Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-03 · Byla Nr. 1N-93-483/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-03
Bylos Nr.
1N-93-483/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Kažys
Nuteistasis
L. B.
Byla Nr. 1N-93-483/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. gynėjo advokato T. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. B. prašymas dėl paskirtos bausmės sušvelninimo.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 29 d., būdamas UAB „B. A.“ direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis bei kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą nurodytos bendrovės turtą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės 281 577,30 Lt vertės svetimą turtą – UAB „B. A.“ priklausančius pinigus (168 577,30 Lt) bei 2 transporto priemones (113 000 Lt vertės). Nuteistasis L. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „B. A.“ direktoriumi, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas ir atstovaudamas šią bendrovę, apgaule išvengė atsiskaitymo su UAB „ANelektro“ už atliktus darbus, kurių vertė – 100 094,56 Lt, dėl ko padarė UAB „ANelektro“ 100 094,56 Lt turtinę žalą. L. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „B. A.“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo atskirų straipsnių reikalavimų. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam L. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams (V b. t., 130-153 l.). 2014 m. birželio 30 d. teismo nuosprendis įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atmetus nuteistojo apeliacinį skundą (V b. t., 186-195 l.).

2015 m. kovo 30 d. nuteistasis padavė Kauno apygardos teismui prašymą, kuriame, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies pataisomis, Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 362 straipsniu, prašė sušvelninti pirmosios instancijos teismo jam paskirtą bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį atidėti bausmės vykdymą, įvertinti tai, kad L. B. atliko daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės (nuo 2013 m. rugsėjo 12 d., VI b. t., 11-13 l.). Nuteistasis nurodė, kad 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, numatydamas, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pasak nuteistojo, jis yra išsilavinęs, aktyviai sportuojantis, skiriantis dėmesį savišvietai, iki pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio niekada nebuvo teistas; jo padaryti nusikaltimai yra nesmurtiniai, padaryti be išankstinio planavimo. Nuteistojo teigimu, jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nepadarė pažeidimų, negavo nuobaudų, aktyviai dalyvauja socialinio ugdymo būrio veikloje, periodiškai atlygina pagal civilinį ieškinį priteistą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. B. prašymą dėl bausmės sušvelninimo (VI b. t., 31-34 l.). Teismas nurodė, kad, įvertinus įstatymo leidėjo aiškinamajame rašte išdėstytą poziciją, bausmės vykdymo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų kaip turinčių grįžtamąją galią aiškinimas, ne tik neatitinka įstatymo leidėjo valios, bet ir prieštarauja bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, dėl ko 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pakeitimų taikymas galimas tik tuo pačiu nuosprendžiu, sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės klausimą. Teismo teigimu, įstatymų leidėjas nenumatė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio atgalinio veikimo, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. B. atžvilgiu, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino galimybes pastarajam skirti švelnesnę bausmę Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies pagrindais, tačiau nenustatė išskirtinių aplinkybių apie išimtinai teigiamas nuteistojo savybes, leidžiančias manyti, kad L. B. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui. Teismas nurodė, kad, esant nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, jo atžvilgiu gali būti taikomos ne Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau Lietuvos Respublikos BVK normos, reguliuojančios nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę.

Šalies argumentai

Nuteistojo L. B. gynėjas advokatas T. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį, klausimą dėl L. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo išspręsti iš esmės (VI b. t., 41-44 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nutarė, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pakeitimai neturi grįžtamosios galios, pasak gynėjo, įstatymo leidėjo aiškinamajame rašte įtvirtinta aiški pozicija, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata turi būti išplėsta, bausmės vykdymo atidėjimą numatant taikyti ir sunkių nusikaltimų atvejais. Pasak gynėjo, L. B. prašyme dėl bausmės vykdymo atidėjimo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Gynėjo nuomone, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, asmens elgesio vertinimas bausmės vykdymo laikotarpiu yra vienas iš svarbiausių aspektų, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys, nes vienas iš pamatinių bausmės tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o apie šio tikslo įgyvendinimą gali būti sprendžiama, būtent, pagal asmens elgesio vertinimą bausmės vykdymo laikotarpiu. Gynėjo teigimu, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. gynėjo advokato T. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų padarymo metu (2008-12-08 – 2010-04-29) galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2004-07-05 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-07-13) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Palyginus ankstesnę Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus.

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pripažino nuteistąjį L. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), 186 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) ir 223 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), paskyrė galutinę subendrintą bausmę – trejų metų laisvės atėmimą. Nustačius, kad L. B. padarė nusikaltimus, nepriskiriamus labai sunkių nusikaltimų kategorijai, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija keturių metų, galima daryti išvadą, kad formaliai L. B. atžvilgiu gali būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tokiu būdu nauja baudžiamojo įstatymo 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. redakcija suteikia L. B. galimybę realiai neatlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir palengvina nuteistojo teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią, gali būti taikomas nuteistajam L. B. (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d.).

Tiek ankstesnėje, tiek vėliausioje Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaip minėta, L. B. padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikaltimų padarymą nuteistajam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. šioje byloje yra visos formaliai būtinos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo nuteistojo atžvilgiu sąlygos. Net ir esant formaliai būtinoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismo sprendimo motyvai turi būti aiškūs, išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, tarp jų – į kaltininko asmenybės ir padarytos veikos pavojingumą. Nagrinėjant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymas turi būti labiau ribojamas, negu sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, padariusiems nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tokiu atveju ypatingai svarbios yra konkretaus sunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybės, apibūdinančios tik šio konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Nuteistasis L. B. nusikalto pirmą kartą, nusikaltimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirbo UAB „B. A.“ ir L. B. firmoje, psichikos sveikatos bei priklausomybės ligų centruose neregistruotas. Šios aplinkybės, buvusios iki nusikaltimų padarymo, iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau ne tik kaltininko asmenybė, bet ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas yra reikšmingi, sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos (tarp kurių yra ir sunkus nusikaltimas) yra tęstinio pobūdžio, dėl L. B. nusikalstamų veiksmų UAB „B. A.“ ir UAB „ANelektro“ patyrė didelę turtinę žalą (UAB „B. A.“ -281 577,30 Lt (81 550,42 EUR), UAB „ANelektro“ - 100 094,56 Lt (28 989, 39 EUR). Kauno apygardos teismo nuosprendyje nustatyta, kad L. B. panaudojo UAB „B. A.“ lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, nuteistasis neprisipažino dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos veikos nebuvo atsitikinės, dėl to yra pagrindo teigti, jog L. B. padarytos veikos (įvertinus turtinės žalos dydį ir nusikaltimų planavimą) buvo gana pavojingos.

Nors nuteistojo gynėjo skunde nurodyta, kad L. B. iš asmeninių lėšų dengia sumą, priteistą UAB „ANelektro“, tačiau iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos rašto matyti, kad L. B. prašymu iš jo asmeninės sąskaitos į UAB „ANelektro“ sąskaitą pervesta 10 EUR. 2014 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu iš L. B. civilinio ieškovo UAB „ANelektro“ naudai priteista 100 094,56 Lt (28 989, 39 EUR). Nuteistojo civiliniam ieškovui UAB „ANelektro“ atlyginta iš asmeninių lėšų suma (10 EUR) yra labai maža palyginus su visa civiliniam ieškovui teismo nuosprendžiu priteista suma. L. B. realiai neatlygino civiliniam ieškovui UAB „ANelektro“ padarytos turtinės žalos. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turi realią galimybę atlyginti teismo nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, L. B. asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos 75 straipsnio nuostatų (2015 m. kovo 19 d. redakcijos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. B. gynėjo advokato T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Kažys