Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nuo 2020-11-02 dirbantis Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, (duomenys neskelbtini) Didžioji Britanija, dirbantis (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, anksčiau teistas tris kartus :

1) 1998-04-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m.) -laisvės atėmimu 6 metams su viso turto konfiskacija. 2000 03 09 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymą Nr. VIII-1439 bei įstatymą Nr. VIII-1440 bausmė pagal BK 271 straipsnio 4 dalį sutrumpinta laisvės atėmimu 4 m laiko, vadovaujantis BK 42 straipsniu galutinė bausmė paskirta 4 m. l/a su viso turto konfiskavimu, 2000-04-11 paleistas iš Kauno NTI-ADK amnestijos komisijos sprendimu, remiantis 2000-04-11 įstatymo “Dėl amnestijos akto taikymo” 1 str. 1 d. 3 p., atleidus nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies, teistumas neišnykę,

2) 2002-11-28 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m.)-laisvės atėmimu 1 metams su 100 Lt turto konfiskacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Įstatymo Nr. IX-1182 “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 5 str. nuteistajam G. K. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 1/6 ir galutinė bausmė paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

3) 2003-11-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 3 m. 8 mėn., galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 10 mėn. 2007-09-04 atlikus bausmę paleistas iš Alytaus pataisos namų,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, du nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2009-05-02 8²⁵ val. bei 11¹⁹ val. iš AB „Swedbank“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą finansinėms operacijoms inicijuoti, atliko grynųjų pinigų išėmimo operacijas: 8²⁵ val.-300 Lt (86,88 EUR), 11¹⁹ val.-600 Lt (173,77 EUR) su A. K. vardu išduota AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. bendrą 900 Lt (260,65 EUR) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. K. 2009-05-03 apie pietus, tiksliau ikiteisminio tyrimo melu nenustatytu laiku, būdamas A. K. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini), iš spintelės stalčiuje buvusios piniginės slapta pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė A. K. vardu išduotą AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. K. 2009-05-02 8²⁵ val., 11¹⁹ val. M. G. gi. 3, Kaune, iš AB „Swedbank“ bankomato atliko grynųjų pinigų išėmimo operacijas bendrai 900 Lt sumai su A. K. vardu išduota AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir taip neteisėtai įgijo 900 Lt (260,65 EUR), tai yra, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - A. K. priklausančius 900 Lt (868,86 EUR), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. K. 2009-05-03 16²⁶ val. iš (duomenys neskelbtini), esančio bankomato neteisėtai sunaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą finansinėms operacijoms inicijuoti atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją 3000 Lt (868,86 EUR) sumai, su A. K. vardu išduota AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajam 3000 Lt (868,86 EUR) turtinę žalą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-05-04 11¹⁰ val. iš M. G. g. 3, Kaune, esančio AB „Swedbank“ bankomato, neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą finansinėms operacijoms inicijuoti, atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją 90 Lt (26,06 EUR) sumai su A. K. vardu išduota AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajam 90 Lt (26,06 EUR) turtinę žalą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-05-03 d. 13⁵⁸ val. bei 14⁰⁶ val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančiame (duomenys neskelbtini), esančiose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse, neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą finansinėms operacijoms inicijuoti, atliko atsiskaitymo už perkamas prekes: parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 529 Lt (153,20 EUR), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 398 Lt (115,26 EUR) su A. K. vardu išduota AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. 927 Lt (268,47 EUR) turtinę žalą bei savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam bendrą 4017 Lt (1163,40 EUR) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. K. 2009-05-03 16²⁶ val. (duomenys neskelbtini), iš bankomato atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją 3000 Lt (868,86 EUR) sumai, 2009-05-04 11¹⁰ val. M. G. g. 3, Kaune, iš AB „Swedbank“ bankomato atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją 90 Lt (26,06 EUR) sumai, 2009-05-03 13⁵⁸ val., 14⁰⁶ val. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse, neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą finansinėms operacijoms inicijuoti, atliko atsiskaitymo už perkamas prekes operacijas 927 Lt (268,47 EUR) sumai su A. K. vardu išduota AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, atsiskaitydamas už prekes pateikė A. K. mokėjimo kortelę ir taip įsigijo prekių už 927 Lt (268,47 EUR) ir nuo sąskaitos įvairiuose bankomatuose nuėmė grynųjų pinigų 3090 Lt (894,92 EUR), taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą-A. K. priklausančius 4017 Lt (1163,40 EUR), t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Elektroninėje bankininkystėje visos operacijos su piniginėmis lėšomis yra tvarkomos žmogaus sudarytų kompiuterinių programų pagrindu. Sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jis pateikia operacinei sistemai ir bankui save, kaip kitą asmenį turintį tokią teisę ir taip suklaidina elektroninę sistemą ir tuo pačiu banką. Elektroninės bankininkystės sistema atitinka Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, priimto 2006 m. gegužės 25 d., numatytą „informacinės sistemos“ sąvoką, prisijungimas prie elektroninės bankininkystės be teisėto pagrindo ir leidimo sugadinant ar pakenkiant šios sistemos apsaugos priemonėms užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodya visiškai savo kaltę pripažinusio kaltinamojo G. K. parodymais bei kitais ikikteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. K., pasinaudodamas nukentėjusiojo A. K. pasitikėjimu, pastarajam davus savo banko kortelę ir pasakius PIN kodą bei paprašius iš bankomato paimti jam-A. K. pinigų, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, pateikė bankui (įdėjo į bankomatus A. K. priklausančią banko kortelę ir iš bankomatų paėmė ne tik nukentėjusiojo prašomą pinigų sumą-220 Lt, kuriuos atidavė A. K., tačiau pastarajam nežinant ir nedavus sutikimo, paėmė pinigų savo reikmėms,

