- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eI2-7908-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00995-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Henrikas Sadauskas, Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- F. A.
- Advokatai
- Remigijus Volikas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Agnės Stankevičienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl vilkinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. A. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) veiksmus, kai stabdomas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir pareiškėjo prašymo neišnagrinėjimas per Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, neteisėtais bei neveikimu, 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo patirtą neturtinę žalą, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentui 2023 m. spalio 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas nuolat gyventi) kaip užsieniečiui, kurio turimo išduoto leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas baigiasi. Pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, leidimas nuolat gyventi jam išduotas, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Iki skundo padavimo dienos leidimas nuolat gyventi pareiškėjui nėra pakeistas. Turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas baigėsi 2024 m. sausio 2 d. Pareiškėjas mano, kad prašymas Migracijos departamentui pateiktas 2023 m. spalio 13 d. ir turėjo būti išnagrinėtas iki 2023 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentas neteisėtai ir nepagrįstai vilkina sprendimo priėmimą.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2023 m. spalio 20 d. per sistemą MIGRIS gavo pranešimą, kad prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas. Pareiškėjo teigimu, jei sustabdymas buvo teisėtas, maksimalus sustabdymo laikas baigėsi 2023 m. gruodžio 20 d. ir sprendimas turėjo būti priimtas, todėl procedūros sustabdymas buvo atliktas neteisėtai, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 1 d. per sistemą MIGRIS gavo pranešimą, kad prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, nenurodant nei pagrindo, nei laikotarpio. Pareiškėjas teigia, kad teisės aktai nereglamentuoja tokio procedūros stabdymo, šiuo stabdymu yra grubiai pažeidžiama Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šis veiksmas yra neteisėtas, atliktas piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais ir siekiant sukelti žalą pareiškėjui. Pareiškėjas turi ilgalaikio gyventojo statusą ir bet kokie ilgalaikio gyventojo teisių ribojimai yra neteisėti, taip pat ir teisių ribojimas neišduodant šį statusą patvirtinančio dokumento, kuris būtinas įgyvendinant teises. Pareiškėjas pateikė visus reikiamus priedus prie prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi, atliko visus nuo jo priklausomus veiksmus, kad leidimas nuolat gyventi būtų pakeistas nustatytais terminais ir nepasibaigus turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikui, tačiau leidimas nuolat gyventi nebuvo pakeistas ir nuo 2024 m. sausio 2 d. pareiškėjas neturi galiojančio dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Dėl neturtinės žalos paaiškina, kad neturėdamas galiojančio leidimo nuolat gyventi pareiškėjas negali keliauti, vykti į darbo komandiruotes, gauti paslaugų medicinos įstaigose, nors yra dirbantis ir nuo jo darbo užmokesčio yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, pareiškėjas nebuvo priimtas banke dėl hipotekos sutarties sudarymo, dėl to negalėjo įkeisti turto ir gauti paskolos. Visos šios neigiamos, neteisėtų veiksmų vilkinant leidimo nuolat gyventi pakeitimą, sukeltos pasekmės vertintinos kaip neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta žala. Dalis patirtų pasekmių gali turėti ir atitinkamą turtinę išraišką, kaip negauta paskola, ar negautos pajamos dėl negalėjimo išvykti į komandiruotę, tačiau visumoje neteisėtais veiksmais sukeltas, aukščiau nurodytų teisių ir laisvių ribojimas, sukelia neturtinę žalą. Pareiškėjas turi mažametį vaiką Lietuvos Respublikos pilietį, pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė šiuo metu laukiasi antro vaiko, galiojančio leidimo nuolat gyventi neturėjimas sukelia pareiškėjui nepatogumų ir trikdo jo kasdienį asmeninį gyvenimą bei darbinę veiklą. Mano, kad patiriami nepatogumai dėl neteisėtų ribojimų vertintini ne mažiau kaip 40 (keturiasdešimt) eurų vienai ribojimų dienai. Kadangi ribojimai vis dar tęsiasi, galutinė neturtinės žalos suma turėtų būti nustatyta pagal neteisėtų ribojimų panaikinimo datos apibrėžtą laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. spalio 13 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. per MIGRIS sistemą informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui priimti dėl leidimo gyventi. Pareiškėjas buvo dar kartą informuotas 2023 m. gruodžio 1 d., kad dar nėra gauta reikiama informacija, būtina priimant sprendimą. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 12 d. informuotas, kad priimtas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 24S97884 pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi.
