- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- I-1213-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
atsakovių Alytaus rajono savivaldybės atstovei I. M., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovėms M. J. ir R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Alytaus rajono savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. skundu prašo priteisti iš atsakovių Alytaus rajono savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, solidariai 11394,00 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 123-127).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 6,0164 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą pareiškėjas įsigijo pagal 2006-07-04 Pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau duomenų, kad jame yra senkapis, kuriame yra masiškai palaidoti žmonės, nebuvo. Iki 2012 m. jis sklype jokios veiklos nevykdė. 2012-11-14 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-330 buvo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas, žemės sklypas padalytas į atskirus sklypus ir pakeista jo naudojimo paskirtis į kitos paskirties - rekreacinės teritorijos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Buvo gautos specialiosios sąlygos ir reikalavimai elektros, vandentiekio ir nuotekų, kvartalo poilsio namų projektams rengti. Per 2013 - 2015 m. laikotarpį šie projektai buvo galutinai parengti bei suderinti su atitinkamomis institucijomis. Nuspręsta pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus. 2015-07-27 traktorininkas, dirbdamas su ratiniu ekskavatoriumi bei vykdydamas žemės kasinėjimo darbus, sklype aptiko žmogaus kaulų fragmentų ir monetų. Apie tai iš karto pranešta Bendrajam pagalbos centrui ir žemės kasimo darbai buvo sustabdyti. 2015-08-03 atnaujinti žemės kasimo darbai kitoje sklypo vietoje, kurioje 2015-08-06 vėl rasta žmogaus kaulų fragmentų, stačiakampio formos medinė dėžė, panaši į karstą, kurioje taip pat matyti kaulų fragmentai. Atliekant žemės kasimo darbus 2015-08-07 rastos dar 9 žmonių palaikų palaidojimo vietos skirtingose sklypo dalyse. Visi žemės kasimo darbai sklype buvo nutraukti. 2015-08-10 Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus inspektorė įteikė pareiškėjui Reikalavimą Nr. RA-42, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nedelsiant sustabdyti žemės judinimo darbus sklypo dalyje, kurioje randama žmonių palaikų ir karstų fragmentų iki bus atlikti reikiami tyrimai ir pateiktos išvados dėl radinių kilmės ir teisinės apsaugos reikalingumo. Susidarė tokia situacija, kad už elektros įrenginių prijungimo paslaugą bei už vandens ir nuotekų tinklų įrengimą pasirinktam rangovui pareiškėjas jau buvo sumokėjęs avansą, o pagal Reikalavimą reikėjo nutraukti bet kokius žemės kasimo bei komunikacijų įrengimo darbus ir tokiu atveju neapibrėžtam laikui įšaldyti sumokėtas lėšas. Pareiškėjas pasirinko alternatyvą - savo lėšomis atlikti reikiamus tyrimus ir palaikų iškėlimo bei perlaidojimo darbus, kadangi tai buvo akivaizdžiai greitesnis, optimalesnis bei pigesnis variantas.
Pareiškėjas 2015-09-11 su archeologe V. K. pasirašė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią V. K. įsipareigojo suteikti surastų palaidojimų vietos archeologinių žvalgymų, surastų palaidojimų detaliųjų archeologinių ir skeletų antropologinių tyrimų paslaugas. 2015-09-16 buvo patvirtintas Duselninkų spėjamo senkapio ((duomenys neskelbtini)) detaliųjų archeologinių tyrimų ir žvalgymų projektas. Už archeologinių tyrimų darbus archeologei V. K. pareiškėjas iš viso sumokėjo 7234,34 Eur, už ekskavatoriaus nuomą archeologinių žvalgymų vietoje V. S. sumokėjo 4160 Eur. Atlikus visus detaliuosius archeologinius tyrimus ir žvalgymus bei visiškai ištyrus senkapį surasti nenustatytų asmenų palaikai buvo perlaidoti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Taigi, už palaikų palaidojimą yra atsakinga savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas, šiuo atveju - Alytaus rajono savivaldybė. Kadangi šių surastų palaikų nebuvo galimybės perlaidoti neatlikus specialių archeologinių ir antropologinių tyrimų, žemės kasimo darbų, todėl akivaizdu, kad už šiuos tyrimus ir darbus taip pat yra atsakingos atsakovės - Alytaus rajono savivaldybė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento, ir joms tenka pareiga sumokėti už visus atliktus tyrimus ir žemės kasimo darbus bei už 86 surastų nenustatytų asmenų palaikų perlaidojimą.
