- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- eB2-587-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02262-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau VMI) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) ,,Rinkotyra“, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Rinkotyra“ bankroto bylą. VMI prie FM 2018 m. lapkričio 22 d. turimais duomenimis, bendrovės skola biudžetui sudaro 10603,24 EUR. Ieškovės nuomone, atsakovė gali būti pripažinta nemokia vertinant aplinkybę, jog bendrovė nuo 2015 m. birželio 1 d. nesumokėjo pelno mokesčio ir nepavyksta susidariusios nepriemokos išieškoti, kas sudaro realų pagrindą Bendrovės nemokumui konstatuoti.
Atsakovė UAB „Rinkotyra“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pradelsti tik atsakovės mokestiniai įsipareigojimai – t.y. 7986,49 EUR priskaičiuoto pelno mokesčio (dėl mokesčių amnestijos, taikomos 2019 metais atsakovė nuo delspinigių atleista), o bendras įmonės turtas sudaro 300 311 EUR. Įmonė veikia pelningai. Dėl asmeninių priežasčių atsakovės direktorius buvo negavęs korespondencijos, kurioje ieškovė siuntė atsakovei priminimus ir pranešimus, ši situacija yra išspręsta, atsakovė yra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Rinkotyra“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Rinkotyra“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas vertina atsakovo mokumą pagal šalių pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.
Pagal suformuotą teismų praktiką bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka visiškų abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl pradedant šį procesą, t. y. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Iš atsakovės pateikto 2019 m. sausio 3 d. balanso matyti, jog bendra įmonės turto vertė 300 311 EUR. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 210 851,00 EUR. Teismui buvo pateikta informacija apie atsakovės debitorinius įsiskolinimus (debitorių sąrašas, debitorinių įsiskolinimų susidarymo pagrindas, apmokėjimo terminai). Iš teismui pateiktų debitorių sąrašų, matyti, kad visą bendrovės turtą sudaro debitorių įsiskolinimai, kurių gražinimo terminai sueis 2025 m. sausio mėn. -2026 m. liepos 27 d. laikotarpyje. Vadovaujantis naujausia teismų praktika, jei skolos sumokėjimo terminas nesuėjęs, nėra pagrindo nagrinėti galimybes šiai skolai atgauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-798/2018). Nors dalis sutarčių, kuriomis atsakovė suteikė paskolas debitoriams yra su susijusiais asmenimis, tačiau vien šis faktas savaime neeliminuoja tokios skolos susigrąžinimo galimybės, įsiskolinimai atsakovei nėra pradelsti. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog vienas iš atsakovės skolininkų UAB „Eglesum Leads“ bylos nagrinėjimo metu mokėjo įmokas atsakovei, kurias ji panaudojo atsiskaitymui su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės debitorinės skolos yra nerealios ir turi būti eliminuotos iš atsakovės turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų kreditorių sąrašų matyti, jog įmonė yra skolinga 4 kreditoriams. Ieškinio pateikimo metu ieškovės pradelsti įsiskolinimai sudarė 129238,62 EUR. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pateikė įrodymus, jog su didžiausią kreditorinį reikalavimą (118635,62 EUR) turinčiu kreditoriumi sudarė susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo 2026 m. balandžio mėn. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės įsiskolinimas ieškovei sumažėjo nuo 10603,24 EUR iki 2189,54 EUR. Šios byloje nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė siekia įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditorei ir dalinai įsiskolinimą padengė – sumokėjo didžiąją dalį buvusios skolos. Pažymėtina ir tai, jog kiti kreditoriai bendrovei reikalavimų dėl įsipareigojimų nevykdymo nėra pareiškę, teismuose nėra ginčų, kuriuose dalyvautų atsakovė. Teismas šiuo atveju taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie nuostolingą atsakovės veiklą, priešingai įmonės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita už 2018 m., patvirtina, kad nors gaunamos ir nedidelės pajamos, tačiau įmonė veikia pelningai. Taigi, net ir vertinant, jog iš esmės atsakovės turtą sudaro debitorinės skolos, tačiau jų vertė (300 311 EUR) lyginant su šiai dienai turimais duomenimis apie pradelstus įmonės įsipareigojimus (2189,54 EUR) nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovė yra nemoki ir egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos iškelti jai bankroto bylą.
Viena vertus, bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017). Kita vertus, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog balanso duomenimis atsakovė yra moki, bylos nagrinėjimo metu turimas įsiskolinimas ieškovei didele dalimi sumažintas, byloje nėra duomenų, jog ieškovei skolos išieškojimą perdavus antstoliui, pastarasis konstatavo, kad nėra galimybių išieškoti skolą iš įmonės turto, dėl to grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimas, atsižvelgiant į ĮBĮ reglamentuojamas bankroto procedūras, negarantuotų ieškovei greito skolos atgavimo. Tuo tarpu atsakovės siekis derėtis su ieškove ir skolą išsimokėti per einamuosius metus, laikytinas realesne perspektyva padengti įsiskolinimą nei bankroto bylos iškėlimas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, jog nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti iškelti UAB „Rinkotyra“ (įmonės kodas: 303449964, registracijos adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Panevėžio g. 36-5) bankroto bylą.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai paskelbti tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2‑587‑619/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02262-2018-8) pagal pareiškėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį UAB „Rinkotyra“ (įmonės kodas: 303449964, registracijos adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Panevėžio g. 36-5) dėl bankroto bylos iškėlimo, atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Rinkotyra“. Nutartis įsiteisėjusi. Teismo sudėtis: teisėja Andrutė Kalinauskienė. Informacijos teirautis 870 668369”.
Įsiteisėjusią nutartį siųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registrui bei Turto areštų registro tvarkytojui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.