Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. L. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012‑02‑14 nutarimo, kuriuo A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams, pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, subendrinus nuobaudas skirta 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 9 d., apie 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavą transporto priemonę – automobilį Renault 19, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (vidutinio neblaivumo laipsnio – 2,13 promilių), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į gyvenamojo namo tvorą. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta G. S. priklausančio gyvenamojo namo tvora.

Be to, A. L. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nepranešdamas apie įvykį policijai.

Teismas nutarime G. S. įvardija nukentėjusiąja. LR ATPK 273 str. 1 d. nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. G. S., apklausiama teismo posėdžio metu, paaiškino, kad jai jokia žala padaryta nebuvo, jokių nuostolių nepatyrė, jos tvora neprarado prekinės vertės. Mano, kad ji nutarime negali būti nukentėjusiosios statusu, nes neatitinka ATPK 273 str. 1 d. numatytų reikalavimų. Teismas nutarime akcentuoja, kad A. L. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai. Tačiau tai yra neteisinga. Tačiau pastebi, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala (kaip įrodinėja teismas), ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju, turtinės žalos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. L. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę tiek dėl LR ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo, tiek dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. nurodo, jog nevairavo transporto priemonės ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog A. L. vairavo transporto priemonę ir savo veiksmais padarė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

LR ATPK 127 str. 3 d. numato, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą, teismas daro išvadą, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą A. L. kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Tai, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), policijos pareigūno T. G. tarnybinis pranešimas (10 b. l.), J. R., S. Š., M. A. paaiškinimai (12-14 b. l.), „Lion alcometer 500“ prietaiso parodymų kvitas (23 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (26 b. l.), nukentėjusiosios G. S. bei liudytojo S. Š. parodymai, duoti teismo posėdyje (52, 54 b. l.), K. G. paaiškinimas (60 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog šiuo atveju, kaip svarūs įrodymai, vertintini liudytojų pirminiai paaiškinimai, o teisme duoti parodymai vertintini kritiškai. Duodami pirminius paaiškinimus asmenys dar nėra paveikiami pažeidėjų duoti jiems palankius paaiškinimus, neturi laiko sugalvoti svarių gynybinių pozicijų, todėl tokių paaiškinimų kaitą teismas vertina ypatingai atsargiai. Kaip matyti iš liudytojo M. A. pirminio paaiškinimo, duoto policijos komisariate 2011-12-19, pastarasis nurodė, kad automobilį Renault vairavo A. L., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Taip pat nurodė, jog A. T. sėdėjo galinėje sėdynėje. Įvykio vietoje A. L. stengėsi išvažiuoti iš įvykio vietos, bet mašina nevažiavo. Liudytojas J. R. teismo 2011-12-15 paaiškinime nurodė, jog vairuotojo vietoje matė sėdintį stambaus kūno sudėjimo vyrą su barzda, šalia automobilio buvo du jauni vyrai. Vyriškis, sėdėjęs vairuotojo vietoje prašė nekviesti policijos, vėliau visi trys vyrai nuėjo link (duomenys neskelbtini) miestelio centro. S. Š. 2012-12-16 paaiškinime nurodė, jog iš automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipo jaunas smulkaus kūno sudėjimo vyras, o iš galinės keleivio sėdynės išlipo irgi jaunas, taip pat smulkaus kūno sudėjimo vyras. Vairuotojo vietoje sėdėjo stambaus kūno sudėjimo vyras su barzda. Vyras su barzda prašė nekviesti policijos.

A. L. pozicija, kad jis automobilio nevairavo, o tik išlipo pro priekines dureles, nes neatsidarė galinės automobilio durelės paneigia liudytojo S. Š. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog matė, kaip iš galinės automobilio sėdynės išlipo jaunas smulkaus sudėjimo vyras. Be to, pareigūnas T. G., apklausiamas liudytoju teismo posėdyje nurodė, jog visos automobilio durelės darinėjosi, kadangi jis ieškojo mašinos dokumentų, aprašinėjo automobilio apgadinimus. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, jog deformuotas kairės pusės slenkstis, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, priekinės ir galinės durelės. Šiame akte nenurodyta, jog būtų deformuota dešinė automobilio pusė, t. y. dešinės pusės galinės durelės. Be to, G. S. teismo posėdyje parodė, jog šalia automobilio nebuvo jokios tvoros, taigi apelianto teiginys, jog negalėjo atidaryti durelių, nes joms trukdė tvora, visiškai nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, jog nors apeliantas teigia buvęs neblaivus ir dėl to galėjęs visko prikalbėti, siekdamas apginti M. A., tokie teiginiai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Tiek nukentėjusioji G. S., tiek S. Š. nurodė girdėję, kaip A. L. prisipažino vairavęs automobilį. Teismui nėra pagrindo manyti, jog A. L. galėjo save apkalbėti, nes A. L. atžvilgiu taikytina administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. yra kur kas griežtesnė, nei galėjo būti taikoma M. A., jei jis būtų vairavęs A. L. automobilį. Liudytojų M. A. bei A. T. parodymai, duoti teismo posėdyje, bei A. T. 2011-12-20 paaiškinimas (29 b. l.) laikytini kaip siekimas A. L. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Šiuos liudytojus pirmosios instancijos teismas pripažino suinteresuotais bylos baigtimi. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog A. L., M. A. ir A. T. yra pažįstami, eismo įvykio dieną kartu važiavo tvarkyti ūkininko sandėlio, visi dalyvavo A. L. ir kitiems asmenims išgėrinėjant. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. S. ar T. G. duodami parodymus teisme būtų suinteresuoti pakenkti ar apkalbėti apeliantą. Taip pat nėra duomenų, kad S. Š. ar J. R. duodami paaiškinimus galėjo būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekė apeliantą melagingai apkalbėti. Be to, šių asmenų parodymai siejasi su K. G. 2012-01-26 paaiškinimu, kuris policijos komisariato specialistei nurodė, jog 2012-12-09 geriant vyną jis su J. B. pastarojo pažįstamui A. pasakė, kad jis nevairuotų automobilio į namus, tačiau jis jiems pasakė, kad oro sąlygos prastos, policijos kelyje nesutiks ir jis kaip nors sugrįš į (duomenys neskelbtini) (b. l. 60). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus vertina kritiškai, kaip suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl, kaip minėta anksčiau, nesiremia M. A. parodymais, duotais teismo posėdyje, A. T. bei paties A. L. paaiškinimais bei jų parodymais teismo posėdyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog G. S. šioje byloje nukentėjusiąją pripažinta visiškai pagrįstai. Pažymėtina, jog tam, kad asmuo būtų laikomas nukentėjusiuoju, pakanka vien žalos padarymo fakto, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis reikalauja žalos atlyginimo iš pažeidėjo ar ne. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta G. S. priklausanti tvora, todėl apelianto teiginys, kad teismas netinkamai įvardijo G. S., atmestinas. Be to, atmestinas ir apelianto argumentas, jog A. V. privalėjo būti pripažintas liudytoju. A. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo kaip institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tyrusios eismo įvykio aplinkybes, atstovas. Liudytoju ši asmuo negalėjo būti pripažintas, kadangi tiesiogiai nematė eismo įvykio, jame nedalyvavo ir jo netyrė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo, prieštarauja anksčiau minėtų liudytojų paaiškinimams bei parodymams, todėl vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Dėl to, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai priėmė 2011-12-14 nutarimą dalyje, kurioje pripažino A. L. padarius LR ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti transporto priemonėms ar kitiems objektams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojai patvirtino, jog visi trys mašina važiavę vyrai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 10) matyti, jog pareigūnui atvažiavus į eismo įvykio vietą, pažeidėjų joje nebuvo, A. L. vėliau buvo rastas mieste. Pats apeliantas taip pat neneigė, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors A. L. nurodo, jog pasišalino dėl to, kad nepakėlė neigiamos aplinkinių reakcijos bei dėl to, jog išėjo ieškoti pagalbos, tokia apelianto pozicija taip pat laikytina kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, jog po eismo įvykio liudytojai patvirtino matę, kaip A. L. sėdėdamas už automobilio vairo bandė su ja pasišalinti, tačiau tai jam nepavyko. Apeliacinės instancijos manymu, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad A. L. tyčia, siekdamas, kad nebūtų išaiškintas pažeidimas, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu, A. L. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.