Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-105-810/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1-105-810/2012
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00241-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Nukentėjusysis
J. N., V. N., Valstybinei ligonių kasai
Kaltinamasis
R. S.
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-105-810/2012Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00241-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Daukšai,nukentėjusiajai J. N.,kaltinamajam R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas: 1) 2006-12-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str.1 d., 165 str.1 d., 187 str.1 d., 178 str. 2 d. – 16 MGL (2000 litų) bauda, kuri sumokėta 2007-03-05; 2) 2010-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – 20 MGL (2600 litų) bauda, BK 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaičius sulaikymo laiką nuo 2009-06-04 iki 2009-06-06 (2 paras), nustatyta likusi bausmės dalis 16 MGL (2080 Lt) bauda; 3) 2010-09-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., BK 63 str. 1 ir 4 d., 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 2 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pilnai pridėjus neatliktą bausmę pagal 2010-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį – 16 MGL dydžio baudą, galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 16 MGL dydžio bauda; taikyti BK 75 str. 1 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, vadovaujantis BK 75 str. 2 d. R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai V. N. ir Valstybinei ligonių kasai, įpareigoti nuteistąjį R. S. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms;

kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011-05-08 apie 16.00 val., viešoje vietoje, R. S. įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje Stabintiškių g. 28, Stabintiškių k., Kaišiadorių r., elgdamasis įžūliai, be priežasties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra pašalinių asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios J. N. atžvilgiu, pastarajai išėjus iš parduotuvės ir nuėjus į šalimais esančią Kaišiadorių vartotojų kooperatyvui priklausančią parduotuvę, adresu Stabintiškių g. 53, Stabintiškių k., Žaslių sen., Kaišiadorių r., nusivijo ją ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusiąją J. N. už plaukų ir parvertęs ant grindų ištempė į lauką, kur šalia parduotuvės ant grindinio gulinčiai nukentėjusiajai J. N. pašalinių asmenų akivaizdoje įspyrė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinį petį, tuo padarė nukentėjusiajai J. N. odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, dešinės alkūnės sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais jis pažeidė nukentėjusiosios J. N. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

R. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-05-08 apie 16 val. jis būdamas girtas nuėjo į Stabintiškių k., Kaišiadorių r. esančią parduotuvę, kurią vadina „nuosava“. Šioje parduotuvėje jis sutiko J. N., kuriai liepė grąžinti A. V. priklausantį telefoną Nokia N 96, kuriuo ji naudojosi. Atgauti iš J. N. mobilaus ryšio telefoną jo (R. S.) prašė A. V.. J. N. R. S. nieko neatsakė, tylėjo. Tuo metu parduotuvėje dar buvo pardavėja J. S.. R. S. tuo metu J. N. atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, ką konkrečiai sakė, neprisimena, todėl J. S. jam liepė eiti iš parduotuvės. Po to jis nusipirkęs alaus skardinę išėjo iš parduotuvės ir nuėjo į kooperatyvo parduotuvę. Paskui jį išėjo ir J. N., ji taip pat ėjo į kooperatyvo parduotuvę, tik ji ėjo tiesiai pagrindiniu keliu, o jis ėjo keliuku. Ji pirma nuėjo į parduotuvę, paskui ją užėjo R. S.. Parduotuvėje pirkėjų nebuvo, tik pardavėja R. Š.. Jis užėjęs į parduotuvę sugriebė J. už drabužių, nugaros pusėje ties kaklu, ir išsitempė į lauką. Už plaukų jis jos nebuvo sugriebęs. Lauke J. N. paleido, todėl ji nugriuvo nuo laiptų. Gulinčiai nukentėjusiajai kelis kartus koja spyrė į petį, kiek tiksliai, neprisimena. Jo veiksmus nutraukė D. J. ir R. S., kurios netoliese važinėjo dviračiais. Dėl savo elgesio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, civilinius ieškinius pripažįsta. R. S. nurodė, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, blaivas jo nebūtų padaręs.

Nukentėjusioji J. N. teisme parodė, kad 2011-05-08 apie 16 val. ji nuėjo į parduotuvę, esančią Stabintiškių g. 28, Stabintiškės, Kaišiadorių r., kur buvo girtas R. S. ir pardavėja J. S.. Jai užėjus į parduotuvę R. S. pradėjo ją kaltinti dėl A. V. priklausančio telefono vagystės, vadino J. N. necenzūriniais žodžiais. Telefoną Nokia N 96 jai buvo davęs naudotis A. V.. Pamačiusi, kad bręsta konfliktas, pardavėja liepė R. S. palikti parduotuvę. R. S. apsipirko ir išeidamas iš parduotuvės pagrasino, kad jos (J. N.) palauks. Išėjusi iš parduotuvės J. N. pastebėjo, kad R. S. jos laukia prie takelio, vedančio į namus. Vengdama su juo susitikti, ji nuėjo link Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo parduotuvės, esančios Stabintiškių g. 53, Stabintiškių k., Kaišiadorių r. Kiek paėjusi pamatė, kad R. S. sparčiu žingsniu eina link jos. J. N. įėjus į parduotuvę, paskui ją įbėgo R. S.. Parduotuvėje jis sugriebė ją (J. N.) už plaukų, ištempė ją į lauką, parvertė ant žemės ir nukritusią ant grindinio pradėjo mušti. R. S. ją spardė kojomis, kiek smūgių sudavė, nepamena, nes jai buvo pasidarę silpna. Nuo R. S. ją apgynė R. S. ir D. J.. Teigia, kad kaltinamasis jos neatsiprašė.