Pažymėjo, jog šiuo atveju tokių asmenų palaikų palaidojimas yra suprantamas plačiąja prasme, kartu su visais reikalingais archeologiniais ir antropologiniais tyrimais ir darbais, nes rasti palaikai yra seni, datuojami XVI a. pabaiga - XVII a. pradžia. Todėl atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė atsisakymu kompensuoti neatpažintų asmenų palaikų archeologinius ir antropologinius tyrimus, kadangi be jų nebuvo galima vykdyti palaikų perlaidojimo. Atsakovių atsisakymas kompensuoti būtinus archeologinius tyrimus yra susijęs su patirtais nuostoliais - 11394,00 Eur, kadangi tiek archeologiniai tyrimai, tiek palaikų perlaidojimas buvo teisinė atsakovių pareiga, jos nevykdant pareiškėjas privalėjo tai atlikti savo lėšomis, antraip būtų patyręs dar didesnių nuostolių dėl savo investicijų į ginčo žemės sklypą. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Alytaus rajono savivaldybė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas savo teisę archeologinių tyrimų išlaidas išsiieškoti iš savivaldybės nepagrįstai kildina iš Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatų. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas reglamentuoja visa tai, kas yra susiję su kultūros vertybių radimu, jų archeologiniu tyrinėjimu, kultūros vertybių nustatymu, registravimu, saugojimu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant būtent į šio įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia archeologinių radinių sąvoką, t. y. tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Šių daiktų buvęs savininkas negali būti nustatytas paprastai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo tų daiktų užkasimo ar išmetimo. Archeologiniais radiniais taip pat laikomi senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos. Pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 5 dalies imperatyvias nuostatas archeologiniai radiniai yra saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Visus klausimus susijusius su archeologiniais radiniais sprendžia bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas 2015-08-10 pareiškėjui pateikė Reikalavimą Nr. RA-42, nurodydamas nedelsiant sustabdyti žemės judinimo darbus sklypo dalyje, kurioje randama žmonių palaikų ir karstų fragmentų, iki bus atlikti reikiami tyrimai ir pateiktos išvados dėl radinių kilmės ir teisinės apsaugos reikalingumo. Tačiau pareiškėjas savo iniciatyva ir lėšomis 2015-09-11 sudarė archeologinių tyrinėjimų sutartį su archeologe V. K. ir pasamdė techniką žemės kasimo darbams. Visi šie darbai pareiškėjui kainavo 11394 Eur, kuriuos jis vertina kaip savo patirtus nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Tačiau šiam ginčui netaikomos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatos, todėl savivaldybei negali kilti ir nekyla civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnį. Prašė skundą atmesti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad kompensacijos išmokamos už privačios nuosavybės - prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidas. (duomenys neskelbtini) kapinynas nėra paskelbtas valstybės saugomu, todėl kompensacija už atliktus archeologinius jo tyrimus negali būti išmokėta. Jeigu kapinynas būtų inicijuotas paskelbti valstybės saugomu, kompensacija, vadovaujantis kultūros ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. ĮV-238 patvirtintomis Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo už veiklos apribojimus skelbiamų saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams taisyklėmis, galėtų būti išmokėta tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą ir realiai sumažinantys kultūros paveldo objekto valdytojo gaunamą naudą.
