- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- Ik-2584-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- P. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Editai Bučinskaitei, atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Giedrei Ledienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos skundą dėl VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnija ir P. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-03-18 sprendimą Nr. RS-538 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-05-18 sprendimą Nr. 99, įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti 1994-05-11 atliktą buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre A. L. vardu bei 2009-07-22 atliktą teisinę registraciją P. L. vardu ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą.
Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2010-03-02 pateikė prašymą išregistruoti P. L. ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Teritorinis registratorius 2010-03-18 sprendimu Nr. RS-538 prašymo netenkino. Teritorinio registratoriaus sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2010-05-18 sprendimu Nr. 99 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti. Mano kad šie sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Žvėryno seniūnijos valdyba ir A. L. 1994-05-11 sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A. L. nuosavybės teisė į butą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1995-06-06 sprendimu 1994-05-11 buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia bei grąžino šalis į pradinę padėtį. Įsiteisėjus teismo 1995-06-06 sprendimui, pasibaigė A. L. nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu ginčo buto teisinė registracija A. L. vardu turėjo būti panaikinta. Nekilnojamojo turto registre 2009-07-22 į ginčo butą 2009-06-17 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto po A. L. mirties, pagrindu buvo įregistruota P. L. nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į tai, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-06-06 sprendimo įsiteisėjimo pasibaigė A. L. nuosavybės teisė į ginčo butą, P. L. neturėjo teisės šio buto paveldėti, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi. Tai reiškia, kad P. L. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą, todėl minėto nekilnojamojo turto teisinė registracija P. L. vardu naikintina. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad registratoriui pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-06-06 sprendimą, t. y. dokumentą, patvirtinantį A. L. nuosavybės teisių į ginčo butą pasibaigimą. Šis dokumentas taip pat patvirtina, kad P. L. paveldėjimo būdu neįgijo nuosavybės teisės į turtą, kuris nepriklausė palikėjui. Šio dokumento pagrindu nekilnojamojo turto registre į ginčo butą registruotina Vilniaus miesto savivaldybės teisė.
Teisme pareiškėjos atstovė palaikė skundą. Atstovė paaiškino, kad savivaldybė dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi į bendros kompetencijos teismą, tačiau į kurį konkrečiai teismą, negalėjo pasakyti. Nurodė, kad sprendžiamas skundo priėmimo klausimas.
Atsiliepimas
Atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) pasisakoma, kad su reikalavimais atsakovas nesutinka. Paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį butą 1994-05-11 sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ įregistruotos A. L. nuosavybės teisės. Šie duomenys Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nustatyta tvarka perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Teritorinis registratorius pateikto 2009-06-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu į ginčo butą 2009-07-22 įregistravo P. L. nuosavybės teises. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama realizuoti savo nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą, į Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigą per įgaliotą atstovą kreipėsi tik 2010-03-02 ir pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-06-06 sprendimą, 2009-01-30 įsakymą Nr. 30-196 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento 2010-02-20 raštą Nr. A121-3480(3.11.1-TD3). Nekilnojamojo turto registre esant nenuginčyto ir galiojančio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruotoms kito asmens – P. L. – nuosavybės teisėms, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo. Vadovaudamasis Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1995-06-06 sprendimo priėmimo metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatomis, kad nuosavybės teisė į registruojamą turtą atsiranda įregistravimo momentu, daro išvadą, kad pareiškėja laiku nepasinaudojo teise teismo sprendimo pagrindu įregistruoti savo nuosavybę į ginčo butą, todėl, viešajame registre esant paviešintoms A. L. nuosavybės teisėms, buvo išduotas iki šiol galiojantis ir nenuginčytas paveldėjimo teisės liudijimas ir jo pagrindu įregistruotos P. L. nuosavybės