Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-581-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-18
Bylos Nr.
1S-581-594/2017
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00345-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
P. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-581-594/2017Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00345-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. A. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. S. (toliau – P. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nuteistojo P. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 93-305 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme. Šis nuosprendis apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pakeitė tik dalį Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuria išspręstas nukentėjusiojo M. T. civilinis ieškinys. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 25 d. 2017 m. gegužės 15 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-305 nutarta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam P. S. netaikyti, kam iš esmės pritarė ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi.Skundu apygardos teismui nuteistasis P. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis atitinka visus lygtinio paleidimo reikalavimus, dėl ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundą ir netaikė jam lygtinio paleidimo. Skundžiamą nutartį nuteistasis prašo panaikinti jo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, motyvais. Sutinkamai su nuteistojo apylinkės teismui pateiktame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi, už gerą elgesį ir visuomeninę veiklą buvo 4 kartus paskatintas, praeityje neteistas. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jam inkriminuotus nusikaltimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Darbas, atliekant bausmę pataisos namuose, jam siūlytas nebuvo, o šiuo metu darbo vietų nėra. Siekdamas įsidarbinti pataisos namuose jis įgijo dvi specialybes, tačiau ir jos įsidarbinti jam nepadėjo. Be to, už darbą pataisos namuose, nuteistiesiems mokamas iki 100 eurų atlyginimas, kuris, P. S. įsitikinimu, atlyginti jam priteistų civilinių ieškinių nepadėtų. Jis siekia būti paleistas lygtinai ir įsidarbinti laisvėje, yra motyvuotas dirbti laisvėje, t. y. normaliomis sąlygomis. Be to, jam priteistą civilinį ieškinį šiuo metu dengia jo artimieji, o išėjęs į laisvę jis šią pareigą iš jų pasirengęs perimti. Pabrėžiama, kad jo socialiniai ryšiai yra puikūs, kas neabejotinai gali jį sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo P. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 47 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad P. S. siekia lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, P. S. įgijo staliaus specialybę, šiuo metu mokosi kompiuterio operatoriaus specialybės, už gerą elgesį buvo skatinamas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, kas neabejotinai rodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiamais procesiniais sprendimais konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas. Sutinkamai su 2017 m. gegužės 8 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli P. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei alkoholio vartojimas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie, priešingai nei teigia P. S., nustatyti vertinant ne tik jo praeitį, bet ir elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Juk būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus P. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, taikant jam intensyvią priežiūrą, teisinio pagrindo vis tik nėra.Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas P. S. yra pirmasis, tačiau visgi jis buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms padarymą, nusikaltimus įvykdė visuotinai pavojingu būdu, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, būdamas nepilnametis, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko, aplinkybės, galinčios įtakoti pakartotinį nusikalstamą nuteistojo elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šiuo atveju turi būti įvertinamos itin kruopščiai. Juo labiau, jog nors šiuo metu P. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta (bylos nagrinėjimo metu ją kategoriškai neigė), tačiau nėra linkęs analizuoti nusikaltimo detalių, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog jis vis dar kritiškai nevertina savo nusikalstamo elgesio, neanalizuodamas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių, jis nesistengia nustatyti jo neteisėtą elgesį paskatinusių veiksnių bei jų eliminuoti, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimus, už kuriuos P. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Ir nors nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas nepilnametis, kai alkoholio vartojimas tokiems asmenims dar yra draudžiamas, o 2014 m. birželio 3 d. pataisos namuose jis buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, tačiau, paties P. S. teigimu, problemų dėl alkoholio vartojimo, būdamas laisvėje jis neturėjo, jį vartojo saikingai. Toks nuteistojo požiūris skundą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu jis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, būdamas pataisos namuose šios problemos (2017 m. gegužės 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje pripažintos pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą galinčiu paskatinti kriminogeniniu rizikos veiksniu) iš esmės nesprendžia. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose jis lankė įžanginę grupę, susijusią su alkoholio vartojimo prevencija. Konstatuoti, kad šios programos išklausymas pakeitė nuteistojo požiūrį į alkoholio vartojimą, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.Šių duomenų visumoje vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir objektyvumą, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimus, už kurių padarymą P. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, įvertintina ir saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybė. Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, bausmės atlikimo metu nuteistasis pasirinkdavo situacijas, didinančias jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turi draugų ir pažįstamų, bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius ne tik su savo artimaisiais, bet ir su draugais. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad P. S. yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau neigiama pasirenkamų draugų įtaka neabejotinai vis dar išlieka aktualiu nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčiu paskatinti rizikos veiksniu. Juo labiau, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, P. S. save vertina gerai ir iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, todėl dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savimi išlieka apsunkintos nuteistojo adaptacijos visuomenėje rizika. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pastebėtina ir tai, kad nepaisant jokios darbo patirties būnant laisvėje neturėjimo bei itin nestabilios jo finansinės padėties (P. S. solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas ne vienas civilinis ieškinys (žalos atlyginimas), tačiau pats nuteistasis jų nedengia – tai už jį atlieka jo artimieji), pataisos namuose P. S. nededa pastangų pradėti dirbti, įgyti darbinės patirties ir už atliekamą darbą gauti papildomų pajamų, kas neabejotinai patvirtina menką nuteistojo motyvaciją dirbti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir būdamas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad kaip seka iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam (priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde) buvo siūlomas darbas, tačiau dirbti jis atsisakė. Šių duomenų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju P. S. požiūris į darbą – skundu apygardos teismui jis teigia, kad už darbą pataisos namuose nuteistiesiems mokamas nepakankamas atlyginimas, atsižvelgiant į vieną esminių nuteistajam išskirtinų kriminogeninių veiksnių – finansinis nestabilumas, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, sėkmingai įsilieti į visuomenę bei atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys apie galimą P. S. įdarbinimą būnant laisvėje, kadangi nuteistasis yra įgijęs vos vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo staliaus specialybę, šiuo metu mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės, kas leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo kompetencija dirbti jam siūlomą vadybininko - ekspeditoriaus darbą. Juo labiau, jog jokios darbinės patirties P. S. neturi (nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, P. S. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 3 kartus, už ką jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Vertinant šių aplinkybių įtaką P. S. asmenybei, pastebėtina, kad paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo panaikinta tik 2016 m. spalio 19 d. todėl galima teigti, kad nuteistojo elgesio pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2012 m. kovo 25 d. aukštesniajam teismui vis tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos P. S. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina P. S., rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau, jog nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kurios metu lygtinai paleistas asmuo neabejotinai turi laikytis griežtų jam nustatytų ribojimų. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs P. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 86 (2014 m. gruodžio 1 d.) iki 47 (2017 m. gegužės 8 d.). Toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, bei menkas P. S. pastangas jų eliminavimui, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Juo labiau įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia vos 20 balų. Esant šioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti P. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog P. S. jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, šiuo metu vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas analizuojamu atveju netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą – 2017 m. gegužės 8 d. Socialinio tyrimo išvadą, 2017 m. gegužės 8 d. išvadą apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2017 m. gegužės 8 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad P. S. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisJūratė JakubonienėDaiva Jankauskienė