Pažymėjo, jog atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų nuostatas bei Departamento kompetenciją ir nelėmė pareiškėjo patirtų išlaidų atsiradimo. Be to, pagal Archeologinio paveldo objekte tyrimų metu rastų radinių perdavimo muziejams taisyklių, patvirtintų kultūros ministro 2005-02-25 įsakymu Nr. ĮV-66, 9 punktą, antropologinė medžiaga (archeologinių tyrimų metu rastas žmogaus skeletas, jo dalys ir bet kurios žmogaus kūno dalies fragmentas) perduodama į specializuotus rinkinius turintį muziejų arba specializuotą saugyklą. Specializuotos saugyklos yra nurodytos Radinių perdavimo muziejams taisyklių priede „Muziejų, kultūrinių rezervatų direkcijų bei specializuotų saugyklų sąrašas“. Pagal minėtas taisykles Departamentas nėra įpareigotas organizuoti antropologinių tyrimų metu rastos antropologinės medžiagos perdavimo. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl 11394,00 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovių Alytaus rajono savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, už pareiškėjo lėšomis atliktus archeologinius tyrimus ir palaikų iškėlimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
Bylos faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 6,0164 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10). Šį žemės sklypą pareiškėjas įsigijo pagal 2006-07-04 Pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., b. l. 11-13), tačiau duomenų, kad jame yra senkapis, kuriame masiškai palaidoti žmonės, nebuvo. Iki 2012 m. jis sklype jokios veiklos nevykdė. 2012-11-14 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-330 buvo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas, žemės sklypas padalytas į atskirus sklypus ir pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis į kitos paskirties - rekreacinės teritorijos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (1 t., b. l. 14). Buvo gautos specialiosios sąlygos ir reikalavimai elektros, vandentiekio ir nuotekų, kvartalo poilsio namų projektams rengti. Per 2013 - 2015 m. laikotarpį šie projektai buvo galutinai parengti bei suderinti su atitinkamomis institucijomis. Nuspręsta pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus (1 t., b. l. 17-29). 2015-07-27 traktorininkas, dirbdamas su ratiniu ekskavatoriumi bei vykdydamas žemės kasinėjimo darbus, sklype aptiko žmogaus kaulų fragmentų ir monetų. Apie tai iš karto pranešta Bendrajam pagalbos centrui ir žemės kasimo darbai buvo sustabdyti. 2015-08-03 atnaujinti žemės kasimo darbai kitoje sklypo vietoje, kurioje 2015-08-06 vėl rasta žmogaus kaulų fragmentų, stačiakampio formos medinė dėžė, panaši į karstą, kurioje taip pat matyti kaulų fragmentai. Atliekant žemės kasimo darbus 2015-08-07 rasta dar 9 žmonių palaikų palaidojimo vietos skirtingose sklypo dalyse. Todėl visi žemės kasimo darbai buvo nutraukti. 2015-08-10 Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus inspektorė įteikė pareiškėjui Reikalavimą Nr. RA-42, kuriuo pareikalauta nedelsiant sustabdyti žemės judinimo darbus sklypo dalyje, kurioje randama žmonių palaikų ir karstų fragmentų iki bus atlikti reikiami tyrimai ir pateiktos išvados dėl radinių kilmės ir teisinės apsaugos reikalingumo (1 t., b. l. 59).
2015-09-11 pareiškėjas su archeologe V. K. pasirašė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią V. K. įsipareigojo suteikti surastų palaidojimų vietos archeologinių žvalgymų, surastų palaidojimų detaliųjų archeologinių ir skeletų antropologinių tyrimų paslaugas (1 t., b. l. 30-32). 2015-09-16 buvo patvirtintas Duselninkų spėjamo senkapio ((duomenys neskelbtini)) detaliųjų archeologinių tyrimų ir žvalgymų projektas (1 t., b. l. 33-46). Už archeologinių tyrinėjimų darbus archeologei V. K. pareiškėjas iš viso sumokėjo 7234,34 Eur (1 t., b. l. 48-54), už ekskavatoriaus nuomą archeologinių žvalgymų vietoje V. S. sumokėjo 4160 Eur (1 t., b. l. 55-56). Atlikus visus detaliuosius archeologinius tyrimus ir žvalgymus bei visiškai ištyrus senkapį surasti nenustatytų asmenų palaikai buvo perlaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse (1 t., b. l. 60-62).
Pareiškėjas teisę archeologinių ir antropologinių tyrimų bei žemės kasimo darbų išlaidas išsiieškoti iš atsakovių kildina iš Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimą organizuoja savivaldybės, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas, vykdomoji institucija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateikta žmogaus palaikų sąvoka - žmogaus palaikai - mirusio žmogaus kūnas, jo dalys ar priešlaikinio gimdymo vaisius. Taigi, Žmonių palaikų laidojimo įstatymas reglamentuoja tik žmonių palaikų laidojimo tvarką ir sąlygas (Įstatymo 1 str. 1 d.) ir šio ginčo atveju netaikytinas. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rasti palaidojimai su žmonių palaikais (skeletais) galėtų būti datuojami XVI a. pab. – XVII a. pr. (1 t., b. l. 33-46). Visus klausimus, susijusius su senovės žmonių palaikų radimu, privalomais jų tyrimais, saugojimu, detalizuoja, nustato ir reguliuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio normos šioje ginčo situacijoje ir turi būti taikomos.
