Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. S., jos atstovui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau Įstatymas) užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (1 str. 1 d.). Įstatymo 2 str. pakeitimai nustato, kad informacija - žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį (2 d.); valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (toliau įstaigos) - atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (...) (10 d.). Įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs. Įstatymo 6 str. nustato, kad įstaiga privalo turėti Vyriausybės patvirtintus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, kurioje teiktų informaciją apie savo funkcijas, struktūrą, informacijos teikimui skirtos informacijos rodyklę, kitą teisės aktais nustatytą informaciją (1 d.), kad visa informacija apie įstaigos veiklą vykdant aktais pavestas funkcijas turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai (2 d.).

Sąvoka „teismas“ yra vartojama šiomis prasmėmis: 1) teismas yra valstybės valdžios institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.); 2) procesine prasme teismas yra vienas teisėjas arba kolegialiai bylas nagrinėjantys teisėjai. Teisėjas, pasirengimo teisminiam nagrinėjimui proceso stadijoje bei teisminio nagrinėjimo metu atlikdamas įvairius procesinius veiksmus, veikia teismo vardu (Teismų įstatymo (straipsnių redakcijos iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 36 str., Civilinio proceso kodekso 62 str.); 3) organizacine prasme teismas yra teismo tarnautojų, užtikrinančių tinkamą teismo funkcionavimą ir padedančių teisėjams vykdyti teisingumą, visuma, kuriai būdingas tam tikras struktūrinis suskirstymas ir administracinis pavaldumas teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 106 str., 107 str. 1, 2 ir 7 d.).

Administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas) (Teismų įstatymo 102 str. 1 d.). Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas yra teismo administracijos pareigūnai, kurie Teismų įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui. Teismo pirmininkas yra asmeniškai atsakingas už tinkamų darbo sąlygų teisėjams ir teismo personalui sudarymą ir turi užtikrinti tinkamą teismo pastato bei patalpų būklę, jų apsaugą, teismo aprūpinimą inventoriumi ir kitomis organizacinėmis techninėmis priemonėmis. Teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl to teismo pirmininko pavaduotoju, skyrių pirmininku ir kitų teisėju neprocesinių veiksmų, nesusijusiu su teisingumo vykdymu, taip pat dėl teismo personalo veiksmų ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas. Teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (-ams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams (Teismų įstatymo 103 str. 1, 3, 5, 6 d.). Aukščiausiojo Teismo struktūrą, tarnautojų pareigybių sąrašą ir jų aprašymus tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, vadovaudamasis Aukščiausiojo Teismo statutu ir kitais įstatymais (Teismų įstatymo 107 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nustato, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo įstatymo tikslas - sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat skatinti viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumą.

Akcentuoja, kad Komisijos prašė įpareigoti atsakovą duoti atsakymą į pateiktąjį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą. Pareiškėjos manymu, Komisijos pirmininkas vienasmeniškai priimti tokį sprendimą, kuris neatitinka nei galiojančių norminių aktų, nei faktinių bylos aplinkybių, neturėjo nei teisės, nei pagrindo, juolab - pateikti ant oficialaus Komisijos blanko.

Šiuo atveju Komisijos posėdžio apskritai nebuvo. Komisijos nariai nedalyvavo skundo nagrinėjime bei tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir apskritai neturėjo jokios galimybės siekti visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Komisijos pirmininko vienasmeniškas atsisakymas nagrinėti Komisijai pateiktą skundą, L. S. teigimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad veiksmus atliko (sprendimą priėmė) nekompetentingas subjektas, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir kt.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, prašydama pateikti informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. R. mokamą atlyginimą ir jo priedus (VAGK byla, l. 3). 2008 m. spalio 17 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą duoti atsakymą į pateiktąjį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą (VAGK byla, l. 1). Komisijos pirmininkas 2008 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 (VAGK byla, l. 4) nurodė, kad Komisija negali priimti ir nagrinėti jos paduoto skundo.

L. S. mano, kad Komisijos pirmininko atsisakymas nagrinėti jos paduotą skundą yra nepagrįstas, tačiau su tokia pareiškėjos pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str. nustato, kad skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (toliau Nuostatai), 10 p.

Atsižvelgus į paminėtas nuostatas, akivaizdu, kad nagrinėtinu atveju Komisijos pirmininkas pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti L. S. skundą, kuriuo ji ginčijo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neveikimą, kadangi atsakovas nėra laikytinas viešojo administravimo subjektu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 4 d.). Be to, kaip ir administracinis teismas, Komisija nevykdo bendrosios kompetencijos teismo pirmininko veiklos kontrolės. Tai atlieka Konstitucijos ir Teismų įstatymo įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Nuostatų 17 p. skundą (prašymą), teikiamą Komisijai, priima šios Komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 p. nurodytus klausimus. Nuostatų 23 p. numatyta, kad Komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia šiuos klausimus: ar priklauso Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (prašymo) padavimo termino; ar skundas (prašymas) atitinka šių nuostatų 13-15 p. reikalavimus; ar būtina reikalauti papildomos medžiagos; kuriuos asmenis reikia kviesti į posėdį; kada ir kur nagrinėti skundą (prašymą).

Taigi, Nuostatų 23 p. leidžia Komisijos pirmininkui vienasmeniškai išspręsti klausimą dėl to, ar priklauso Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą). Tokiu būdu vertintina, kad Komisijos pirmininkas, šiuo atveju vienasmeniškai atsisakęs priimti ir nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neveikimo, teisės aktų reikalavimams nenusižengė.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267 buvo pateikta informacija apie teisėjos A. R. gautą atlyginimą 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. Todėl, kolegijos nuomone, skundžiamo akto panaikinimas L. S. iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Proceso šalies pateikta teisės aktų interpretacija teismui nėra privaloma.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos L. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.