Pažymi, kad pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo. Teigia, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjas buvo informuojamas, kad dėl jo pateikto prašymo yra kreiptasi į kompetentingas institucijas ir laukiamas atsakymas iš jų. Taigi Migracijos departamentas, atlikdamas Įstatymo 4 straipsnyje numatytą pareigą gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, kreipėsi į kompetentingas institucijas ir laukė iš minėtų institucijų atsakymų. Pažymi, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikdama jam išskirtinį statusą, priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Dėl minėtų priežasčių Migracijos departamentas griežtai laikosi Įstatyme numatytų reikalavimų. Taigi skundo teiginiai dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo vilkinimo yra nepagrįsti, nes Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo Įstatyme nustatytu terminu ne dėl vilkinimo, o dėl objektyvių priežasčių.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas, turėdamas papildomą apsaugą (viena iš prieglobsčio formų), vyko į kilmės valstybę (Uzbekistaną), atliko tyrimą, ar pareiškėjui papildoma apsauga suteikta pagrįstai (ar nebuvo apgaulės) ir leidimas nuolat gyventi išduotas pagrįstai (o ne dėl apgaulės). Buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvados. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, kilmės valstybės informaciją, 2024 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 24S86577 panaikinti pareiškėjui papildomą apsaugą. Atsižvelgęs į minėto sprendimo priėmimo pagrindus ir nenustatęs aplinkybių, įrodančių pareiškėjo apgaulę išduodant leidimą nuolat gyventi, Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S97884 pakeisti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi. Taigi sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo priėmimas užtruko ne dėl vilkinimo, o dėl būtinų atlikti veiksmų, siekiant pagrįsto tikslo – užtikrinti, kad užsieniečiai nepiktnaudžiautų migracijos ir prieglobsčio procedūromis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl pareiškėjo skunde nurodytų jo patiriamų nepatogumų, pažymi, kad pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų dėl tariamos neturtinės žalos atsiradimo. Prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimo metu pareiškėjas nors ir neturėjo galiojančio leidimo nuolat gyventi, tačiau Įstatymo 54 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs. Taigi užsienietis nepraranda savo ilgalaikio gyventojo statuso pasibaigus leidimui ir gydymo įstaigos, bankai ar kitos institucijos turi vadovautis šiuo teisės aktu ir suteikti pareiškėjui reikalingas paslaugos. Jeigu pareiškėjui kilo nepatogumų dėl to, kad jo leidimas nuolat gyventi buvo pasibaigęs ir jam nebuvo suteiktos paslaugos, jis turėtų kreiptis į tas institucijas ir įstaigas dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Migracijos departamento veiksmų ar neveikimo pareiškėjui nėra suteikiamos paslaugos, kurias pareiškėjas turi teisę gauti. Sutinka, kad neturėdamas galiojančio leidimo nuolat gyventi pareiškėjas negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau pareiškėjas ne tik deklaratyviai turi nurodyti minėtas aplinkybes, bet pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie jo neva patirtus nepatogumus, skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama. Pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, t. y. žalos. Pareiškėjas nedetalizavo, nei kokia neturtinė žala jam buvo tariamai padaryta, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, pateikė tik savo vertinimą, kad neturtinė žala turi būti skaičiuojama 40 (keturiasdešimt) eurų už vieną ribojimo dieną, tačiau nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų. Mano, kad vien nurodymas, kad pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dydį vertina 40 (keturiasdešimt) eurų už vieną ribojimo dieną, nepateikiant argumentų tokiems paskaičiavimams pagrįsti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai priteisti. Migracijos departamento vertinimu, vien pareiškėjo žodžiai, kad jis patyrė nepatogumus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl Migracijos departamento ilgesnio, nei nustatyta Įstatyme, prašymo nagrinėjimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teigia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas palaikė skundo reikalavimus, nurodė, kad nebekelia reikalavimo įpareigoti pakeisti leidimą, nes leidimas jau išduotas. Pažymėjo, kad prašymas buvo pateiktas pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl nesprendžiama dėl pareiškėjo statuso. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė 2024 m. balandžio 12 d., tai yra vilkinimas ir tokiu būdu Migracijos departamentas neatliko savo pareigų ir stengėsi pareiškėjui sukelti žalą. Nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, nes atliekant procedūrą nereikalingi duomenys sprendimo priėmimui ir nenumatyti paklausimų pateikimai institucijoms. Prašė pripažinti Migracijos departamento neišnagrinėjimo pareiškėjo prašymo per Įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą pareigos numatytos įstatyme neatlikimu, o prašymo nagrinėjimo stabdymus neteisėtais veiksmais, priteisti šiais veiksmais pareiškėjui padarytą žalą, t. y. už 103 dienas, kai jis neturėjo leidimo, bei už 50 dienų kurias Migracijos departamentas neteisėtai neatliko veiksmų ir nepakeitė leidimo gyventi, bet kol galioji senasis leidimas gyventi, priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad migrantų ir pabėgėlių iš Ukrainos sprendimų nagrinėjimas tęsėsi ir pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo tiriama, ar pareiškėjui pirminis leidimas nebuvo išduotas dėl apgaulės, nustačius, kad tokių aplinkybių nebuvo, buvo priimtas Sprendimas, taigi prašymo nagrinėjimo terminas buvo pradelstas dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl vilkinimo. Dėl prašomos priteisti žalos mano, kad pareiškėjo atstovas nepagrindė šio prašymo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ir neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
2023 m. spalio 13 d. pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi skubos tvarka, nes pasibaigia jo galiojimas.
2023 m. spalio 20 d. Migracijos departamento pranešimas, adresuotas pareiškėjui, kuriuo informuojama, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo. Taip pat informuojama, kad prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti.
2023 m. lapkričio 15 d. Nr. 23SD24166 Migracijos departamento pranešimas, adresuotas pareiškėjui, kuriuo informuojama, kad Migracijos departamentas pradėjo pareiškėjui prieglobsčio (papildomos apsaugos) panaikinimo procedūrą, nes Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas buvo grįžęs į savo kilmės valstybę Uzbekistaną. Pareiškėjui suteikiama galimybė per 14 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos Migracijos departamento Prieglobsčio skyriui pateikti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, neturėtų būti priimamas sprendimas panaikinti pareiškėjui prieglobstį (papildomą apsaugą).
2023 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamento pranešimas, adresuotas pareiškėjui, kuriuo informuojama, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, kai tik bus gauta reikiama informacija, bus priimtas sprendimas ir pareiškėjas apie tai bus informuotas.
2023 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodo, kad 2020 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas turėjo kreiptis į Uzbekistano ambasadą Latvijoje tam, kad gautų sertifikatą sugrįžimui į kilmės šalį ir 2021 m. sausio 30 d. su šiuo sertifikatu jis turėjo išvykti iš Vilniaus į Taškentą, nes 2018 m. spalio 13 d. mirė pareiškėjo tėvas. Dėl to, kad į Uzbekistaną pareiškėjas atvykti negalėjo, jis negalėjo sudalyvauti tėvo laidotuvėse. Po tėvo mirties Uzbekistane liko pareiškėjo mama, kuri yra senyvo amžiaus pensininkė, turinti lėtinių ligų ir kurios sveikata po vyro mirties ir pareiškėjo ilgo neaplankymo, žymiai suprastėjo. Uzbekistane pareiškėjas turi sesę, kuri yra vieniša mama, dirbanti pedagoge, uždirbanti 350 JAV dolerių per mėnesį ir kurios sveikatos būklė yra labai sunki. Uzbekistane nėra kam pasirūpinti pareiškėjo šeima, todėl pareiškėjas privalo reguliariai trumpam laikotarpiui vykti į Uzbekistaną, rūpintis šeimos gyvenimo sąlygomis ir vykti su mama pas gydytojus ir į ligonines. Pareiškėjas ilgai būti Uzbekistane negali dėl egzistuojančios grėsmės. Nurodo, kad 2021 m. kreipėsi į vizų centrą Uzbekistane dėl vizos pareiškėjo mamai išdavimo, kad ji galėtų pareiškėjo kvietimu atvykti į Lietuvą. Viza buvo išduota 2 mėnesiams. 2022 m. vėl kreipėsi dėl vizos išdavimo pareiškėjo mamai, bet vizą jai buvo atsisakyta išduoti. 2023 m. pareiškėjo mamai išdavė vizą 3 mėnesiams pareiškėjo žmonos, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, kvietimu. Pareiškėjo mamai būnant Lietuvoje, du kartus bandė paduoti prašymą dėl leidimo gyventi mamai išdavimo, tačiau abu kartus dokumentai nebuvo priimti. Mano, kad išdėstytos aplinkybės neleidžia manyti, kad Uzbekistane pareiškėjui niekas nebegresia. Savo ateitį pareiškėjas sieja su Lietuvos Respublika, kurioje gyvena 12 metų, kuria verslą ir buitį. Lietuvoje gimė jo dukra ir balandį gims sūnus. Su žmona neturi svajonių ir planų dėl gyvenimo kitur, nes Lietuva yra jų namai, kuriuose nori kurti savo ateitį ir auginti vaikus. Jeigu bus nuspręsta panaikinti jo papildomos apsaugos statusą, prašo suteikti jam kitą statusą (ilgalaikio gyventojo, šeiminės padėties) tam, kad galėtų būti pratęstas jo leidimas nuolat gyventi.
