- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-04
- Bylos Nr.
- 2K-512/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Viktoras Aidukas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- E. Z.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį 24 MGL dydžio (3000 Lt) bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. ir nukentėjusiojo E. Z. apeliaciniai skundai atmesti. Taip pat šia nutartimi panaikinta Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, kuria nukentėjusiajam E. Z. grąžintas jo apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio 14 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas motociklą ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus laiku nestabdė vairuojamo motociklo, nors turėjo realią galimybę laiku pastebėti per kelio važiuojamąją dalį einantį pėsčiąjį E. Z., ir E. Z. partrenkė, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu A. R. prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti. Kasatorius teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo, o dėl Kelių eismo taisyklėms prieštaraujančių pėsčiojo E. Z. veiksmų. Tačiau teismai vertindami bylos aplinkybes padarė esminius BPK pažeidimus, nes neištyrė visų eismo įvykio aplinkybių, netinkamai įvertino eismo įvykio dalyvių veiksmus ir neatsižvelgė į E. Z. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įtaką eismo įvykiui ir jo padariniams. Kasatoriaus nuomone, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei E. Z. važiuojamojoje dalyje nebūtų pajudėjęs iš kelio vidurio atgal į dešinę eismo juostą. Tai nurodė ir ekspertas. Teismų išvadą, kad tuo momentu motociklą reikėjo stabdyti, kasatorius laiko neteisinga ir nurodo, kad Kelių eismo taisyklės nenumato vairuotojui pareigos atspėti, kaip elgsis kitas eismo dalyvis, ar tikėtis, kad kitas eismo dalyvis pažeis šias taisykles. A. R. taip pat teigia, kad jam nepagrįstai paskirta realiai vykdytina bausmė – bauda. Teismai nepasisakė, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nors įvykio metu galiojęs įstatymas numatė baudos vykdymo atidėjimo galimybę. Be to, kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarties, prašo šią apylinkės teismo nutartį palikti galioti. A. R. nuomone, apeliacinės instancijos teismas priėmęs nagrinėti nukentėjusiojo E. Z. apeliacinį skundą pažeidė BPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šio skundo padavimo terminas buvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl A. R. veikos
A. R., neginčydamas eismo įvykio padarinių, nurodo, jog šis eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo E. Z. veiksmų. Tačiau iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta E. Z. sveikata, kaltininkas yra A. R..
Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Šių taisyklių 173 punkte nustatyta, kad, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad motociklo vairuotojas A. R. matė per važiuojamąją dalį einantį E. Z., tačiau važiavo toliau ir nestabdė vairuojamo motociklo tikėdamasis, kad pėsčiąjį apvažiuos. Tai iš esmės pripažino ir pats A. R.. Šie duomenys rodo, kad taip važiuodamas ir kliudydamas pėsčiąjį A. R. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 173 straipsnio reikalavimų, nebuvo atsargus, nors, kaip nurodė specialistas, ekspertai, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą turėjo galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Vairuotojas privalo elgtis pagal Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, net jeigu pėsčiasis eina per gatvę pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pėsčiojo buvimas važiuojamojoje dalyje jau kelia grėsmę eismo saugumui. Šiuo atveju nuteistojo pasitikėjimas, kad jis apvažiuos pėsčiąjį nestabdydamas motociklo, buvo nepateisinamas. Teismų išvada, kad pėsčiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo minėto eismo įvykio tiesiogine priežastimi, kolegijai abejonių nekelia. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai netinkamai ištyrę ir įvertinę eismo įvykio aplinkybes, jo dalyvių veiksmus padarė esminius BPK pažeidimus, nėra pagrįsti, todėl atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje tiriant ar vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.
Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, minėto eismo įvykio metu atsakė pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Todėl laikytina, kad šioje byloje A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį pagrįstai.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
A. R. už nusikalstamą veiką teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nustatęs A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas jam paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Laikyti tokią bausmę neteisinga ar prieštaraujančia bausmės paskirčiai nėra pagrindo.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Eismo įvykio metu galiojusios BK 75 straipsnio nuostatos leido teismui atidėti ir baudos vykdymą. Tai, kad A. R. priimtame nuosprendyje neišdėstyti BK 75 straipsnio netaikymo motyvai, nėra pagrindas laikyti, kad teismas nesvarstė BK 75 straipsnio taikymo klausimo. Teismas turi motyvuoti BK 75 straipsnio taikymą, bet ne netaikymą. Be to, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kasatoriaus motyvai dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarties nesvarstytini, nes šia nutartimi buvo sprendžiami klausimai, kurie nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.