- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- AN2-138-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00284-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. A. B. (toliau – Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. R. 2019 m. birželio 3 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal O. A. B. ir M. B. pareiškimus A. Č. atžvilgiu dėl neteisėtų, savavališkų veiksmų, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėja Nutarime konstatavo, kad tarp Pareiškėjos ir A. Č. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
2. Nutarimą Pareiškėja skundė apylinkės teismui ir prašė jį panaikinti. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Pareiškėjos skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad Nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus surinktus duomenis ir priimtas teisingas bei pagrįstas procesinis sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
3. Pareiškėja skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas neteisingai nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad A. Č. jau kelerius metus naudojasi ginčo žemės sklypu (jį dirba), tai pripažino ir A. Č.. Ji ir M. A. A. Č. nuolatos reiškia pretenzijas, kad jis nesinaudotų jų žemės sklypu, teikia dėl to skundus policijai ir kitoms institucijoms. A. Č. elgiasi lyg būtų sklypo savininkas. Dar 2018 m. telefonu jam sakyta, kad jis nedirbtų žemės.
3.2. Teismas, darydamas išvadą dėl A. Č. tyčios nebuvo, atsižvelgė vien tik į jo parodymus, nevertino jos parodymų bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. A. Č. po to, kai ji kreipėsi į policiją, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, pradėjo derėtis dėl apmokėjimo už tai, kad jis praeityje dirbo žemę nesudaręs jokių žemės nuomos sutarčių, tačiau galutinė sutartis nebuvo sudaryta, nes A. Č. nėra išreiškęs galutinio sutikimo dėl sutarties sudarymo. Jokių derybų dėl žemės dirbimo 2019 metais nebuvo, priešingai, nuolatos jam sakė, kad jis nebedirbtų sklypo. Teismo posėdžio metu A. Č. tvirtino, kad tarp jų sudaryta žemės nuomos sutartis ir pateikė teismui iš el. pašto atspausdintą jos siųstą sutarties projektą. Sutarties tarp jų nėra sudarytos. Tačiau teismas padarė išvadas, kad juos sieja civiliniai santykiai, nes buvo tartasi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties projekte buvo minima sutarties įsigaliojimo sąlyga, t. y. sutartis įsigalioja sumokėjus visą pinigų sumą. A. Č. susitarime nurodytos sąlygos nesilaikė, tačiau laikė, kad sutartis tarp jų sudaryta. A. Č. dalį pinigų sumokėjo, kai jam parašė, kad kreipsis visur, kad jis atsakytų už savo neteisėtus veiksmus. 2019 m. spalio mėnesį ji išsiuntė skundą, prašydama pagalbos, (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono merui, kreipėsi į seniūnę, nes A. Č. neteisėtai dirba žemę.
3.3. Spręsdamas, kad A. Č. neteisėtai žemę dirbo ir 2019 metais, teismas pasisakė, kad vienintelis veiksmas, kurį A. Č. atliko buvo jos tręšimas, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors jam nepavyko susitarti dėl sklypo nuomos 2019 m., tačiau žieminiai kvietrugiai buvo pasėti dar 2018 metų rudenį, jie 2019 metais buvo patręšti tikintis, kad sklypo savininkas leis nusiimti derlių. Mano, kad be jokio teisinio pagrindo teismas pateisino tokį, jos manymu, tyčinį A. Č. elgesį. Jis elgiasi atsižvelgdamas tik į savo interesus. Žinodamas, kad nuomos sutartis nesudaryta, užsėjo sklypą kultūra 2018 m. rudenį, kuri bus nuimta tik 2019 metais.
