Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2018-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus be teismo ar bausmę prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2018-06-27 įtrauktas į prabuojamų asmenų registrą, bausmė įvykdyta.

Šioje byloje kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. 2018-10-03 5.56 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į nerakinamą daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laiptinę ir slapta paėmė nukentėjusiajai J. V. priklausantį turtą - 450 eurų vertės vaikišką dviratį "BMW bei pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai 450 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais O. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. R. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad buvo susimaišęs protas dėl narkotikų, kilo noras vogti ir pavogė. Pirmą kartą apsižiūrėjo, o po poros dienų pavogė. Ten dviejų aukštų namas, kaltinamasis įėjo į nerakinamą laiptinę, prie durų stovėjo vaikiškas dviratis BMW, skirtas 7-12 metų amžiaus vaikams. Jį pavogė apie 5 val. ryto. Nuvažiavo į stotį ir pardavė už 70 eurų, pinigus išleido narkotikams. Teigė, kad nukentėjusiesiems sumokėjo 420 eurų, liko mokėti 30 eurų. Juos žada sumokėti artimiausiu metu. Sutarė su nukentėjusiais, kad jiems atlygins 500 eurų žalą, 450 eurų atlygino, liko dar kažkiek. Jokių raštų dėl susitarimo ir dėl atlyginimo nepasirašė, sutarė žodžiu. Sutiko su ieškinio reikalavimu, kad turi sumokėti dar 70 eurų

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, paaiškino aplinkybes, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu bylą nagrinėjant teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš 2018-10-05 J. V. pareiškimo matyti, kad jame nurodoma, jog nuo 2018-10-03 ryto iki 2018-10-05 17:00 val. iš laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra nerakinama, aikštelės pirmame aukšte pavogtas vaikiškas baltos spalvos BMW dviratis. Dviračio vertė 425 eurų (b. l. 8-9).

Iš 2018-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviaukščio gyvenamojo namo laiptinė. Apžiūros metu nustatyta, kad Namas yra dviejų aukštų, medinis, 1 aukšte yra du butai, 2 aukšte yra du butai, teritorija aplinkui namą neaptverta. Į namo pirmą aukštą patenkama pro medinę verandą, į kurią yra laiptukai, Iš verandos laiptukai patenkama į aikštelę pro medines duris, . Už durų kampe yra kartoninė dėžė, ant jos įvairūs buities daiktai, šalia pastatyti du dviračiai ir balansinis dviratis. Dešinėje yra medinis langas. Dešiniau aikštelės priekyje yra mediniai laiptai į antrą aukštą (b. l. 11-13).

Apklausta kaip liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena su šeima. Namas yra dviejų aukštų, pirmajame namo aukšte yra du butai ir antrajame namo aukšte yra du butai. Namo teritorija neaptverta. Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, yra pirmajame namo aukšte. Jame laiptinėje yra aikštelė, kurioje už įėjimo durų yra paliekami jų bei kitų kaimynų dviračiai. Dviračiai neprirakinami. Įėjimo į namą durys taip pat nerakinamos, laiptinė yra bendro naudojimo. Laiptinės aikštelėje ji laikė 2 dviračius ir 3 paspirtukus. 2018-10-05 apie 17.00 val. su savo vyru V. pastebėjo, kad nėra vaikiško baltos spalvos dviračio "BMW", kuris stovėjo kartu su kitais dviračiais, nebuvo prirakintas. Dviratis buvo pirktas BMW centre 2018 metų gegužės mėnesio pabaigoje, įsigijimo dokumentus turi, jei ras, pateiks. Dviračio vertė apie 425 eurai, žalą patvirtinančius dokumentus pateiks eigoje. Taip pat nurodė, kad prie namo iš išorės yra pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros, kurios priklauso jai. Jos sutuoktinis, peržiūrėjęs vaizdo įrašus ir aptikęs įrodymų, įrašus pateiks. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos kaimynė E., gyvenanti (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad paskutinį kartą dviratį laiptinėje matė 2018-10-03 ryte. Kada tiksliai dviratis buvo pavogtas nežino, kas galėjo pavogti dviratį neįtaria (b. l. 16). Papildomai apklausta J. V. nurodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir nori juos patikslinti. 2018-10-05 rašė pareiškimą policijai dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018-10-03 ryto, tikslaus laiko nežino iki 2018-10-05 17.00 val. iš daugiabučio namo (name įrengti 4 butai), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laiptinės buvo pavogtas vaikiškas dviratis BMW, kurio vertė 450 eurų. Buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl jai padarytos turtinės žalos. Po parašyto pareiškimo policijai taip pat buvo pateiktas įvykio vietos vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas asmuo, pavogęs dviratį. Po kurio laiko, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jos sutuoktinis, peržiūrėjęs policijai pateiktą vaizdo įrašą nustatė asmenį, kuris galimai pavogė dviratį. Sutuoktinis bandė asmens ieškoti, tačiau jam nuvykus asmens, kaip vėliau paaiškėjo O. R., gyvenamuoju adresu, jo namuose nerado. Po kurio laiko, tikslios datos nurodyti negali, pats O. R. susisiekė su jos sutuoktiniu V. V. ir paprašė leisti jam atlyginti padarytą turtinę žalą bei nurodė, kad pavogto dviračio jau nebeturi ir grąžinti negali. Jos sutuoktinis su O. R. sutarė terminą, per kurį O. įsipareigojo atlyginti žalą, tačiau O. per sutartą terminą žalos neatlygino. Per žymiai ilgesnį, negu buvo sutarta pradžioje, laiką O. dalį padarytos, t.y. 450 eurų žalos jiems atlygino, dar liko skolingas apie 70 eurų, dėl ko ji pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Jokių dokumentų, pagrindžiančių faktą, kad O. dalį padarytos žalos atlygino neturi ir pateikti negalės. Daugiau papildomai nieko nurodyti negali (b. l.21-23).