teisės į ginčo butą. Pagal šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalį, 4.253-4.255 straipsnių, 4.262 straipsnio nuostatas, viešajame registre neįregistravę savo teisių asmenys negali panaudoti tų teisių įgijimo fakto prieš trečiuosius asmenis. Pareigą viešajam registrui pateikti prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus Civilinio kodekso 4.256 straipsnis ir jį atitinkantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis nustato nuosavybės teisių įgijėjui, todėl kaltė bei atsakomybė dėl šios pareigos neįvykdymo laiku tenka būtent jam. Jokie teisės aktai nenustato viešojo registro tvarkytojo pareigos pačiam rinkti ir savo iniciatyva Nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenis apie nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso pasikeitimus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareiga, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, atsakyti tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atlikdamas ginčo veiksmus, veikė savo kompetencijos ribose ir galiojančių teisės aktų normų nepažeidė ir ne dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės buvo pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės, o dėl pačios pareiškėjos, laiku neatlikusios savo, kaip rūpestingo savininko, pareigos pasirūpinti savo nuosavybės teisių įregistravimu viešajame registre. Klausimo, ar P. L. turėjo teisę paveldėti ginčo butą, nagrinėjimas nėra Nekilnojamojo turto tvarkytojo kompetencijoje, šį ginčą turi teisę spręsti tik teismas. Pastebi, kad skundui dėl 1994-05-11 ir 2009-07-22 atliktos ginčo buto teisinės registracijos nuginčijimo pateikti yra praleisti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje nustatyti terminai, kuriuos prašo teismo taikyti. Pareiškėja nepateikė argumentų ir nenurodė teisinių pagrindų, kodėl 1994-05-11 ir 2009-07-22 atliktos ginčo turto registracijos yra neteisėtos ir naikintinos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, kad nuginčijus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir pateikus atitinkamus dokumentus registratoriui, P. L. nuosavybės teisės bus išregistruotos.
Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 28) pasisako, kad skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Skundą atmesti prašo tais pačiais motyvais, kurie nurodyti ir Centrinio registratoriaus sprendime.
Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. L. teisme su pareiškėjos skundu nesutiko. Paaiškino, kad po tėvo mirties jis ginčo butą paveldėjo, susitvarkė paveldėjimo dokumentus. Prasidėjus tėvų skyryboms, motina norėjo išsaugoti tą butą jam, kad tėvas neperleistų to buto tretiesiems asmenims. Buvo uždėtas areštas ir sutartis panaikinta. P. L. nuomone, butą su tėvu valdė teisėtai. Paaiškino, kad teisme bylinėjasi su savivaldybe dėl arešto panaikinimo. Mano, kad butą valdo teisėtai. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnija atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 39).
Skundas netenkinamas.
Ginčas kilo dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymo išregistruoti P. L. ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pareiškėja per įgaliotą asmenį VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2010-03-02 padavė prašymą dėl P. L. nuosavybės teisių į butą, esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), išregistravimo ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į minėtą butą įregistravimo (b. l. 25). Savo prašymą grindė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-06-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹⁵-197/1995.
Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą prašymą, 2010-03-18 priėmė sprendimą Nr. RS-538 atsisakyti išregistruoti bei įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, kadangi nekilnojamojo turto registre 2009-06-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu į ginčo butą yra įregistruotos P. L. nuosavybės teisės. Sprendime paaiškinama, kad minėtas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl prašymas keisti duomenis registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintinas. Nurodomas sprendimo priėmimo pagrindas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 7 punktas (b. l. 8).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo skundą padavė Centriniam registratoriui. Skundą grindė tokiais pačiais motyvais, kuriuos nurodė ir skunde teismui (b. l. 31-32).
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2010-05-18 priėmė sprendimą Nr. 99 palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (b. l. 29-30). Sprendimas grindžiamas tuo, kad, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo butas nuosavybės teise priklauso P. L., kurio nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2009-06-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, o pareiškėjos pateiktas teismo sprendimas nepatvirtina šio asmens nuosavybės teisių pasibaigimo.