3.4. A. Č. savo veiksmais pažeidė jų kaip žemės savininkų teisę į asmens nuosavybę. Daug metų A. Č., žemės sklypu naudojasi nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, gauna iš to asmeninės naudos, o teisėtas sklypo savininkas neturi galimybės įgyvendinti savo teisėtų lūkesčių, teisėtai naudotis savo nuosavybe – žemės sklypu, taip kaip jis nori. Teismas neatsižvelgė į pateiktus dokumentus, iš kurių aišku, kad A. Č. žinojo apie sklypo savininkus. Apklausos teisme metu jis nurodė, kad turi tiek nuosavybę patvirtinančius, tiek sklypo ribas žyminčius planus ir tas ribas žino. A. Č., žinodamas sklypo bendrasavininkus – A. A., O. A. ir A. T., daug metų žemės nuomos sutartis sudarinėjo tik su A. T., nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.548 str. 3 d. reikalauja, jog keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. A. Č., žinodamas, kad jie nesutinka, jog jis naudotųsi sklypu, jam apie tai nuolat buvo pranešama nuo 2012 metų, sklypą dirba iki šiol. Teismas nepagrįstai A. Č. veiksmuose neįžvelgė tiesioginės tyčios, nurodydamas, kad jis 2019 metais atliko vienintelį veiksmą – purškė trąšas, o apsėjo žemę 2018 metų rudenį tikėdamasis, kad jam toliau bus leidžiama nuomotis sklypą. Nei dokumentuose, nei apklausiant asmenis posėdyje nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kad A. Č. butų buvę priežasčių manyti, jog jam sklypas bus išnuomotas ir 2019 metais. Juolab, kad sąžiningas ir atsakingai besielgiantis žmogus, žinodamas, kad sklypo savininkai akivaizdžiai prieštarauja, rašo raštus, skundus jau eilę metų įvairioms institucijoms, policijai, negali suprasti, kad jam sklypas bus nuomojamas.
3.5. Net ir po to, kai ji kreipėsi į policija, 2018 metų vasarą, A. Č., žinodamas, jog prieštaraujama dėl sklypo dirbimo, įžūliai elgėsi toliau – 2018 metų rudenį apsėjo sklypą, žinodamas, kad derlių nusiimti galės tik 2019 metais. Taip pat teismas neatsižvelgė į A. Č. tyčinį klaidinimą, žadėjimą pasirašyti sutartį, pagal kurią jis žadėjo sumokėti pinigus, kad be jų sutikimo naudojosi žeme eilę metų, nepasirašė sutarties, klaidino, nurodydamas pataisyti sutartį – elgėsi nesąžiningai sklypo savininkų atžvilgiu, o atsispausdinęs elektroniniu paštu siųstą sutarties projektą ją teikia visoms institucijos įrodinėdamas, jog tarp šalių sudaryta žemės nuomos sutartis.
3.6. Mano, kad teismas nepagrįstai nepriėmė nutarties pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Ji apie tai, kad A. Č. teikia galimai suklastotas sutartis sužinojo iš tyrėjos paaiškinimų pokalbio telefonu metu. Tyrėja paaiškino, kad A. Č. pateikė 2018-08-24 d. žemės nuomos sutartį. Įtikinėjo ją, kad sutartis buvo pateikta su jos originaliu parašu. Po šio pokalbio (duomenys neskelbtini) NŽT ji pateikė prašymą leisti susipažinti su A. Č. pateiktais dokumentais. NŽT teisininkas patikino, kad A. Č. 2018 m. gegužės 5 d. pateikė 2018-08-24 d. žemės nuomos sutartį su jos originaliu parašu. Kadangi ji susipažino tik su dokumentų kopijomis, nebuvo galimybės nustatyti, ar sutartys buvo teikiamos su originaliais parašais. Kadangi ji pati žino, kad jokių sutarčių su A. Č. nepasirašė, policijai priėmus nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, skundžiant šį nutarimą, teismo prašė išreikalauti iš A. Č. sutarties originalą, pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jos nuomone, tokie tyčiniai A. Č. veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų, t. y sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. A. Č. teismui nepateikė sutarties originalo, ir kaip matyti iš byloje surinktų 2018-08-24 d. sutarčių kopijų, A. Č. sutartys teiktos teismui, policijai ir NŽT yra skirtingos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja skunde kelia administracinio nusižengimo bylos nepradėjimo pagrįstumo klausimą teigdama, kad Institucija bei pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius duomenis bei padarė nepagrįstą išvadą, kad atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagrįstai.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
8. Nagrinėjamu atveju tyrėjos 2019 m. birželio 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėja, priimdama tokį procesinį sprendimą, įvertino visus medžiagoje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškimų patikslinimo metu buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, tačiau A. Č. veiksmuose nėra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, o tarp šalių dėl ginčo žemės sklypo yra susiklostę civiliniai santykiai. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir medžiagoje esančių duomenų vertinimą atlikęs apylinkės teismas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje išsamiai išdėstyti motyvai dėl sprendimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtumo ir pagrįstumo, plačiai nurodyti Pareiškėjos skundo atmetimo argumentai, išvados dėl pareiškimuose ir skunduose minimų aplinkybių įvertinimo, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka ir jų papildomai nebekartoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimai buvo tiriami – gauti rašytiniai duomenys, bendrauta su A. Č., nuvykta ir apžiūrėtas Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, be kita ko, apylinkės teismas savo iniciatyva išsireikalavo papildomus duomentus, taip pat teismo posėdžio metu apklausė Pareiškėją, A. Č., M. B., tačiau surinkti duomenys pirmosios instancijos teismui neleido įžvelgti, jog A. Č. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Skunde apygardos teismui Pareiškėja nepateikė naujų, teismo nenagrinėtų faktų ar argumentų, todėl padaryti priešingas išvadas nei padarė tyrėja ir pirmosios instancijos teismas nėra teisinio pagrindo.
9. Esminės pareiškimuose ir skunduose dėstomos aplinkybės, Pareiškėjos tvirtinimu, yra tos, kad A. Č. neteisėtai, savavališkai naudojasi jai ir M. B. priklausančiu žemės sklypu, dirba jų žemę, neturėdamas leidimo bei jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu savavaldžiauja, pažeisdamas jų, kaip sklypo savininkų, teises. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje išanalizuoti tarp Pareiškėjos ir A. Č. susiklostę santykiai dėl ginčo žemės sklypo, išsamiai aprašyti su jais susiję rašytiniai duomenys, todėl apygardos teismas jų papildomai nebekartoja, bei dar kartą juos visus išanalizavęs, neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad tarp Pareiškėjos ir A. Č. dėl ginčo žemės sklypo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypu A. Č. faktiškai naudojasi nuo 2012 m. A. Č. naudojantis ginčo žemės sklypu, Pareiškėja ir A. Č. 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais tarėsi dėl žemės sklypo nuomos, tarpusavyje derino sutarties sąlygas, buvo parengta keletas žemės nuomos sutarties projektų (6 – 12 b. l.). Taip pat į bylą yra pateikti mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad A. Č. 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. spalio 19 d. Pareiškėjai už ginčo žemės sklypo nuomą sumokėjo atitinkamas pinigų sumas, kurias Pareiškėja priėmė (78 – 81 b. l.). Šie bei kiti bylos duomenys rodo, jog Pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma, kad A. Č. nuo 2012 m. naudojasi ginčo žemės sklypu, kaip matyti, jie tarėsi dėl žemės nuomos sutarties sąlygų, apmokėjimo už faktiškai naudotą žemės sklypą, Pareiškėja priėmė apmokėjimus už naudojimąsi žemės sklypu, ir kt., tačiau 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais su A. Č. nesusitarė dėl žemės nuomos sutarties sąlygų. Paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą apie šių santykių civilinį pobūdį.
10. Iš pareiškimų bei skundų turinio matyti, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį A. Č. ginčo žemės sklype pasėjo žieminius kvietrugius, o 2019 m. gegužės 14 d. jame purškė trąšas. Apygardos teismo vertinimu, tos aplinkybės, kad žemės sklype kvietrugiai buvo pasėti A. Č. ir Pareiškėjai derantis dėl žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, leidžia manyti, jog A. Č. turėjo pagrįstą manymą, kad sutartis bus sudaryta ir jis toliau galės naudotis žemės sklypu bei tuo pačiu ir teisėtą lūkestį, kad galės nusiimti jo paties pasėtą derlių. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartuose A. Č. veiksmuose įžvelgti administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo požymių, kaip kad teigia Pareiškėja, nėra pagrindo.
11. Pareiškėja skunde argumentuoja ir tai, jog A. Č. atžvilgiu turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo institucijos. Todėl Pareiškėja dėl galimai skunde minimų nusikalstamų veikos požymių, turi teisę pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
12. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.