Liudytoja D. J. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 37). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2011-05-08 apie 16 val. ji bei R. S. važinėjo dviračiais Stabintiškių k., Kaišiadorių r. Jos važiavo pagrindine gatve. Pravažiuodama ji matė, kaip J. N. ėjo iš privačios parduotuvės į kitą parduotuvę, kurią jie kaime vadina „valdiška“. Kai J. jau buvo netoli parduotuvės, matė, kaip R. S. ėmė bėgti link J. N.. Ji įbėgo į parduotuvę, o R. S. įbėgo paskui ją ir iš parduotuvės pasigirdo triukšmas bei riksmas. Parduotuvės viduje D. J. nebuvo, kas ten vyko, nežino, bet suprato, kad R. S. rėkė ant J. N., nes paskui ją įbėgo į parduotuvę. Po to, gal po kelių minučių jis (R. S.) išsitempė J. į lauką. Jis ją laikė kažkur už kaklo, gal už drabužių ar plaukų, gerai nematė, bet laikė iš nugaros pusės. Išsitempęs J. N. į lauką R. S. stipriai pastumdamas ją pargriovė ant žemės, ji parkrito ant žemės šonu, kuriuo tiksliai, ji negali pasakyti. Parverstą ant žemės J. N. R. S. ėmė mušti. Jis mušė ją kol D. J. ir R. S. prie jų privažiavo ir juos išskyrė. Kiek jis smūgių J. N. sudavė, negali pasakyti. Mušdamas J. N., R. S. keikė ją necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jos. R. S. buvo neblaivus.

Liudytoja R. S. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 39-40). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė analogiškai liudytojai D. J..

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad J. N. 2011 m. pavasarį A. V. ir J. N. abipusiu susitarimu naudojosi jo telefonu Nokia N96, todėl jis jai jokių pretenzijų dėl naudojimosi tuo telefonu neturi. A. V. neprašė R. S., kad jis paimtų iš J. N. telefoną. Apie tai, kad R. S. sumušė J. N., A. V. sužinojo iš jos pačios praėjus kuriam laikui po sumušimo.

Motyvuojamoji dalis

Be nukentėjusios, liudytojų D. J., R. S., A. V. teisme duotų parodymų, R. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta įvykio vieta, esanti Stabintiškių g. 53, Stabintiškių k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. (t. 1, b.l. 9-11);

- specialisto išvada Nr. G 1307/11 (02), kuria nukentėjusiajai J. N. konstatuota odos nubrozdinimas dešinio peties srityje, dešinės alkūnės sumušimas. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis tiek sudavus tiesioginius smūgius, tiek nugriuvus ir atsitrenkus dešine ranka į kietus bukus daiktus ar paviršius, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-05-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos surikdymą (t 1, b.l. 26);

- parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji J. N. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 15-18).

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. R. S. 2011-05-08 apie 16.00 val., viešoje vietoje elgdamasis įžūliai, be priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą nukentėjusiosios J. N. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiosios J. N. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina dalinis paties kaltinamojo R. S. prisipažinimas (kaltinamasis neigia stūmęs nukentėjusiąją ir tempęs ją už plaukų), taip pat nukentėjusiosios J. N., liudytojų D. J., R. S., A. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Teismas atmeta kaltinamojo R. S. parodymus, kad jis nukentėjusiosios J. N. nestūmė ir už plaukų sugriebęs nebuvo, kadangi šie jo duoti parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams. Teismui netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Tai pat visuomenės rimties sutrikdymu laikoma tai, kad sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, nutraukiamas žmonių darbas ar pan. Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo aplinkinių asmenų, t. y. parduotuvių darbuotojos (pardavėjos), todėl dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta šių asmenų veikla, be to, įvykį lauke matė D. J. ir R. S..

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju R. S. kaltinime nurodytus veiksmus atliko viešoje vietoje.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad R. S. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji R. S. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios priežasties vartodamas necenzūrinius žodžius ir smurtaudamas J. N. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo R. S. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Bausmė ir jos skyrimas

Remiantis baudžiamojoje byloje pateikta gydymo įstaigos pažyma, R. S. į psichiatrinio-narkologinio kabineto įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 91), jis yra pakaltinamas, todėl pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas nenustatė įstatymo pagrindų, kuriais remiantis kaltinamąjį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Skirdamas R. S. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes.

R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas. R. S. nusikalto būdamas teistas jau 3 kartus (t. 1, b.l. 70-86), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (t. 1, b.l. 68, LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 87-88). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į LR BK 56 straipsnio nuostatas, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. S., kaip recidyvistui, už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį bausmės dydį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Be to, šią nusikalstamą veiką R. S. padarė neatlikęs 2010-09-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2010-09-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutinė subendrinta bausmė skirtina - laisvės atėmimas.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 66-67) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Civiliniai ieškiniai ir daiktai, turintys reikšmėsnusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.)

Nukentėjusioji J. N. pareiškė civilinį ieškinį 300 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 21). Ji nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta jos sveikata, ji patyrė išgyvenimus, stresą, pažeminimą, todėl neturtinę žalą įvertina 300,00 Lt.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydį grindė tuo, kad įvykio metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, didelį šoką dėl paties įvykio ir padarytų kūno sužalojimų. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčijo, žalos padarymo aplinkybes (tame tarpe – kad sąmoningai įvykdytas tyčinis nusikaltimas prieš asmenį), laiko, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta tenkinant nukentėjusiosios ieškinį pilnai.

Be to, baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, pareiškė 136,09 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (tomas 1, b.l. 29) Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma yra pagrįsta (tomas 1, b. l. 30), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios J. N. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo R. S. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 136,09 Lt – priteistina iš R. S..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 16 MGL (2080 Lt) baudos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir 16 MGL (2080 Lt) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Nukentėjusiosios J. N. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir iš R. S. J. N. naudai priteisti 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. S. 136,09 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus 09 ct) už nukentėjusiajai J. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė