Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 22192767717) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023 J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas baustas už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, 2022 m. gruodžio 22 d. 12:04 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalies punkto reikalavimų, nes bendrojo naudojimo vietoje (duomenys neskelbtini), laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme.

2. Nutarimu J. K. paskirta 200 eurų bauda.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Civilinį kodeksą, kuriame įtvirtinta nuomos sutarties sąvoka - nuomos sutartis, tai dvišalis, konsensualinis, atlygintinas 13 sandoris, pagal kurį daiktas perleidžiamos laikinam naudojimuisi. Pažymėtina, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkui yra suteikiamos daiktinės teisės ir niekas negali trukdyti jomis naudotis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos yra išaiškinta, kad nustatant, ar inžineriniam statiniui eksploatuoti turi būti išskirta žemės sklypo dalis, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį ir gali būti pagal šią paskirtį naudojamas (pvz. žemės sklype yra elektros pastotės statinys, tačiau jis nebenaudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį), ar statinys nėra kitų statinių priklausinys, naudojamas kitų statinių savininkų poreikiams (pvz. automobilių parkavimo aikštelė, naudojama žemės sklype esančių kitų statinių savininkų ar naudotojų reikmėms). Kai žemės sklype yra požeminis statinys, turi būti įvertinta, ar virš požeminio statinio esanti žemės sklypo dalis gali būti naudojama (pvz. pėsčiųjų ar automobilių transporto eismui, želdynams įrengti ir pan.). Kadangi garažų paskirties patalpas nėra kitos galimybės patekti, tik per inžinerinį statinį (automobilių stovėjimo aikštelės dalį), ji priskirtina prie dalies būtinos garažų paskirties statiniui eksploatuoti. Žemės sklypo dalys jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti nustatomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 ir 33 punktais, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „ Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“. Pažymėtina, kad Metodikos nuostatos dėl didžiausio leistino statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto, nurodyto metodikos 10 punkte, gali būti netaikomos, kai pagal teisės aktų reikalavimus statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingas didesnis žemės sklypas, šiuo atveju patekimui į statinį būtinas inžinerinis statinys.

9. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kada nusižengimas laikomas pakartotiniu Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

10. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkte nurodyta - Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad žemės sklypas ar jo dalis turi užtikrinti patogų įvažiavimą į garažą ir išvažiavimą iš jo – tik taip suprantamas tinkamas statinio naudojimas pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą tiesioginę pastato paskirtį. Pažymėtina, J. K. pateiktame Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, 5 punkte (Valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė) ir 11 punkte (duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ) įrašų apie žemės sklypus nėra. Minimame dokumente yra duomenys, kad dalis pastato – garažo (15,10 kv. m. ) priklauso (duomenys neskelbtini) butui. Iš Institucijai pateiktų dokumentų nenustatyta, kad minimą garažo dalį yra iš savininkų pagal patalpų nuomos sutartį naudoja J. K.. Net jeigu ir būtų įrodyta, kad J. K. sutartyje nurodytas kaip nuomininkas, vieta, kurioje laikomas neeksploatuojamas automobilis, netampa privačia teritorija.

11. Pažymėtina, kad aptariamoje vietoje – (duomenys neskelbtini) - kur paliktas automobilis LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra eismą ribojančių ženklų, teritorija nėra aptverta, neįrengtas kelio užtvaras ir nėra jokių kelio ženklų, ribojančių patekimą į teritoriją prie (duomenys neskelbtini), o pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė. Akivaizdu, kad aptariama transporto priemonės stovėjimo vieta, į kurią patekimas nebuvo jokiais būdais ar priemonėmis apribotas, yra laikoma bendro naudojimo vieta.

12. Institucijos nuomone, J. K. skundo teiginiai laikytini asmens pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, įvertino byloje esančius įrodymus, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei sunkinančių aplinkybių priėmė nutarimą paskirti administracinę nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

13. Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas J. K. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o J. K. skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą.

14. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyr. specialistas S. R., kuris surašė 2022 m. gruodžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolą, paaiškino, kad į įvykio vietą jis nebuvo nuvykęs, nes į įvykio vietą vyksta kiti darbuotojai ir jie fiksuoja tokius neleistinai laikomus automobilius. Pareiškėjo automobilis pagal duomenis iš „Regijos“ paėmus sklypų ribas stovi nesuformuotame Valstybiniame sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai ir nieko bendra garažo stovėjimas ar jo nuomojimasis, su automobilio stovėjimo vieta neturi. Ten yra bendro naudojimo vieta, nes ji nėra aptverta, nėra jokių ženklų ar atitvarų ribojančių patekimą. Šis automobilis ten stovi labai seniai, 2022-05-27 pirmą kartą užfiksuotas automobilis. Registrų centro duomenimis ši žemė yra valstybinė, prieš surašant protokolą, buvo nustatyta, kad tai valstybės žemė. Ankščiau asmuo yra gavęs įspėjimą už analogišką pažeidimą, galimai 2022 m. lapkričio 25 d. už ANK pažeidimą už automobilio stovėjimą.

15. Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus plano matyti, kad aikštelė (duomenys neskelbtini) – kur stovėjo automobilis LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (apibraukta raudonos spalvos apskritimu) yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. (Plane mėlyna spalva pažymėti suformuoti ir įregistruoti sklypai, žalia – formuojami sklypai) (b.l.78-79).

16. Iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad įrašų apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra (b.l. 71-73)

17. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo apie transporto priemonę ir kitų duomenų (b. l. 42-43) matyti, jog automobilio LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neatlikta valstybinė techninė apžiūra daugiau nei tris mėnesius, privalomoji techninė apžiūra baigė galioti 2017 m. sausio 31 d., dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.

18. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. SAVAD-13-ANR_N-15676-2022 (ROIK 22191099070)(b. l. 45-47) matyti, kad šiuo nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 25 d. 21 val. 21 min., bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Šiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalis. Paskirta nuobauda – įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

19. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 80-87) matyti, kad J. K. 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-15676-2022 (ROIK 22191099070) neapskundė.

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

21. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

22. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

23. ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų. Pažymėtina, jog ši teisės norma yra blanketinė nukreipianti į kitas teisės normas.

24. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

25. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad J. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad J. K., būdamas neeksploatuojamo automobilio savininkas, bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą (paliktą be priežiūros) transporto priemonę LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir po savivaldybės pareigūno rašytinio įspėjimo nesiėmė priemonių ja pasirūpinti. Kad minėtas automobilis nenaudojamas, neeksploatuojamas bei jam draudžiama dalyvauti eisme, patvirtina VĮ „Regitra“ išrašas apie transporto priemonę ir kiti byloje esantys duomenys (b. l. 42-43). Taigi darytina išvada, kad J. K. po pareigūnų rašytinio įspėjimo nesiėmė priemonių pasirūpinti jo valdoma neeksploatuojama transporto priemone, vengė šios pareigos ir minėtą transporto priemonę toliau laikė bendro naudojimo vietoje, tuo pažeisdamas bendruomenės viešąjį interesą.

26. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad J. K. už nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-15676-2022 (b. l. 45-46), todėl laikytina, kad šis nusižengimas padarytas pakartotinai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimdama 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023 teisingai kvalifikavo administracinį nusižengimą pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.

27. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. neginčija to fakto, kad teritorijoje, esančioje prie garažo (duomenys neskelbtini), laikė neeksploatuojamą transporto priemonę LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su tuo, kad transporto priemonė buvo laikoma bendro naudojimo vietoje, kadangi, jo nuomone, šis automobilis buvo laikomas nesuformuotoje Valstybinės žemės sklypo dalyje, kurioje yra inžinerinis statinys (automobilių stovėjimo aikštelė), esanti greta (duomenys neskelbtini), o įvertinus tai, kad tarp patalpos esančios (duomenys neskelbtini) U/N (duomenys neskelbtini) savininkų ir pareiškėjo šeimos yra sudaryta garažo nuomos sutartis, todėl pareiškėjo nuomone, jis turi teisę į sklypo dalies reikalingos garažui eksploatuoti naudojimą savo nuožiūra, sklypo dalis skirta pastatui eksploatuoti nėra laikytina bendro naudojimo vieta.

28. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos surašyto protokolo bei pridėtų prie jo fotonuotraukų, matyti, kad neeksploatuojama transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota aikštelėje ties (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis ties (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. (b. l. 78-79). Iš pateiktų fotonuotraukų ir liudytojo S. R. duotų paaiškinimų matyti, kad teritorijoje nėra eismą ribojančių ženklų, teritorija neaptverta, prie įvažiavimo neįrengtas kelio užtvaras, nėra kelio ženklų ribojančių patekimą į teritoriją. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė, t. y. naudojimasis tokia vieta negali pažeisti bendruomenės viešojo intereso.

29. Pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, kad sklypo dalis skirta pastatui eksploatuoti nėra laikytina bendro naudojimo vieta, teismas vertina kritiškai. Bylos duomenys patvirtina, jog ši teritorija priklauso Lietuvos valstybei, tai yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, todėl darytina išvada, jog šia teritorija gali laisvai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis bet kuris asmuo. Institucija savo atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkte nustatyta, jog Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad žemės sklypas ar jo dalis turi užtikrinti patogų įvažiavimą į garažą ir išvažiavimą iš jo – tik taip suprantamas tinkamas statinio naudojimas pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą tiesioginę pastato paskirtį. Teismas pažymi, kad tame pačiame punkte yra nurodyta, kad atvejais, kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą. Šių teisės normų nuostatų analizė patvirtina tai, kad tik atvejais, kuomet žemės sklypo plane išskirta statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir bendro naudojimo ploto dalis yra parduota statinio ar įrenginio bendraturčiams, galima būtų vertinti, kad sklypo dalis skirta pastatui eksploatuoti nėra laikytina bendro naudojimo vieta. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad teritorija, kurioje stovi pareiškėjo automobilis, nuosavybės teise priklauso garažo esančio (duomenys neskelbtini) savininkams, ar duomenų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad šia teritorija turi teisę naudotis tik garažo esančio (duomenys neskelbtini) savininkai ar naudotojai, kaip nurodo savo skunde pareiškėjas. Analizuojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus pateiktą žemės sklypo planą matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuotas pažeidimas, yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, šiame plane nėra duomenų, kad yra išskirtas bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, kuris galėtų būti parduotas ar išnuomotas statinių ar įrenginių savininkams. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše duomenų apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises nėra, kas tik dar kartą patvirtina, jog žemės sklypas, esantis ties (duomenys neskelbtini), kur buvo fiksuotas pažeidimas, yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas.

30. Kaip jau minėta, sąvoka „bendrojo naudojimo teritorija“, teismo vertinimu, yra siejama ne vien tik su tuo, kas konkrečiai naudojasi šia teritorija, bet ir su tuo, kad dėl savo statuso šia teritorija turi teisę naudotis visuomenė. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šia teritorija gali naudotis ne tik (duomenys neskelbtini) garažo savininkai ar naudotojai, kaip teigia pareiškėjas, bet ir kiti asmenys. Pagal anksčiau aptartus teisės aktus, vieta, kurioje buvo laikomas J. K. priklausantis neeksploatuojamas automobilis LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo vieta, į kurią patekimas nebuvo apribotas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 22192767717) yra teisėtas, nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo J. K. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3920-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 22192767717) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.