Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteista už tai, kad ji tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, būdama įsipareigojus įvairiems fiziniams asmenims ir neturėdama finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus įvykdyti, 2007 m. gegužės 16 d. nekilnojamojo turto agentūroje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasakiusi, kad pinigai jai reikalingi namo statyboms užbaigti, apgaule per du kartus pasiskolino iš M. B. 100 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti per mėnesį, tačiau suėjus skolos gražinimo terminui pinigų negražino. Tęsdama nusikalstamą veiką ir siekdama paskatinti M. B. paskolinti jai dar pinigų, nusivežė ją ir parodė namą (duomenys neskelbtini), kuris visas tariamai priklauso jai, tuo įgaudama nukentėjusiosios pasitikėjimą, (duomenys neskelbtini), apgaule iš M. B. pasiskolino dar 23 000 Lt. Praėjus savaitei, D. B. grąžino M. B. 10 000 Lt, o likusius pinigus turėjo grąžinti iki 2007- 06-16, tačiau sutartu laiku negražino. Šiais savo veiksmais D. B. apgaule savo naudai įgijo 113 000 Lt vertės M. B. turto.

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ją išteisinti, neįrodžius, jog ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvadoms, jog paminėtose civilinėse bylose lėšos buvo įgytos apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nėra jokio nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo. Teismo nuosprendyje išvardintų įsiskolinimų susidarymo aplinkybės, bylos nagrinėjimo metu, nebuvo tiriamos. Nebuvo nagrinėjamas galimas šių kitų įsiskolinimų nusikalstamas pobūdis. Dėl jokių kitų susidariusių paskolinių civilinių teisinių santykių (išskyrus A. O. M., ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą), nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jokia byla nebuvo perduota į teismą, ir ji nebuvo nuteista. Teismas skundžiamame nuosprendyje neišdėstė motyvų ir aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pinigai iš M. B. būtų buvę gauti apgaulės būdu, o tik nukreipė į kitą bylą, nurodydamas, kad D. B. apgaule užvaldyto turto motyvai ir aplinkybės aptartos ir nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-29 nuosprendyje, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nuosprendyje nepaminėjo, kokie gi kitoje byloje išdėstyti motyvai bei aplinkybės turi reikšmės šitoje byloje, nenurodė kuo šios bylos yra tarpusavyje susijusios. Cituojamo teismo sprendimas jokios prejudicinės galios šioje byloje neturi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nesilaikyta imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. byloje esančius įrodymus vertinti išsamiai ir nešališkai, vertinant įrodymus remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Skundžiamame nuosprendyje neatskleidžiamas būtinasis šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – apgaulė ir kuo ji pasireiškė. Nenurodyta, kokie nuteistosios veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu yra traktuotini kaip apgaulė. Nukentėjusioji tuo laikotarpiu vertėsi paskolų suteikimu už procentus ir tuo vertėsi jau daugelį metų. Tokiu būdu, patyrusią skolintoją apgauti būtų buvę itin sudėtinga, nes šiuo atveju ji skolino tik esant rekomendacijai, prieš tai detaliai išsiaiškinusi nuteistosios finansinę padėtį. Teismas nevertino aplinkybės, kad praėjus savaitei po paskolos gavimo, tik atsiradus pirmai galimybei, neverčiama, apeliantė dalį pasiskolintų pinigų, t. y. 10 000 Lt grąžino. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistoji būdama įsipareigojusi įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tuo metu neturėjo finansinių galimybių tuos įsipareigojimus vykdyti. Apeliantė teigia, kad jos įsiskolinimai tuo metu atitiko jos turimo turto vertę. Finansinių galimybių atsiskaityti su nukentėjusiąją neturėjo, nes jos turtui buvo uždėtas areštas, turėjo finansinių problemų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis priimtas ir bausmė paskirta išsamiai neišanalizavus visų bylos aplinkybių, šališkai įvertinus nuteistosios, liudytojų parodymus ir byloje esančią rašytinę medžiagą. Teismo nuosprendyje visiškai nemotyvuota nuteistajai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 2 d., nebuvo nustatyta esminė apgaulė, sąlygojusi šių nusikalstamų veikų padarymą bei neįrodytas tyčios buvimas nuteistosios veiksmuose, kadangi sutartinių įsipareigojimų netinkamas nevykdymas, ar kitokių sąlygų nesilaikymas neatitinka baudžiamajame įstatyme išdėstytų sukčiavimo, kaip nusikaltimo, požymių.