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad archeologiniai radiniai - tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Šių daiktų buvęs savininkas negali būti nustatytas paprastai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo tų daiktų užkasimo ar išmetimo. Archeologiniais radiniais taip pat laikomi senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, rasti archeologiniai radiniai, jei yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais kultūros ministro patvirtinta tvarka jie perduodami muziejams, turintiems sąlygas išsaugoti ir eksponuoti. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: apskaita; skelbimas saugomu; saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; pažinimas, jo sklaida; atgaivinimas (reabilitacija) (Įstatymo 4 str.).
Pažymėtina, jog ir pagal Archeologinio paveldo objekte tyrimo metu rastų radinių perdavimo muziejams taisyklių, patvirtintų kultūros ministro 2005-02-25 įsakymu Nr. ĮV-66, nuostatas senovės žmonių palaikai priskiriami antropologinei medžiagai ir jie turi būti perduoti į specializuotus rinkinius turintį muziejų arba specializuotą saugyklą. Tačiau, kaip patvirtino atsakovių atstovai, tokių nei muziejų, nei saugyklų Lietuvoje nėra.
Visus klausimus, susijusius su archeologiniais radiniais, sprendžia bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas (Įstatymo 5 str. 9 d.).
Jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Departamentą. Departamentas gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą. Institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali būti pratęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali būti ilgesnis negu 8 mėnesiai. Per šį terminą šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti atlikti trūkstami tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų projektas, prireikus statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu procedūros veiksmai (Įstatymo 9 str. 3 ir 5 d.).
Šiuo atveju Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius 2015-08-10 pateikė pareiškėjui Reikalavimą Nr. RA-42 nuo 2015-08-10 nedelsiant sustabdyti žemės judinimo darbus sklypo dalyje, kurioje randama žmonių palaikų ir karstų fragmentų, iki bus atlikti reikiami tyrimai ir pateiktos išvados dėl radinių kilmės ir teisinės apsaugos reikalingumo (1 t., b. l. 59).
Iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtinta tvarka ir dydžiu kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės ? prieinamo visuomenei lankyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto ? tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Kompensuojama atsižvelgiant į objekto reikšmingumą ir darbų atlikimo objektui išsaugoti svarbą. Savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybė gali kompensuoti iš savo biudžeto lėšų ne savivaldybei nuosavybės teise priklausančio, bet jos teritorijoje esančio paskelbto saugomu kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus (Įstatymo 28 str.). Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kapinynas nėra paskelbtas valstybės saugomu, todėl palaikų iškėlimo ir perlaidojimo galimybės bei tokių išlaidų kompensavimo minėti teisės aktai nenumato.
Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintas kultūros ministro 2011-08-16 įsakymu Nr. ĮV-538 (toliau – Reglamentas), nustato archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, archeologinių tyrimų projekto sudėtį, archeologinių tyrimų metodiką, archeologinių tyrimų ataskaitų ir pažymų rengimo, archeologinio paveldo avarijos grėsmės pašalinimo, remonto, konservavimo, restauravimo, pritaikymo tvarką. Reglamento 3 skirsnis nustato archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, vienas iš jų, kai atliekant tvarkybos ar statybos darbus aptinkamos archeologinio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė (12.4 p.).
Šioje situacijoje, kai už elektros įrenginių prijungimo paslaugą bei už vandens ir nuotekų tinklų įrengimą pasirinktam rangovui pareiškėjas jau buvo sumokėjęs avansą, o pagal 2015-08-10 Reikalavimą Nr. RA-42 reikėjo nutraukti bet kokius žemės kasimo bei komunikacijų įrengimo darbus ir tokiu atveju neapibrėžtam laiko tarpui įšaldyti sumokėtas lėšas, pareiškėjas pasirinko alternatyvą - savo lėšomis atlikti reikiamus tyrimus ir palaikų iškėlimo bei perlaidojimo darbus, kadangi, jo nuomone, tai buvo akivaizdžiai greitesnis, optimalesnis bei pigesnis variantas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jeigu kapinynas būtų inicijuotas paskelbti valstybės saugomu, kompensacija, vadovaujantis kultūros ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. ĮV-238 patvirtintomis Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo už veiklos apribojimus skelbiamų saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams taisyklėmis, galėtų būti išmokėta, tik jei būtų nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą ir realiai sumažinantys kultūros paveldo objekto valdytojo gaunamą naudą.
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, kai nei Įstatymas, nei Reglamentas nenumato galimybės, nepaskelbus (duomenys neskelbtini) kapinyno valstybės saugomu, išmokėti kompensaciją už pareiškėjo iniciatyva ir lėšomis atliktus archeologinius jo tyrimus, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.