Kad nukentėjusiojo A. K. banko kortele, paimdamas iš bankomatų A. K. priklausančius pinigus bei apsiprekindamas su šia kortele, pasinaudojo be A. K. žinios ir sutikimo, pripažino ir pats kaltinamasis G. K.. Be to, iš „Swedbank“ esančios nukentėęjusiojo A. K. sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-05-04 (duomenys neskelbtini), 11.19 val. atlikta grynųjų pinigų išėmimo operacija 600 Lt sumai, 11.20 val. atlikta grynųjų pinigų išėmimo operacija 220 Lt sumai, 2009-05-03 adresu (duomenys neskelbtini), 16.26 val. atlikta grynųjų pinigų išėmimo operacija 3000 Lt sumai, 2009-05-02 adresu (duomenys neskelbtini), 08.25 val. atlikta grynųjų pinigų išėmimo operacija 300 Lt sumai, 2009-05-03 13.58 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta kortele už pirkinį 529 Lt sumai,

2009-05-03 14.06 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta už pirkinį 398 Lt sumai, kas patvirtina kaltinamojo G. K. parodymus dėl pinigų išėmimo ir dėl A. K. banko kortelės panaudojimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra leistini, gauti įstatymo nustatyta tvarka ir yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamojo G. K. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. K. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. K. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis) tris nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), kaltu visiškai prisipažino, anksčiau teistas tris kartus (1 t., b.l. 41-43, 59-63), administracine tvarka laikomas nebaustu (1 t., b.l. 44-50), Lietuvos Respublikoje nedirbantis ir legalaus pajamų šaltinio neturintis (dirba ir registruotas Didžiojoje Britanijoje, 2 t., b.l. 21-71),

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, duomenų apie nuo šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų padarymo iki šios dienos teismas neturi, iki jo sulaikymo Jungtinėje Karalystėje dirbo (2 t., b.l. 23-29), Jungtinėje Karalystėje turi dukrą (2 t., b.l. 30-31), Jungtinėje Karalystėje turi pastovią gyvenamąją vietą (2 t., b.l. 32-37), todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam G. K. už padarytus nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 1 d. skirtinos bausmės-baudos, numatytos šių įstatymų sankcijose.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pareiškė 5047 Lt (1461,71 €) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 14).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusiajam A. K. turtinė žala atsirado dėl kaltų kaltinamojo G. K. veiksmų, todėl kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo G. K.. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. K. (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b.l. 4). Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo A. K. turto perėmėjus, palikimo priėmėjus, todėl A. K. civilinis ieškinys atmestinas (BK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų konfiskacijos

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nustatyta, jog kaltinamasis G. K. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė 5047 litų (1461,71 €) turtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. K.