Nukentėjusioji M. B. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtime teigiama, kad teismas nustatė visus būtinus nuteistosios sukčiavimo požymius ir juos aptarė nuosprendyje. Nuteistosios apgaulė pirminiam paskolos gavimui pasireiškė melagingos informacijos apie save ir tikslo dėl ko skolinasi pinigus pateikimu. Nuteistoji pateikė apie save duomenis kaip apie patikimą ir rimtą verslininkę, užsiimančia nekilnojamojo turto veikla, o pinigai reikalingi vienam stambiam statybos objektui užbaigti. Toks nuteistosios, jos veiklos ir pinigų reikalingumo apibūdinimas ir nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimą jai paskolinti pinigus. Šios aplinkybės ir buvo esminės apsisprendimui suteikti tokią didelę paskolą be jokio garanto. Gerokai vėliau paaiškėjo, kad šis nuteistosios asmenybės apibūdinimas ir pinigų reikalingumo priežastis yra melagingi. Nuteistoji nuslėpė faktą, kad tuo metu jau buvo pasiskolinusi pinigų iš kitų asmenų ir jiems paskolų negrąžinusi. Vėliau jos apgaulė pasireiškė tuo, kad ji prašydama dar paskolinti pinigų nurodė, kad pinigai reikalingi papildomai įsigyti statybines medžiagas, kurias iš jos pavogė, savo rimtos padėties patvirtinimui parodė kaip jai priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas namas ne visas priklausė nuteistajai, o tik pusė jo, kita namo dalis priklausė pašaliniams asmenims, o be to buvo įkeistas bankui, apie ką nuteistoji nutylėjo. Nuteistoji sąmoningai sudarė situaciją, pagal kurią buvo apsunkintas nukentėjusiosios pažeistų civilinių teisių gynimo būdas. Iš pradžių paskolos santykiai buvo įforminti vekseliais, pagal kuriuos numatyta skolos priverstinio išieškojimo tvarka. Suėjus šių vekselių mokėjimo terminui ir nuteistajai negrąžinus skolos, nukentėjusiajai pareiškus, kad ji kreipsis į notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal vekselius, nuteistoji, siekiant atidėti skolos grąžinimą ir apsunkinti jos priverstinį išieškojimą, grąžino nedidelę dalį skolos, t. y. 10 000 Lt, ir paprašė paskolos santykius įforminti jau paskolos sutartimi, tačiau toliau savo įsipareigojimų nevykdė. Tai, kad ji nuo pat pradžių buvo suplanavusi negrąžinti paskolos parodo ir tai, kad paskolos sutartyse ji pasirašė taip, kad būtų sunku nustatyti jos pasirašymo faktą ir leistų jai neigti tokių sutarčių egzistavimą. Tokius jos ketinimus patvirtina vėliau jos atlikti veiksmai, ji pradėjo ginčyti paskolos sutartis, aiškindama, kad jose nurodomos ne tokios sumos, kad ji šių sutarčių nepasirašė, o jos parašą suklastojo M. B.. Tai labai apsunkino sutarties tikrojo turinio ir jos egzistavimo fakto nustatymą. Jei teisme nebūtų pavykę įrodyti fakto, kad paskolos sutartis vis dėlto pasirašė ji, tai M. B. būtų praradusi galimybę įrodyti paskolų egzistavimo faktą ir jų dydį, o civiline tvarka priteistos nukentėjusiajai sumos būtų panaikintos, nes kitokių įrodymų apie paskolos faktą, jos negrąžinimą ir dydį tiesiog nebuvo, nes prieš tai buvusius vekselius nuteistoji sunaikino.

Nuteistosios gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios D. B. kaltės. Nuteistosios D. B. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o D. B. nusikalstamą veiką visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma.

Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstyti nuteistosios D. B. veiksmai, kurie vertinami kaip apgaulės panaudojimas, D. B. ginčija sukčiavimo nusikaltimo sudėties buvimą jos padarytoje veikoje ir teigia, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo ne teisiniai baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai.

