- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 2-843-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00266-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- J. S., A. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims J. S. ir A. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. R. prašo priteisti iš atsakovo M. K. 480 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos ir 529,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, jog jai ir tretiesiems asmenims J. S. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklypo paskirtis – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 33/99, o tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise – 66/99 dalys žemės sklypo. Nurodė, kad žemės sklype jokia ūkinė veikla nevykdoma, jis jau buvo užaugęs apie 15 metų amžiaus pušelėmis. Ieškovė ir tretieji asmenys medžių nepjovė, nes planavo keisti žemės sklypo paskirtį į miško paskirties. Žemės sklypo paskirties keitimo darbai dar nebuvo prasidėję, nes ne visi bendrasavininkai susitvarkę palikimo priėmimo dokumentus. Nurodė, kad 2016-04-09, apie 8.30 val. ieškovė nuvyko prie žemės sklypo ir pastebėjo, kad sklype iškirstos visos pušys, žemės sklype liko tik kelmai, šakos. Ieškovė susiskambino su žemės sklypo bendrasavininkais ir sužinojo, kad niekas niekam nedavė leidimo iškirsti medžių. Besiaiškinant, kas pjovė medžius, ieškovės brolis K. K. papasakojo, kad medžius išpjovė ir kaip biokurą pridavė M. K.. Tą pačia dieną pas ieškovę atvykęs M. K. prisipažino, kad jis išpjovė medžius, tačiau žalą atlyginti atsisakė. 2016-04-10 ieškovė ir tretieji asmenys dėl medžių vagystės kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., požymius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas M. K. pagal susitarimą su R. K. turėjo išpjauti medžius jos sklype. 2016 m. kovo 5-6 dienomis atsakovas, padedamas K. J., manydamas, kad tvarko R. K. priklausantį sklypą, dėl neapdairumo ir klaidos ieškovės žemės sklype išpjovė visus medžius, kuriuos vėliau, 2016-03-30 sudaręs medienos atliekų pirkimo-pardavimo sutartį, pardavė UAB „Metkirsta“. Vėliau UAB „Metkirsta“ iš atsakovo nupirktus 72 kietmetrius medienos pardavė UAB „Timbex“. Už parduotą medieną atsakovas iš UAB „Metkirsta“ 2016-04-15 gavo 593,45 Eur. 2016-10-31 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas žadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovas savo pažadą pamiršo ir atlyginti žalos nesiruošia. Vadovaujantis ieškovės pateiktu Privačių miškų savininkų asociacijos narių prekybos mediena suvestinių išrašu, 2016 m. kovo mėnesį malkinės medienos kaina buvo 20 Eur/1m³. Todėl ieškovei ir tretiesiems asmenims padaryta žala yra 1440 Eur (72 ktm x 20 Eur). Kadangi ieškovei priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, todėl jos patirta turtinė žala sudaro 480 Eur (1440/3). Be to, ji turėjo lūkesčių dėl augančio miško, planavo pakeisti žemės sklypo paskirtį, auginti mišką, kuris ateityje būtų davęs pajamas. Ji neketino kirsti miško, o šiuo metu jis yra negrįžtamai suniokotas. Ieškovė yra neįgali, jos sveikata po miško iškirtimo dar labiau pablogėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo kviečiama į policiją apklausai, turėjo rašyti skundus, procesas ilgai užtruko, o žala jai dar iki šiol neatlyginta. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą ir iki šiol patiria neigiamų emocijų ir išgyvenimų, nepatogumų, todėl prašo iš atsakovo priteisti 500 Eur neturtinę žalą.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas M. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam yra pranešta asmeniškai, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, atsiliepimas į ieškinį nėra gautas.
Tretieji asmenys J. S. ir A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems yra pranešta asmeniškai, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, atsiliepimai į ieškinį nėra gauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 33/99 dalys 0,9900 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate 2016-04-10 gautas ieškovės ir trečiųjų asmenų pareiškimas dėl savavališkai iškirstų medžių (b. l. 8), pagal kurį 2016-04-11 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17445-16 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (b. l. 7). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2016-10-31 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17445-16 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (b. l. 38-46). Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas M. K. parodė, kad tai jis 2016 m. kovo mėnesį, padedamas K. J., žemės sklype išpjovė savaime užaugusias pušis, kurių kamienai buvo apie 5-20 cm diametro. Medžius jis išpjovė suklydęs dėl sklypo ribų, nes turėjo sutvarkyti kitiems asmenims priklausantį sklypą. Išpjovė 72 kietmetrius. Pažadėjo ieškovei atlyginti padarytą žalą (b. l. 23-24, 25-26).