į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2021-03-08 pervedė 600 (arba 686,63 €) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau-GBP) (mokėjimo išrašas 14389220, 2021-03-12 pervedė 100 GBP (arba 111,50 €) (mokėjimo išrašas 14516951), 2021-03-18 pervedė 100 (arba 111,94 €) GBP (mokėjimo išrašas 14630142), 2021-03-25 pervedė 100 GBP (arba 111,59 €) (mokėjimo išrašas 14750509), 2021-03-29 pervedė 400 (arba 459,61 €) GBP (mokėjimo išrašas 14815509), viso pervedė 1300 GBP (arba 1481,27 €) (1 t., b.l. 175, 177, 179, 181, 191), todėl laikytina, kad kaltinamasis G. K. žalos atlyginimui pervedė 1481,27 €.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. K. miręs, jokių jo turto paveldėtojų nenustatyta, o A. K. priklausančius pinigus-5047 Lt (1461,71 €) G. K. įgijo nusikalstamu būdu, t.y. panaudojęs apgaulę, ir šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, t.y. juos išleido savo reikmėms, todėl G. K. tokiu būdu įgyti pinigai- 1461,71 € laikytini įgyti nusikalstamu būdu ir konfiskuotini valstybės naudai.

Kadangi G. K. iš viso į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1300 GBP (arba 1481,27 €), o nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys buvo pareikštas 5047 Lt (1461,71 €) sumai, todėl likusi pinigų suma-19,56 €, taip pat G. K. asmens kratos metu išimti pinigai-509,96 GBP nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini G. K..

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje 2010-01-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į suėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiuo nuosprendžiu sprendžia, kad tinkamai parinkta G. K. bausmė gali būti bauda, kardomoji priemonė-suėmimas panaikintina, G. K. nedelsiant paleidžiant teismo salėje.

Dėl daiktinių įrodymų

Iš G. K. asmens kratos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir SIM kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. K..

Dėl ekstradicijos išlaidų

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau-departamentas) raštu Nr. S-S-6508, gautu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021-04-21, nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2021-04ž02 raštą Nr. PN/3936/65/LT/12 „Dėl G. K. perėmimo išlaidų“, departamentas patyrė 1597,41 € išlaidų, todėl prašo spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo departamentui.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2006, 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2006).

Ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų - pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrio metu, 2009-05-05 pateikus G. K. pranešimą apie įtarimą (1 t., b.l. 17-18) ir apklausus jį įtariamuoju (1 t., b.l. 19), jam 2009-05-06 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje-Kauno m. VPK Panemunės PK, esančiame Kaune, Juozapavičiaus pr. 17. Be to, G. K. pasirašytinai buvo įspėtas, kad pažeidus šią kardomąją priemonę, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė (1 t., b.l. 37-38). Baigus ikiteisminį tyrimą, K. K. buvo apie tai informuotas pasirašytinai, paskelbus jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Protokole G..K. pareiškė, kad su bylos medžiaga susiupažinti nepageidauja (1 t., b.l. 68).

2009-11-23 Kauno misto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toje pačioje nutartyje nurodyta, kad G. K. paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nekeistina.

Į paskirtus teisiamuosius posėdžius neatvykus kaltinamajam G. K. ir jo neatvesdinus policijos pareigūnų pagalba, 2010-01-27 nutartimi buvo paskelbta jo paieška, nutarta suradus kaltinamąjį, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, per 48 valandas pristatant jį į teismą (1 t., b.l. 89-90). Vėliau buvo nustatyta G. K. buvimo vieta-Jungtinė Karalystė, išduotas Europos arešto orderis ir jis konvojuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties kaltinamojo G. K. veiksmai, t. y. jis žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pasirašytinai supažindintas, kad baudžiamoji byla jo atžilgiu yra perduota teismui, į paskirtus teisiamuosius posėdžius neatvykdavo ir išvyko iš Lietuvos. Todėl ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 104 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius padarius du nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, du nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį-30 (trisdešimties) MGL, t.y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų bauda;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį-20 (dvidešimties) MGL, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį –20 (dvidešimties) MGL, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį-30 (trisdešimties) MGL, t.y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį –20 (dvidešimties) MGL, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-90 (devyniasdešimties) MGL, t.y. 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K. galutinę bausmę-60 (šešiasdešimties) MGL, t.y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti, nedelsiant paleidžiant iš teismo salės.

Nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. K. 1597,41 € (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 41 cnt) proceso išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke), naudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, G. K. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestus pinigus-1461,71 € konfiskuoti valstybės naudai, likusius G. K. pervestus pinigus-19,56 €, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. K..

Asmens kratos metu iš G. K. paimtus daiktus-mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, SIM kortelę ir pinigus-509,96 svarus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. K..

Išaiškinti G. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškomos priverstinai.

Išaiškinti G. K., kad iš jo priteistos proceo išlaidos turi būti sumokėtos per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT7044 0600 0782 1039 SEB banke. Nustatytu laiku nesumokėjus priteistų proceso išlaidų, jos bus išieškomos priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.