2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 18-367, kuriame nurodoma, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui ir kad neturi duomenų apie pareiškėjui kylančias grėsmes kilmės šalyje.
2024 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 24S86577, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui suteiktą prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga.
2024 m. balandžio 12 d. Migracijos departamento pranešimas, adresuotas pareiškėjui, kuriuo informuojama, kad 2024 m. balandžio 12 d. priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, kurį bus galima atsiimti gavus pranešimą, kad pagamintas leidimas yra paruoštas atsiimti, ir rezervavus vizito dokumentui atsiimti laiką.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).
Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
Įstatymo 33 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.
Įstatymo 54 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Aprašo 43 punktas nustato, jeigu nepakanka prašymą išduoti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą pateikimo dienos išsiunčia:
43.1. kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms prašymus pateikti užsieniečio ir (ar) jo šeimos nario (-ių) duomenis;
43.2. užsieniečiui prašyme išduoti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu pranešimą apie tai, kad užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime:
43.2.1. nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo;
43.2.2. nurodoma, kad prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos;
43.2.3. nurodoma, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nebus pateikti prašymą išduoti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priimti.
CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal LR CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pripažinti atsakovo veiksmus, kai buvo stabdomas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. per vieną mėnesį, neteisėtais bei neveikimu, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, priteisti pareiškėjui iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo patirtą neturtinę žalą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko šešis mėnesius. Įstatymas įpareigoja atsakovą prašymą dėl leidimo pakeitimo išnagrinėti per vieną mėnesį. Taip pat Įstatymas numato prašymo pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą, kai sprendimui priimti būtina gauti Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo stabdymą informavo 2023 m. spalio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. pranešimais. Be to, atsakovas 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimu informavo pareiškėją apie pradėtą pareiškėjui suteikto prieglobsčio (papildomos apsaugos) panaikinimo procedūrą. Atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. gavo pareiškėjo paaiškinimą (nuomonę) dėl jam suteikto prieglobsčio panaikinimo. Atsakovas, išnagrinėjęs turimus duomenis, gautą informaciją, pareiškėjo paaiškinimą, 2023 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui suteiktą prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie atlieką tyrimą, nes jis pateikė paaiškinimą, todėl žinojo, kad jo prašymo pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimas gali užsitęsti. Priėmus sprendimą dėl pareiškėjui suteikto prieglobsčio panaikinimo, pareiškėjo prašymo dėl leidimo gyventi pakeitimo nagrinėjimo terminas, sustabdytas 2023 m. spalio 20 d. pranešimu, atsinaujino ir 2024 m. balandžio 12 d. priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, nepraleidžiant Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. per vieną mėnesį, o atsakovo veiksmai, kai buvo stabdomas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nebuvo neteisėti bei nelaikyti neveikimu.
Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.