Apklaustas kaip liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis kartu su šeima gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų aukštų ir jo butas yra pirmajame namo aukšte. Būtent pirmo aukšto koridoriuje yra paliekami jo vaikų ir kaimynų vaikų dviračiai. Koridoriaus durys yra nerakinamos. 2018-10-02 vakare jo vaiko dviratis buvo paliktas koridoriuje, prie jo buto durų, tačiau neužrakintas spyna. 2018-10-04 ryte, tikslaus laiko neatsimena, jo žmona J. V. pastebėjo, kad pavogtas jų vaiko dviratis ir apie tai jį informavo. Kadangi ant namo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri filmuoja įėjimą į namą ir namo kiemą, jis peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pastebėjo, kad 2018-10-03 05.56 val. į namą užeina jaunuolis ir po minutės išeina iš namo su jo vaiko dviračiu, laikydamas dviratį rankoje ir pasišalina. Norėdamas išsiaiškinti kas įvykdė dviračio vagystę peržiūrėjo ankstesnių dienų įrašus ir nustatė, kad 2018-10-02 tokiu pat laiku, tas pats jaunuolis atvyko su dviračiu ir užėjo į namą pasižiūrėti ir praėjus kelioms minutėms atsisėdo ant dviračio ir pasišalino. Taip pat peržiūrėjęs kitą vaizdo įrašą nustatė, kad tas pats jaunuolis 2018-10-01 17.59 val. atvežė jo neblaivų kaimyną "V.", kuris gyvena tame pačiame name, tačiau buto numerio neatsimena. Tuomet iš krovininio automobilio Renault, valstybinio numerio neatsimena, išlipo kaimynas ir nuėjo į namą, paskui iš automobilio išlipo tas pats jaunuolis ir paskui kaimyną nuėjo į namą. Po kelių minučių išėjo iš namo ir atsisėdo į minėtą automobilį, keleivio vietą ir automobilio išvažiavo. Tuomet jis nuėjo pas kaimyną ir paklausė kas jį atvežė į namus tą dieną ir parodė kaimynui vaizdo įrašą. Kaimynas pasakė, kad tai O. R., gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tuomet jis nuvyko kaimyno nurodytu adresu ir sužinojo, kad minėtas asmuo gyvena pas močiutę, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė ir jam būnant prie durų, kito buto gyventojas jo pasiteiravo kas vyksta. Jis pastarajam nurodė, kad ieško O. R. dėl dviračio vagystės. Tuomet namo gyventojas nuvedė V. V. į namo rūsį ir parodė O. R. dviratį. Vyras dviratį atpažino pagal vaizdo įrašuose užfiksuotą dviratį, kuriuo O. R. buvo atvykęs prie jo namo. Liudytojas nurodė, kad O. R. kaimynui jis paliko savo kontaktinį telefono numerį jei O. R. pasirodytų, tačiau skambučio nesulaukė. Taip pat nurodė, kad pagrobtas dviratis buvo pirktas Krasta autosalone, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 2018 metų vasarą už 450 eurų. Dviratis baltos spalvos (b. l. 28).

Apklaustas kaip liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 metų spalio 3 dieną po darbo šventė kolegos gimtadienį. Buvo išgėręs ir nusprendė savo automobilį palikti darbe tam, kad nevairuotų išgėręs. Jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atstumas tarp darbovietės ir namų yra apie 3 km. Namo jis ėjo Liudvinavo gatve, kur sutiko pažįstamus asmenis, su kuriais dar išgėrė degtinės. Apgirtęs nusprendė eiti namo. Einant namo gatvėje prie jo sustojo automobilis, markės neatsimena. Automobilyje buvo vairuotojas, kurio jis nepažįsta ir keleivis O. R.. O. pažįsta, nes draugavo su jo tėvu. O. pasiūlė pavežti jį iki namų už 10 eurų atlygį. Jis sutiko su pasiūlymu ir vyrai jį parvežė namo. Parvežus namo, O. užėjo į jo butą, kur liudytojo žmona davė O. 10 eurų. Daugiau nieko neatsimena (b. l. 30).