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-203-2010; 2K-133/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apgaulė D. B. veiksmuose pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu, nutylint, kad nuteistoji skolinga daugeliui asmenų, nurodant, kad ji turi nekilnojamojo turto, kad verčiasi nekilnojamojo turto, statybų verslu ir sudarant nukentėjusiajai įspūdį, kad paskolinti pinigai su procentais bus grąžinti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007 m. D. B. per du kartus pasiskolino iš M. B. 113 000 Lt. Nuteistoji D. B. pripažino, kad iš M. B. skolinosi 67000 Lt, tačiau teigia nesukčiavusi, o ją ištiko finansinė krizė (6 t., b. l. 123). Nukentėjusioji M. B. parodė, kad jai paskambino J. M. ir pasakė, jog draugė nori pasiskolinti 100 000 Lt. J. M. nuteistąją apibūdino kaip patikimą. D. B. sakė, kad pinigų reikia užbaigti namų statybą. Antrą kartą skolinosi, nes buvo pavogtos statybinės medžiagos. M. B. skolinti nenorėjo, tada D. B. ją prabangiu automobiliu nusivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), parodė kaip gyvena. Ji patikėjo, kad namas yra D. B., matydama, kaip prabangiai gyvena, paskolino dar 23 000 Lt (6 t., b. l. 124-125). Liudytoja J. M. patvirtino, kad D. B. iš M. B. pinigus skolinosi du kartus. Ji nukentėjusiajai D. B. apibūdino, kaip patikimą, kuri turi nekilnojamojo turto agentūrą, stato namus, rekonstruoja butus (6 t., b. l. 126). Kadangi nukentėjusiajai D. B. buvo apibūdinta kaip patikimas žmogus, be to nukentėjusioji matė D. B. namą, todėl patikėjo, kad ši turės galimybę grąžinti pasiskolintus pinigus. D. B. skolindamasi pinigus nutylėjo apie savo turtinę padėtį, nesakė, kad yra skolinga kitiems asmenims. Be to, skolindamasi antrą kartą, ji nukentėjusiajai teigė, kad yra pavogtos statybinės medžiagos. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl statybinių medžiagų vagystės D. B. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad klaidingam M. B. apsisprendimui neabejotinai įtakos turėjo D. B. sudarytas patikimos verslininkės įvaizdis, parodytas tariamai turimas turtas. Nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad galėjo patikrinti D. B. mokumą, tačiau ji pasitikėjusi J. M. rekomendacijomis, to nepadarė (6 t., b. l. 125). D. B. tolimesni veiksmai, kad pasiskolinusi pirmą sumą pinigų, ji M. B. grąžino tik 10 000 Lt, po to prašė paskolinti dar kartą, turėdama skolų kitiems asmenims, ji nesistengė jų grąžinti, o vėl skolinosi, rodo nuteistosios tyčios kryptingumą apgaule įgyti svetimą turtą. D. B. teigė, kad ji iš nukentėjusiosios pinigus skolinosi statybos darbams užbaigti, tačiau jų panaudojimo jokiais konkrečiais dokumentais nepagrindė. Apie jos vykdomas statybas jokių duomenų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad iš gautų pinigų atidavė skolą J. (15 000 Lt), savo vienai draugei (20 000 Lt), kitus pinigus panaudojo versle ir žemės tvarkyme (2 t., b. l. 149). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad įvairiems asmenims D. B. buvo skolinga tik kiek daugiau nei 2 000 000 Lt (neskaitant A. O. M. vekselio ir M. B. skolų) ir šie įsiskolinimai tuo metu atitiko turimo turto rinkos vertę, tačiau D. B., turėdama tokią skolą, 2007 m. gegužės 16 d. pasiskolinusi iš M. B. pinigus, kuriuos įsipareigojo per mėnesį grąžinti, tikrai suprato, kad šių pinigų negrąžins, nes tam neturėjo jokių finansinių galimybių.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie jos vykdomą veiklą, iš kurios nuteistoji būtų galėjusi uždirbti ir grąžinti per numatytą terminą pasiskolintus iš M. B. pinigus. Be to, kaip tik tuo metu, ir kiti kreditoriai pradėjo reikalauti grąžinti skolas. Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-27 įsakymais iš D. B. priteista 150000 Lt I. S. ir 115000 Lt M. J. J. naudai (t. 1, b.l. 143-144). (duomenys neskelbtini) m. I-ojo notaro biuro 2007-07-13 išduotas vykdomasis įrašas dėl 251252 Lt išieškojimo iš D. B., R. R. naudai. (duomenys neskelbtini) I-ojo notarų biuro 2007-07-13 išduotas vykdomasis įrašas dėl 351752 Lt išieškojimo iš D. B., R. R. naudai. (duomenys neskelbtini) I-ojo notarų biuro 2007-07-13 išduotas vykdomasis įrašas dėl 175877 Lt išieškojimo iš D. B., R. R. naudai. (t. 1, b.1.146). (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2007-08-27 sprendimas dėl 189669,69 Lt išieškojimo iš D. B., (duomenys neskelbtini) apskrities VMI naudai (t. 1, b. l. 146). Anstolės M. T. vykdomi skolų išieškojimai pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-07-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės D. B. turto areštui, užtikrinant išieškotojo V. V. 25000 Lt ieškinį. 2007-08-14 išduotą notarų biuro vykdomasis įrašas dėl 27180 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės D. B. išieškotojo V. V. naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotas vykdomasis dokumentas dėl įkeisto skolininkės D. B. turto: patalpos/parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių išieškant 230224,50 Lt skolą išieškotojui V. V.. 2007-10-19 patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta vadovaujantis LR CPK 626 str. 4 p. (t. 1, b. l. 148). Anstolio G. J. vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš D. B.: Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-31 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. B. 157800 Lt turtui L. P. naudai; (duomenys neskelbtini) m. I-ojo notarų biuro 2007-09-06 išduotas vykdomasis įrašas dėl 110566 Lt išieškojimo iš D. B., V. M. naudai; Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2007-10-29 išduotas vykdomasis į raštas dėl priverstinio D. B. turto pardavimo iš varžytinių turimo skolinio įsipareigojimo 420305 Lt V. M.; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-04 išduotas teismo įsakymas dėl 55977,25 Lt išieškojimo iš D. B., L. P. naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-26 vykdomasis raštas dėl 158646,20 Lt išieškojimo iš D. B., L. P. naudai (t. 1, b.l. 150). Pagal 2005-03-30 paskolos sutartį D. B. pasiskolino iš V. V. 63000 Lt; 2006-01-23 paskolos sutartimi D. B. padidino paskolą iš V. V. iki 157000 Lt; 2006-07-10 sutartimi R. Z. perleido visas savo reikalavimo teises V. V. ir padidino paskolą D. B. iki 230000 Lt (t. 1, b.l. 184-199). 2004-02-24 paskolos sutartimi D. B. iš R. Z. pasiskolino 86000 Lt. (t. 2, b. l. 1-2). (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčiu inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikti duomenys, kad D. B. pagal 2006 m. laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją, turi sumokėti 181190 Lt dėl deklaruotų pajamų iš azartinių lošimų laimėjimų. D. B. 2007-10-15 patikslino 2006 m. deklaraciją, kurioje mokėtina suma 12710 Lt. (t. 2, b.l. 8-9). (duomenys neskelbtini) banko pateiktais duomenimis D. B. turi neįvykdytų 10828,69 Lt skolinių įsipareigojimų šiam bankui pagal mokėjimo kortelės 2006-05-09 sutartį (t. 2, b. l. 11). D. B. 2005-2007 metais pakankamai aktyviai skolinosi pinigus, tačiau kur panaudojo 2007 m. pasiskolintus pinigus byloje duomenų nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. 2007-03-01 turėjo 2,288852 mln. Lt skolą, o turto vertė, net jeigu sutikti su pačios D. B. pateiktu turto įvertinimu (sklypų vertė 1,131 mln. Lt, patalpų (duomenys neskelbtini) vertė apie 0,5 mln. Lt, o sklypo ir namo dalies (duomenys neskelbtini) vertė apie 0,6-0,8 mln. Lt), buvo ne didesnė kaip 2,431 mln. Lt, todėl reali skola buvo lygi netgi D. B. įsivaizduojamai jos turimo turto vertei. Nors pirmosios instancijos teisme D. B. teigė, kad ji nesukčiavo, tik ją ištiko finansinė krizė, tačiau turėdama tokius finansinius įsipareigojimus ir dar skolindamasi iš M. B. tikrai suprato, kad nukentėjusioji skolos neatgaus.

