Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 4 d. ir nuteistas areštu 20 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 25 d., apie 16:30 val., būdamas prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pagrobė nedidelės vertės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekes: vieną butelį spirito vyno „HENESSY“, 119,00 Lt vertės, vieną butelį brendžio „J.P. CHENET“, 37,95 Lt vertės, ir vieną butelį viskio „JACK DANIELS“, 55,99 Lt vertės, tuo UAB ,,NORFOS MAŽMENA“ padarydamas 212,98 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, V. B. pripažino kaltu įvykdžius nedidelės vertės svetimo turto vagystę pagal BK 178 str. 4 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas nuteistajam V. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (nusikalto išnykus teistumui, nedirba, nevedęs, kad yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų), į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat į tai, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas apeliantui paskyrė griežčiausią BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą, tačiau mažesnį už BK 49 str. 3 d. numatytą tokios bausmės vidurkį.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. B. 2012 m. spalio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (42–43 b. l.) yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 str. 1 d. Minėtas apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau nusikalstamą veiką, V. B. inkriminuotą skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė nepraėjus nei mėnesiui po minėto pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Bylos duomenys taip pat rodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate apelianto atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose V. B. įtariamas nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. padarymu (44–45 b. l.). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m lapkričio 9 d. V. B. padarė net devynis administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos skiriamų baudų nemokėjo, skiriamą administracinį areštą atlikti vengė, viešųjų darbų taip pat nėra atlikęs (24-29 b. l.). Visos aptartos aplinkybes byloja apie tai, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nebuvo atsitiktinis V. B. neigiamas poelgis, tai, kolegijos nuomone, yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė – areštas 20 parų – už padarytą nusikalstamą veiką yra tinkamai individualizuota ir šiuo atveju nelaikytina aiškiai per griežta. Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, o prašymą pakeisti jam paskirtą bausmę į švelnesnę – viešuosius darbus – grindė tik subjektyviomis tikimybėmis apie darbą ir šeimos kūrimą.

Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Bausmė – tai valstybės taikoma prievartos priemonė nusikaltusiam asmeniui, todėl savaime suprantama, kad ja ribojamos tam tikros asmens teisės ir laisvės. Vien tai, kad paskirta arešto bausmė trukdys apeliantui susirasti darbą ar sukurti šeimą, nėra pagrindas jam tokios bausmės neskirti.

Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam V. B. švelnesnės bausmės paskyrimas toliau formuotų neadekvatų savo elgesio ir atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.