2018-10-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ikiteisminiam tyrimui liudytojas V. V. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 31-32), kuris buvo apžiūrėtas, surašant 2018-11-06 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad 2018-10-01 17:59:05 užfiksuota, kaip iš kieme stovinčio krovininio automobilio keleivio pusės išėjo vaikinas apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynais džinsais, pilkos spalvos striuke, juodais batais, per petį užsidėjęs rankinę. Asmuo iš automobilio eina į laiptinę, 17:59:12 val. užeina į vidų. Kitame vaizdo įraše 2018-10-02 05:50:01 val. matosi kiemas, kur stovi automobiliai. 2018-10-02 05:56:44 val. iš Tiškevičiaus rūmų pusės link namo keliu atvažiuoja dviratininkas, nulipa nuo dviračio ir užeina į laiptinę, maždaug po pusantros minutės išeina. Iš laiptinės ir dviračiu išvažiuoja. Trečiame vaizdo įraše vaizdo įrašo data yra 2018-10-03 05:50:02 val. 2018-10-03 05:57:02 iš už namo dešinės pusės link laiptinės ateina vaikinas, 05:57:12 val. užeina į laiptinę, 05:57:40 val. išeina iš laiptinės rankoje nešdamas dviratį su šviečiančiais ratais, pasuka į dešinę ir pastato dviratį ant žemės (b. l. 33-36).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo O. R. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą yra įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, liudytojų parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu ir pačiu vaizdo įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis prisipažino padaręs prekių vagystę, paaiškino, kad jis vietą kartą buvo atvykęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje naktį, apsižiūrėjo vietą, po to po kelių dienų atėjo ir įėjęs pro nerakinamą laiptinę į vidų pavogė iš laiptinės vaikiška dviratį, skirtą 7-12 metų vaikui, kurį pardavė prie stoties už 70 eurų. Pinigus išleido narkotikams, nes tuo metu juos vartojo.

Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo apklaustos J. V. ir V. V. paaiškinimai, kuriuose jie nurodė, kad vaikišką dviratį BMW laikė namuose pirmame aukšte esančiame koridoriuje, į kurį patenkama iš lauko pro nerakinamas duris. Dviratis buvo paliktas koridoriuje 2018-10-02 vakare, o 2018-10-04 ryte pastebėjo, kad dviračio nėra. Vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotame įraše pamatė asmenį, kuris 2018-10-05 05:56 val. minėtą dviratį paėmė iš koridoriaus. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad jaunuolis buvo atvykęs 2018-10-02 tokiu pat laiku ir užėjęs į laiptinę. Be to, tas asmuo 2018-10-01 17:59 val. buvo atvažiavęs į kiemą ir lankėsi name, kai parvežė namo jo neblaivų kaimyną V. S.. Liudytoju apklaustas V. S. patvirtino, kad jį neblaivų namo parvežė pažįstamas asmuo O. R.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina iš vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas. Kadangi įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs, todėl jais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis 2018-10-03 5.56 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į nerakinamą daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laiptinę ir slapta paėmė nukentėjusiajai J. V. priklausantį turtą - 450 eurų vertės vaikišką dviratį "BMW bei pasišalino, taip nukentėjusiajai padarydamas 450 eurų turtinę žalą. Kadangi pasikėsinto pagrobto turto vertė yra 450,00 eurų, t. y. didesnė nei 5 MGL (250 eurų), todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuojami kaip paprasta vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

O. R. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Jam 2019 m. balandžio 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.69-70).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis O. R. yra teistas 1 kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuris teisine prasme teistumo neduoda, todėl formaliai yra teisimas pirmą kartą ir jam turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Administracine tvarka kaltinamasis yra baustas daugybę kartų, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, nevedęs, duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėse ir buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad nusikalstama veika padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis padarė slaptą turto vagystę, yra iš esmės neteistas, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė už baudžiamojo nusižengimo padarymą, šiuo metu bausmę yra atlikęs, tačiua nusikaltimo padarymo metu bausmė buvo dar neatlikta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į kitas aplinkybes, kaltinamasis kritiškas savo elgesiui, supranta, kad pagrindinė to priežastis priklausomybė narkotinėms medžiagoms, išsako norą keistis, spręsti priklausomybės problemą. Atsižvelgiant į visa tai bei BK 55 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Byloje nukentėjusioji J. V. pareiškė 70 eurų ieškinį, nurodydama, kad dalį žalos kaltinamasis atlygino, liko neatlyginta 70 eurų žala. Kaltinamasis teismo posėdyje sutiko su šiuo ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė, kad su nukentėjusiaisiais sutarė, jog atlygins už dviratį 500 eurų žalą, yra atlyginęs dalį, dar liko kažkiek atlyginti, sutiko, atlyginti likusią 70 eurų žalą. Kadangi kaltinamasis pripažintinas kaltu dėl dviračio vagystės, jis sutiko su prašomus likusios dalies žalos atlyginimus, todėl ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo ieškovės J. V. naudai priteistina 70 eurų žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

O. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant:

- per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

- neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti O. R. nuteistu 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį:

- per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

- neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

J. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo O. R. 70 eurų turtinės žalos atlyginimą J. V. naudai.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Kareivių g. 1, tel. +370 5 212 3551).

Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.