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. K. nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas 2016-03-30 su UAB „Metkirsta“ sudarė Medienos atliekų pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 32), pagal kurią pardavė medienos atliekas ir už ją gavo 593,45 Eur (b. l. 33). Ieškovės ir trečiųjų asmenų žemės sklype buvo susmulkinta 72 kietmetriai kirtimo atliekų (b. l. 29). Byloje nustatyta, kad medžiai buvo iškirsti 2016 m. kovo mėnesį. Ieškovė, grįsdama padarytos turtinės žalos dydį, pateikė Privačių miškų savininkų asociacijos narių prekybos mediena suvestinių išrašą, iš kurio matyti, kad 2016 m. kovo mėnesį malkinės medienos kaina buvo 20 Eur/1m³ (b. l. 47). Todėl ieškovei ir tretiesiems asmenims padaryta žala yra 1440 Eur (72 ktm x 20 Eur). Kadangi ieškovei priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, todėl jos patirta turtinė žala sudaro 480 Eur (1440/3), kuri ir priteistina iš atsakovo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai 500 Eur neturtinę žalą. Grįsdama šį reikalavimą nurodė, kad ji turėjo lūkesčių dėl augančio miško, planavo pakeisti žemės sklypo paskirtį, auginti mišką, kuris ateityje būtų davęs pajamas. Ji neketino kirsti miško, o šiuo metu jis yra negrįžtamai suniokotas. Ieškovė yra neįgali, jos sveikata po miško iškirtimo dar labiau pablogėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo kviečiama į policiją apklausai, turėjo rašyti skundus, procesas ilgai užtruko, o žala jai dar iki šiol neatlyginta. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą ir iki šiol patiria neigiamų emocijų ir išgyvenimų, nepatogumų.
Atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų yra vertintinos kaip turtinė žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai. Tuo tarpu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoje, numatančioje, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį.
Nagrinėjamu atveju ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (už iškirstą medieną) yra įvertintas, klausimas dėl turtinės žalos ieškovei atlyginimo priteisimo išspręstas. Tuo tarpu konkrečių argumentų ir duomenų dėl miško vertinimo kaip pajamų šaltinio ir jo iškirtimo padarinių įtakos ieškovės ateičiai, kaip vieno iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, ieškinyje bei teismo posėdyje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovo tyčia pagrobti būtent ieškovei priklausančią medieną nebuvo įrodyta, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas būtent dėl M. K. tyčios nebuvimo, nes buvo konstatuota, kad ieškovės miškas buvo iškirstas dėl to, jog M. K. suklydo dėl kitam asmeniui priklausančio sklypo ribos, o ši aplinkybė paneigta nebuvo. Teismų praktikoje net ir baudžiamosiose bylose dėl vagystės nepriteisiami tokie neturtinės žalos dydžiai, kokio prašo priteisti ieškovė šioje civilinėje byloje. Nors ieškovė nurodo, kad ji patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jos sveikata, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., medicininių dokumentų) (CPK 178 straipsnis).
Teismas sutinka, kad dėl miško netekties ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei su tuo susijusius nepatogumus, tačiau daro išvadą, kad už ieškovės patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei vykusio proceso nepatogumus 200 Eur piniginė kompensacija būtų protinga ir adekvati patirtai neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo nustatyti didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, dėl to konstatuotina, kad kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 529,00 Eur, t. y. 29,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 48) ir 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 50, 2017-05-24 teismo posėdyje pateiktas pinigų priėmimo kvitas).
Vadovaujantis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (69,39 proc.), t. y. 367,07 Eur (529,00 Eur x 69,39 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 14,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės priteistina 4,53 Eur šių bylinėjimosi išlaidų (14,81 x 30,61 proc.), o iš atsakovo - 10,28 Eur (14,81 Eur x 69,39 proc.) (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. K. 480,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 367,07 Eur bylinėjimosi išlaidas J. R..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš J. R. 4,53 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti iš M. K. 10,28 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.