Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant A. Č.,

protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. Ž.,

išnagrinėjusi A. Č. (A. Č.), a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., būdamas UAB „Jūsų kalvė“ vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, t.y. esant darbo sutarties požymiams, 2014-07-23 leido dirbti R. K. ir L. D., nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jis yra įmonės vadovas ir savininkas. Įmonėje yra tekinimo staklės, kurias reikėjo suderinti. Jis nemoka to padaryti, todėl paprašė pažįstamo L. D.. Jis sutiko, bet paprašė jo anūką R. K. pamokyti kalvystės. A. Č. sutiko. Jokios sutarties nepasirašė, mokymo sutarties nesudarė. A. Č. R. K. rodė, kaip atlikti operacijas. Jis mokėsi daryti apkaustus, ateidavo apie savaitę. Supranta, kad tai galima vadinti nelegaliu darbu, pripažįsta kaltę. L. D. anksčiau dirbo tekintoju, jis pensininkas, po operacijos, todėl dirbti visą dieną negalėtų. Skrynia, kurią apkaustė R. K., nebuvo užsakymas. Įmonėje yra 6 skrynios. Žiemą, kai nebūtų darbo, pats A. Č. kaustytų. Sutinka, kad jeigu R. K. baigtų kaustyti skrynią, būtų atliktas darbas. L. D. savo darbo nebaigė. Jeigu baigtų, – A. Č. gautų naudą. Už tai apmokė jo anūką. R. K. mokosi vidurinėje mokykloje. Buvo atostogos, norėjo pasimokyti kalvystės, nes nori ateitį sieti su kalvyste.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų (2012-06-03 įst. Nr. XI-2191 red.).

Byloje apklaustas liudytoju R. K. patvirtino, kad firmos direktorius jį mokė kalvystės maždaug savaitę po kelias valandas. Ateidavo į įmonę 8 val. ryte ir būdavo iki 15 val. Jokio sutarties nebuvo sudarę, dėl apmokėjimo nesitarė. Tai senelio pažįstamas, senelis pas jį ėjo remontuoti staklių. Skrynia, kurią kaustė, nebuvo užsakymas.

Liudytojas L. D. taip pat patvirtino, kad A. Č. paprašė jo suremontuoti stakles. Sutarė, kad remontuos stakles, o už tai A. Č. pamokys anūką R. K. kalvystės. Su A. Č. kažkada kartu dirbo kalvystės darbus. Dirbti visą dieną negali, nes negali ilgai stovėti. Ilgiausiai 4 valandas kažką galėdavo dirbti, įdėti patroną. Stakles remontavo gal 3 dienas. Ateidavo pasižiūrėti, kaip sekasi anūkui. Jokios sutarties nebuvo sudarę.

Be teisme duotų A. Č., R. K. ir L. D. paaiškinimų, pažeidimas įrodytas ir A. Č. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodė analogiškas aplinkybes – kad jo prašymu L. D. atėjo suderinti neveikiančias tekinimo stakles, o jis (A. Č.) už tai įsipareigojo apmokyti R. K. kalvystės amato; 2014-07-30 Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0431-1117, iš kurio matyti, kad 2014-07-23, apie 9.35 val. patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), rasti dirbantys penki darbuotojai, iš kurių du (R. K. ir L. D.) nepateikė savo darbo pažymėjimų, Sodros sąrašuose jie nebuvo tinkamai įforminti; R. K. ir L. D. rašytiniais paaiškinimais; VSDFV informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo tvarkos taisyklėmis ir duomenimis apie įmonės veiklos vietą, darbo sutartimis, Darbo sutarčių registracijos žurnalu bei darbo grafiku (kopijos), pagal kuriuos R. K. ir L. D. nebuvo sudarę darbo ar mokymo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui įstatymo nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad įmonės veiklos vietoje nesudarius jokio formalaus susitarimo L. D. dirbo – taisė stakles, o R. K. dirbo – kaustė skrynią. Taip pat nustatyta, kad verslo liudijimo L. D. neturėjo. Nors iš A. Č. ir liudytojų paaiškinimų galima spręsti, kad R. K. mokymas kalvystės buvo tik atlygis už sutaisytas stakles, tačiau ne tik L. D., bet ir R. K. veiksmai atnešė įmonei naudos, ir tai nebuvo įforminta įstatymo nustatyta tvarka (nei darbo, nei mokymo sutartimi), todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad A. Č. veikoje yra visi jam inkriminuojamo teisės pažeidimo požymiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad yra įrodyta, jog A. Č., būdamas UAB „J(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir nesudaręs darbo sutarties su R. K. ir L. D. bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, leido jiems 2014-07-23 dirbti įmonės veiklos teritorijoje – (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Nors A. Č. neigia įdarbinęs (nelegaliai) asmenis, teismas atsižvelgia į tai, jog jis iš esmės nuoširdžiai paaiškino visas bylos aplinkybes bei pripažino padaręs teisės pažeidimą, ir jo paaiškinimus vertina kaip nuoširdų gailėjimąsi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į A. Č. asmenybę, t.y. kad jis nebaustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių. Taigi, šiuo atveju minimali nuobauda už du nelegaliai dirbusius asmenis būtų šeši tūkstančiai litų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, įvertinęs A. Č. nuoširdų prisipažinimą bei jo asmenybę, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, t.y. kad A. Č. veikoje nenustatyta tyčios leisti asmenims dirbti nelegaliai, – sprendžia, kad sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos minimalios nuobaudos už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skyrimas nepasiektų ATPK nustatytų administracinės nuobaudos tikslų ir tokia nuobauda būtų per griežta, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir A. Č. skirti mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta nuobaudą (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.