D. B. sudarydama patikimos verslininkės įvaizdį, parodydama kur gyvena, skatino nukentėjusiosios pasitikėjimą. Pakartotinai skolindamasi pinigus iš M. B. D. B. grąžino 10 000 Lt, pateikė įtikinamą versiją, kad pavogtos statybinės medžiagos. Tokiu būdu nuteistoji nukentėjusiajai save pristatė kaip patikimą, mokų asmenį, siekdama apgaule pasiskolinti pinigų. Be to, skolindamasi pinigus iš nukentėjusiosios, jai nesakė esminės aplinkybės, jog ji tuo metu buvo skolinga kitiems fiziniams asmenims. Akivaizdu, jog jei nukentėjusioji būtų žinojusi šias aplinkybes, nebūtų skolinusi D. B. pinigų, ir D. B. tai suvokė. Kad D. B. slėpė savo turtinę padėtį nuo nukentėjusiosios, rodo ir ta aplinkybė, jog nukentėjusiajai pranešus, kad su vekseliais ji kreipsis į notarą dėl jų įsigaliojimo, D. B. kitą dieną grąžino jai 10 000 Lt, ir pasiūlė vietoje vekselių surašyti paskolos sutartis (6 t., b. l. 125). Nuteistoji neinformavo nukentėjusiosios apie realią savo turtinę padėtį, bet pasirašė paskolos sutartis, kurių po to nepripažino ir taip apgaule įgijo svetimą turtą. Dėl minėtų aplinkybių nežinojimo nukentėjusioji apsisprendė skolinti D. B. pinigus. Akivaizdu, kad ši apgaulė lėmė nukentėjusiosios apsisprendimą paskolinti D. B. pinigus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes jai negrąžinus pasiskolintų pinigų, nukentėjusioji kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Sudarant paskolos sutartis tarp fizinių asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Nors turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, tačiau esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šalių, sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. D. B. pinigus iš M. B. skolinosi išrašydama vekselius, kurie vėliau buvo suplėšyti ir pasirašytos paskolos sutartys. Kai D. B. negrąžino pinigų, nukentėjusioji kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka su civiliniu ieškiniu dėl 113 000 Lt skolos išieškojimo. Tada D. B. pradėjo ginčyti paskolos sutartis, aiškindama, kad jose nurodomos ne tokios sumos, kad ji šių sutarčių nepasirašė, o jos parašą suklastojo M. B.. 2009 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas D. B. pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (5 t. b. l. 72-74). Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktose 2007 m. gegužės 16 d. paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė ne D. B., o kitas asmuo. Tikėtina, kad tirti pateiktose 2007 m. gegužės 16 d. paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B.. Kadangi tiriamieji parašai yra trumpi, paprasti, mažai informatyvūs, pasirašyti pamėgdžiojant kito asmens parašą, todėl nebuvo galima pilnai palyginti ir tiksliai įvertinti dalies specialiųjų požymių, leidžiančių duoti kategoriškas išvadas (5 t., b. l. 82-84). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu M. B. buvo pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (6 t., b. l. 23-27). Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, 2012 m. sausio 23 d. nutartimi paskyrė kompleksinę dokumentų – rašysenos ekspertizę (6 t., b. l. 133-135), nes buvo abejojama specialisto išvados objektyvumu, manoma, kad ją skiriant ir atliekant buvo pažeistos pagrindinės ir esminės rašysenos ekspertizių atlikimo procedūros. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. liepos 31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad abiejose pateiktose 2007-05-16 paskolos sutartyse D. B. vardu parašai yra pasirašyti skirtingomis rašymo sąlygomis nei sutarčių tekstai (6 t., b. l. 156-159). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. liepos 5 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad 2007-05-16 sutartyse tarp M. B. ir D. B. dėl 83 000 Lt ir 30 000 Lt skolos D. B. vardu pasirašė D. B.. Tikėtina, kad 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. pasirašė, veikiant vidiniams rašymą trikdantiems veiksniams, t. y. esant neįprastai būsenai (susijaudinimui, širdies ritmo sutrikimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, apsvaigimui nuo alkoholio, pagirių sindromui ar kt.). Pasirašymui galėjo turėti įtakos nepakankamai patogios, t. y. neįprastos rašymo sąlygos (pvz. automobilyje). Pakeistos rašysenos požymių nenustatyta (6 t., b. l. 163-167). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį: M. B. pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (7 t., b. l. 37-46). Be to, D. B. versiją, kad ginčijamos sutartys yra suklastotos, iškėlė tik tuomet, kai teismas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo priėmė jai apkaltinamąjį nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas ir byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Civilinės bylos nagrinėjimo metu D. B. nesutiko su ieškiniu, teigė, kad M. B. yra skolinga, tačiau ne pagal ieškovės pateiktas teismui sutartis, nes šiose sutartyse yra ne jos parašai (5 t., b. l. 174-175). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Iš atsakovės D. B. ieškovei M. B. priteista 113 000 Lt, 20 340 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 133 340 Lt sumos (5 t., b. l. 174-175). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. B. ginčydama paskolos sutartis, nors žinojo, kad jas pasirašė pati, apsunkino sutarčių tikrojo turinio ir jų egzistavimo fakto nustatymą. Juolab, kad kitokių įrodymų apie paskolos faktą, jos dydį nebuvo, nes prieš tai buvę vekseliai buvo sunaikinti. Kai nukentėjusioji M. B. pabandė atgauti skolą pasinaudojusi civilinės teisės priemonėmis, pati buvo nuteista už šių sutarčių suklastojimą ir sukčiavimą. Tokiu būdu D. B. sudarė kliūtis padarytą žalą M. B. atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistosios veiksmus kaip iš anksto apgalvotą būdą nukentėjusiosios pasitikėjimui įgyti, t. y. tvirtinimą, kad pavogtos statybinės medžiagos, dalies 10 000 Lt skolos grąžinimą, tikros turtinės padėties nuslėpimą, patikimos verslininkės įvaizdžio sudarymą, nutylėjimą apie skolas kitiems fiziniams asmenims. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto įgijimą neteisėtu yra apgaulės panaudojimas (kuri turėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą) prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus. Minėti D. B. veiksmai parodo jos tikslą tyčia, apgaulės būdu įgyti svetimą turtą iš M. B.. Pati D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino tik dalį 67000 Lt skolos (6 t. b. l. 120-123). Nors iš paskolų sutarčių matyti, kad D. B. iš M. B. pasiskolino 83000 Lt ir 30000 Lt ( 6 t. b. l. 161-162). Iš jų grąžino 10 000 Lt, o 103 000 Lt negrąžino. Apgaulės buvimą D. B. veiksmuose patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tuo metu buvusius jos kreditinius įsipareigojimus kitiems fiziniams asmenims, dėl kurių ji neturėjo galimybės grąžinti skolos. Be to, skolindamasi pinigus iš nukentėjusiosios, nesakė esminės aplinkybės, jog ji tuo metu buvo skolinga kitiems fiziniams asmenims. Taip pat apgaulės buvimą nuteistosios D. B. veiksmuose rodo, kad skolinantis pinigus pirmiau buvo surašyti vekseliai, o vėliau nukentėjusiajai pažadėjus kreiptis dėl vekselių įsigaliojimo, buvo sutarta surašyti paskolos sutartis, kurių D. B. nepripažino. Šie faktai įrodo nuteistosios tyčią, apgaule įgyti svetimą turtą, todėl tokia veika laikoma nusikaltimu ir apeliantės argumentai, jog tarp jos ir nukentėjusiosios buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šiuos nuteistosios veiksmus kaip iš anksto apgalvotą būdą sukurti patikimo žmogaus įvaizdį nukentėjusiosios pasitikėjimui įgyti ir apgaule užvaldyti svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog nuteistoji D. B. yra kalta pagal BK 182 str. 2 d. dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš M. B..

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje D. B. nėra pareikšti kaltinimai dėl turto įgijimo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu iš kitų asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas nesvarstė, kaip susidarė šie įsiskolinimai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš D. B. tik patvirtina, kad nuteistoji skolindamasi iš M. B. pinigus, tuo metu buvo skolinga kitiems fiziniams asmenims. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog paminėtose civilinėse bylose lėšos buvo įgytos apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu atmestinas, nes teismas vertino nepranešimą nukentėjusiajai apie šių įsiskolinimų buvimą tik kaip apgaulės būdą įgyti svetimą turtą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamos D. B. ir D. B. paskolų sutarčių pasirašymo aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismas D. B. išteisino pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007 m. gegužės 16 d. paskolos sutarčių, sudarytų tarp jos ir D. B., suklastojimo ir panaudojimo; išteisino pagal BK 182 str. 1 d. dėl apgaule įgytos turtinės teisės į D. B. priklausančius 20 340 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendis įsiteisėjęs. Kaip matyti baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.