Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad jis gyvena kartu su savo sutuoktine R. R. ir dviem vaikais. 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 23.30 val. jis grįžo namo. Jis buvo išgėręs pora bokalų alaus. Jis bandė atsirakinti duris savo raktais, bet buto duryse iš vidaus spynoje buvo įdėtas žmonos raktas. Norėdamas atsirakinti buto duris jis bandė raktą išstumti. Buto medinės durys buvo senos, klibėjo. Jam bandant išstumti raktą durys neatlaikė ir sulūžo. Jam užėjus į koridorių pastarajame stovėjo jo žmona, kuri buvo supykusi dėl to, kad jis vėlai grįžo namo. Pajutusi nuo jo sklindantį alkoholio kvapą žmona pradėjo bartis, o pamačiusi, kad durys išlūžo, žmona supyko dar labiau. Jis buvo pavargęs ir norėjo miegoti, bute buvo vaikai, kuriuos šaukdama galėjo pažadinti žmona, taigi jis, norėdamas žmoną nuraminti, griebė jai už pečių ir sudavė per veidą. Jis gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 23.30 val. ji buvo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo virtuvėje, o vaikai miegojo. Jos sutuoktinis M. R. grįžo į namus. Pasižiūrėjusi pro durų akute ji pamatė, kad vyras išgėręs ir agresyviai nusiteikęs, taigi ji vyro neįleido į namus ir pagrasino iškviesianti policijos pareigūnus. Vyras trumpam pasitraukė nuo durų, ji iškvietė policiją, bet už poros minučių vyras grįžo ir pradėjo rėkauti, sugadino duris nulauždamas rankeną ir išmušdamas durų detalę (kvadratą). Pro skylę duryse vyras atsidarė duris, ji tuo metu stovėjo koridoriuje. Šaukdamas vyras sugriebė ją už pečių. Jai pasakius, kad jis atstotų, nes ji iškvietė policijos pareigūnus, vyras delnu trenkė jai per dešinę veido pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Išgirdęs garsus laiptinėje ir pagalvojęs, kad atvyko policijos pareigūnai, jos vyras pasišalino iš buto. Atvykus policijos pareigūnams vyras jau buvo pasišalinęs. Konflikto metu kambaryje miegojo jų vaikai, kurie šio įvykio nematė. Ji vyrui atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Į gydymo įstaigas ji nesikreipė (b. l. 1-5, 14-16).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaužė medines buto įėjimo duris, užėjo į butą ir koridoriuje sugriebęs savo sutuoktinei R. R. už pečių sudavė jai ranka per veido dešinę pusę, tokiu būdu sukėlė R. R. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 2 dalis.

2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

M. R. smurtaudamas- suduodamas R. R. per veidą, sukėlė R. R. fizinį skausmą. Nagrinėjamo įvykio metu R. R. buvo ir šiuo metu yra M. R. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir M. R. skirti 150 valandų viešųjų darbų bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. skirti galutinę 100 valandų viešųjų darbų bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos R. R. M. R. pretenzijų neturi. M. R. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 71-72). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl M. R. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, M. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas įvertina tai, kad M. R. neteistas (b. l. 21-26), R. R. pretenzijų M. R. neturi, taigi M. R. skirtina švelniausios rūšies – viešųjų darbų bausmė. Pažymėtina, kad, nors prokuroras siūlo skirti 150 valandų viešųjų darbų bausmę, tačiau, vadovaujantis BK 46 straipsnio 2 dalimi, viešųjų darbų bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais, taigi už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. R. skirtina šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant M. R. neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. R. skirtinos viešųjų darbų bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir M. R. skirtina galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant M. R. neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

M. R. nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 09.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 16.10 val., kas prilyginama vienai dienai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 41), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. R. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalis.

6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 1 dalis.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 3 dalis.

3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 72² straipsnis.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

M. R. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. R. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti M. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. R. neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu - dviem mėnesiais ir M. R. skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. R. neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Į M. R. skirtą bausmę įskaityti M. R. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, kas atitinka 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Skirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

7. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

9. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.