Motyvuojamoji dalis
Darytina išvada, kad skundžiami teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Iš šio įstatymo nuostatų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nuosavybės ir kitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus nekilnojamojo turto registre registruoja ne savo iniciatyva, o suinteresuotų asmenų prašymu ir jų pateiktų dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, pagrindu. Jokie teisės aktai nenustato registratoriaus pareigos pačiam rinkti ir savo iniciatyva nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenis apie nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso pasikeitimus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie tai, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso P. L., atitinka dokumentą, kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, suformuoto 2010-06-30, ginčo butas įregistruotas P. L. nuosavybės teise. Nurodytas tokio registravimo pagrindas – Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, 2009-06-17, Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2009-07-22. Iki šios datos ginčo butas nuosavybės teise priklausė A. L. A. L. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas buvo 1994-05-11 pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 21-22). Daugiau įrašų apie nuosavybės teisių į ginčo butą turėtojus registro duomenų banke nėra. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Vilniaus miesto savivaldybė pretenzijas į ginčo butą pareiškė tik 2010-03-02 (b. l. 25-27). Minėtame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įregistruotas vienas juridinis faktas, tai areštas, jo įregistravimo pagrindas 1995-03-23 apylinkės teismo nutartis.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, Nekilnojamojo turto registratorius neturėjo teisės spręsti, ar asmuo turėjo teisę paveldėti ginčo butą. Registratorius tik patikrina pateiktus dokumentus, ar jie atitinka Nekilnojamo turto registro įstatymo keliamus reikalavimus (įstatymo 23 straipsnio 3 dalis), ir jų pagrindu daro įrašus registre. Nenustatęs aplinkybių, numatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, trukdančių registruoti prašomas teises (P. L. 2009-07-20 prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo, b. l. 24), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo atsisakyti įregistruoti P. L. nuosavybės teises į ginčo butą. Jau minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybė pretenzijas į ginčo butą pradėjo reikšti tik 2010-03-02. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl esant nenuginčyto ir galiojančio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruotoms P. L. nuosavybės teisėms, pareiškėjos prašymas išregistruoti A. L. nuosavybės teises į ginčo butą ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises negalėjo būti tenkinamas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokių dokumentų pareiškėja nepateikė. Pateiktas teismo 1995-06-06 sprendimas nepatvirtina P. L. nuosavybės teisių į ginčo butą pasibaigimo. Pagal Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalį, 4.253-4.255 straipsnių, 4.262 straipsnio nuostatas, viešajame registre neįregistravę savo teisių asmenys negali panaudoti tų teisių įgijimo fakto prieš trečiuosius asmenis. Pareiškėjos argumentai, kad pagal teismo 1995-06-06 sprendimą teisinė registracija A. L. vardu turėjo būti panaikinta, teisiškai nepagrįsti. Jau minėta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nenustatyta pareiga pačiam rinkti duomenis apie nekilnojamojo daikto teisinio statuso pasikeitimus.
Teritorinis registratorius pagrįstai atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos nuosavybės teisės pagal teismo 1995-06-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁵-197/1995 nebuvo laiku įregistruotos dėl pačios kaltės. Šiuo metu pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo butą įregistruoti negalima dėl to, kad galioja paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu į ginčo butą įregistruotos P. L. nuosavybės teisės. Tik nuginčijus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, atsirastų pagrindas keisti ginčo buto teisinį statusą. Pareiškėjos atstovė teisme patvirtino, kad savivaldybė jau padavė skundą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Atsiradus naujiems juridiniams faktams ir juos patvirtinančius dokumentus pateikus Nekilnojamo turto registro tvarkytojui, bus sprendžiama dėl ginčo buto teisinio statuso pasikeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymą įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti 1994-05-11 atliktą buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre A. L. vardu bei 2009-07-22 atliktą teisinę registraciją P. L. vardu ir įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos skundas atmetamas, kadangi yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas
nusprendė:
pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos skundą atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos.