Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Rasa ValentinienėTeisėjas Violeta BalčiūnienėBaudž. byla Nr. 1A-1003-106/2011Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01542-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. gruodžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir B. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 4 d. ir nuteista:

pagal BK 178 str. 4 d. (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2011-09-08) – 25 parų arešto;

pagal BK 178 str. 4 d. (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2011-09-09) – 30 arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. G. nuspręsta suimti, ir bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo momento.

B. T. (B. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 4 d. (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2011-09-08) – 25 parų arešto;

pagal BK 178 str. 4 d. (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2011-09-09) – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, B. T. nuspręsta suimti, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento.

Priteista iš A. G. ir B. T. solidariai 415,96 Lt UAB „Drogas“ naudai.

Daiktinius įrodymus – folijos maišelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti, du CD su vaizdo įrašais, po nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir B. T. nuteisti už tai, kad, jie pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, būtent: 2011 m. rugsėjo 8 d., apie 19.30 val., veikdami bendrininkų grupe, iš prekybos centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda, esančios parduotuvės „Drogas“ prekybinės salės pagrobė 88,99 Lt vertės tualetinį vandenį „NAOMI CAMPBELL Cat deluxe“ 30 ml talpos ir 118,99 Lt vertės tualetinį vandenį „NAOMI CAMPBELL Cat deluxe“ 50 ml talpos. Iš viso B. T., veikdamas bendrininkų grupe su A. G., pagrobė UAB „Drogas“ priklausančio turto už 207,98 Lt.

Be to, A. G. ir B. T. 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 12.30 val., veikdami bendrininkų grupe, iš prekybos centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda, esančios parduotuvės „Drogas“ prekybinės salės pagrobė 88,99 Lt vertės tualetinį vandenį „NAOMI CAMPBELL Cat deluxe“ 30 ml talpos ir 118,99 Lt vertės tualetinį vandenį „NAOMI CAMPBELL Cat deluxe“ 50 ml talpos. Iš viso B. T., veikdamas bendrininkų grupe su A. G., pagrobė UAB „Drogas“ priklausančio turto už 207,98 Lt.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. G. ir B. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Prašo skundžiamu nusprendžiu paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus, kuriuos atlikdami jie būtų ne tik naudingi valstybei, nebūtų eikvojamos valstybės lėšos jiems esant areštinėje, bet kartu turėtų galimybę užsidirbti ir nors iš dalies atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Gynėjas prašo nuteistųjų A. G. ir B. T. apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. G. ir B. T. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų A. G. ir B. T. kaltės. Nuteistųjų A. G. ir B. T. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantai nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, kurios turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamą bausmę, jos dydį skaičiuodamas nuo vidurkio. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. G. ir B. T. arešto bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jos motyvus. Apeliantai A. G. ir B. T. padarė po du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis). Tiek A. G., tiek B. T. anksčiau ne kartą buvo teisti, naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ši aplinkybė rodo nuteistųjų nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jų antivisuomenines nuostatas. Nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be nurodytų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad prekės negrąžintos, nusikalstamais veiksmais padaryta 415,96 Lt žala neatlyginta. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, pakartotinis nusikalstamų veikų padarymas rodo jų nenorą taisytis. Iš ankstesnių teistumų jie išvadų nepadarė, nors anksčiau buvo nuteisti ir sunkesnėmis – laisvės atėmimo – bausmėmis, tačiau net ir tokios griežtos bausmės taikymas praeityje nepadarė jiems pozityvaus poveikio, nes jie toliau pažeidinėjo įstatymus. Tai rodo apeliantų padidintą pavojingumą visuomenei, todėl bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus jiems griežčiausią iš BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytų bausmių – arešto bausmę. Pažymėtina, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nuteistiesiems skirtina bausmė, didesnė už BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tačiau skirdamas bausmę už pirmą nusikalstamą veiką, įvykdytą 2011-09-08, teismas nuteistiesiems skyrė mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis bausmę – 25 paras arešto (vidurkis yra 27,5 paros), o už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2011-09-09 – vos didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 30 parų arešto bausmę. Bausmės už šias atskiras nusikalstamas veikas nėra per griežtos, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis – abu nuteistieji anksčiau nemaža kartų buvo teisti: A. G. –12 kartų, B. T. – 9 kartus, iš jų ir už analogiškas, tik dar sunkesnio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, be to, jie niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio. Galutinė subendrinta bausmė nuteistiesiems paskirta palankesniu būdu, iš dalies sudedant bausmes, o galutinės subendrintos bausmės už šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas dydis yra nežymiai didesnis už šios bausmės vidurkį, kuris, atsižvelgiant į teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, galėjo būti taikomas skiriant bausmę už vieną nusikalstamą veiką.

Nors nuteistieji teigia, jog arešto bausmės atlikimas užkirs kelią žalos atlyginimui, tačiau pažymėtina, jog nuteistieji turėjo galimybę dar iki nuosprendžio priėmimo imtis priemonių bent iš dalies atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą UAB „Drogas“, tačiau to nepadarė. Be to, kaip minėta, jie anksčiau niekur nedirbo, darbo neieškojo, priešingai, darė priešingas teisei veikas.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose prašoma atsižvelgti į tai, kad jie prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. ir B. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog visiškai prisipažįsta kaltais, papasakojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir savo vaidmenis. Tačiau kad būtų galima pripažinti šią lengvinančią aplinkybę byloje, be kaltininkų prisipažinimo padarius nusikaltimą, turi būti nustatytas dar ir jų nuoširdus gailėjimasis. Kaip minėta, požymiai, rodantys nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, yra nukentėjusiųjų atsiprašymas, padarytos žalos atlyginimas ir pan., tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nuteistųjų ankstesnius teistumus, jų antivisuomenines nuostatas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuotina, kad jei ir būtų nustatyta jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę, tokia aplinkybė negalėtų nulemti švelnesnės bausmės jiems paskyrimo.

Esant aptartų duomenų visumai teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. A. G. ir B. T. paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra per griežtos, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų A. G. ir B. T. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. G. ir B. T. apeliacinius skundus atmesti.