- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2899-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00335-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- R. C.
- Trečiasis asmuo
- M. Ž.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui R. C., trečiasis asmuo – M. Ž., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. C.: 2 896,20 Eur skolos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2015-07-14 vykusiame teismo posėdyje teismas protokoline nutartimi šalių dalyvavimą kitame teismo posėdyje pripažino būtinu, pasiūlė ieškovo atstovui per 30 dienų patikslinti ieškinio reikalavimus, teismo posėdį atidėjo 2015-10-06.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo M. J. ieškinį paliko nenagrinėtą. Priteisė atsakovui R. C. iš ieškovo M. J. 540 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo M. J. 5,19 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokio prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko jis neatvyko į teismo posėdį bei nepateikė šias priežastis patvirtinančių įrodymų. Ieškovo atstovas tik teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl to, jog yra išvykęs į misiją užsienyje, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, ši priežastis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, negalėtų būti pripažįstama svarbia, ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Prieš tai teismo posėdis vyko 2015-07-14, tad ieškovas turėjo beveik 3 mėnesius laiko, kad susitvarkyti visus formalumus ir atvykti laiku į teismo posėdį, juo labiau, kad ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir 2015-07-14 teismo posėdyje, kuriame jis taip pat nedalyvavo, tad teismas atidėdamas teismo posėdį kitai datai – 2015-10-06, ne kartą akcentavo ieškovo atstovui, jog dar kartą neatvykus ieškovui į teismo posėdį, bus imtasi atitinkamų procesinių sankcijų. Ieškovas, negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje dėl minėtos priežasties, iš anksto privalėjo informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau akivaizdu, kad jis to nepadarė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. A. R. C. ir jo atstovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą; sprendimo už akių priimti neprašė. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo netinkamą elgesį tvirtina ir kitos byloje esančios aplinkybės. Ieškovas patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2015-10-01, t.y. iš esmės prieš pat teismo posėdį, praleidęs teismo nustatytą 30 d. terminą ieškinio patikslinimui. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios realiai būtų trukdžiusios ieškovui laiku pateikti patikslintą ieškinį, visos aplinkybės, kurioms esant turėjo būti tikslinamas ieškinys, ieškovui buvo žinomos iš anksto. Teismas sprendė, jog toks ieškovo elgesys yra nepriimtinas, akivaizdus veikimas prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir pan. Šioje byloje ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, jomis piktnaudžiauja, tad atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
I. M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-10-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas, nors tai ir nėra tinkamas atstovavimas, jeigu neatvyksta proceso šalis, kurios dalyvavimas pripažintas būtinu, tai sudaro sąlygas nepalikti ieškinio nenagrinėtu, o priimti sprendimą už akių ar taikyti kitas sankcijas ieškovui ar jo atstovui. Teismas priimdamas sprendimą ieškinį palikti nenagrinėtu padarė CPK 246 str. 5 d. numatytą procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio nutartis privalo būti panaikinta, nes užkerto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas iki posėdžio (2015-10-06) neišsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, jo neišsprendė ir teismo posėdžio metu. Patikslinto ieškinio priėmimas galėjo būti sprendžiamas ir ieškovui nedalyvaujant. Iš esmės patikslinto ieškinio pateikimas išsprendė visas aplinkybes dėl kurių ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu t.y. patikslintame ieškinyje pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas visiškai atitiko atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai, todėl nebeliko teismo nurodyto pagrindo dėl kurio ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Teismas neišsprendęs patikslinto ieškinio priėmimo klausimo iki teismo posėdžio ar posėdžio metu, neturėjo teisės pradinį ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškinio priėmimo klausimo sprendimo metu ieškovo dalyvavimas nėra būtinas. Tik gavus trečiojo asmens M. Ž. atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį ir su juo susipažinus ieškovui buvo galimas patikslinto ieškinio pateikimas. Net jeigu ir teismas pripažintų, kad ieškovo patikslintas ieškinys pateiktas praleidus protokoline nutartimi teismo pateiktą pasiūlymą patikslinti ieškinį, negali būti atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, kadangi tokiu būdu paneigiama Konstitucinė asmens teisė į pažeistų teisių gynimą teisme. Pažymėjo ir tai, kad teismas nenustatė įpareigojančio termino patikslintam ieškiniui pateikti, o tik pasiūlė per 30 dienų nuo 2015-07-13 jį pateikti, todėl ieškovas neturėjo pareigos iki nustatyto termino patikslinti ieškinio. Vienas iš pagrindų dėl ko ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu buvo ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nepriimtinas elgesys, akivaizdus veikimas prieš operatyvų ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tokiais teismo nutartyje nurodytais pagrindais teismas negali ieškinio palikti nenagrinėtu, kadangi tam nėra teisinio pagrindo, o galėtų tik spręsti dėl nuostolių atlyginimo ir/ar baudos skyrimo, tačiau teismas pažeisdamas CPK 95 str. nustatytą reglamentavimą, nutartyje nurodomu pagrindu ir nesant teisinio pagrindo, paliko ieškinį nenagrinėtu.
Atsiliepimas
A. R. C. atsiliepimu prašo netenkinti ieškovo M. J. atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį; iš ieškovo atsakovo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartis yra teisėta, priimta esant visiems LR civilinio kodekso 246 str. 1 d. numatytiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, į teismo posėdį neatvyko ir ieškovas neprašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovas priimti sprendimo už akių neprašė, teismas turėjo pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovas 2015-10-01 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė atsakovą. Tačiau patikslintas ieškinys buvo pateiktas praleidus teismo nustatytą 30 dienų terminą. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismo pasiūlymas pateikti patikslintą ieškinį per nustatytą terminą yra ieškovą įpareigojantis teismo veiksmas, kadangi priešingu atveju, būtų nepagrįstai sudaromos sąlygos ieškovui vilkinti procesą. Ieškovas apie netinkamą šalį – atsakovą, sužinojo atsakovui pateikus atsiliepimą, todėl būtent nuo to momento vertinama, ar ieškovas aktyviai veikė šiame civiliniame procese. Ieškovo argumentas neva tik trečiojo asmens atsiliepimas buvo pagrindas teikti patikslintą ieškinį, vertintinas kritiškai – kaip siekis paneigti savo pareigą byloje veikti aktyviai. Parengiamuosiuose posėdžiuose teismas negali spręsti kito ieškinio priėmimo klausimo, o tik pradinį ieškinį papildančių procesinių dokumentų priėmimo klausimus. Atsakovo teigimu ieškovas pasyviai veikė šiame civiliniame procese ir ignoravo teismo įpareigojimus bei CPK įtvirtintas pareigas, todėl kilo CPK numatyti teisniai padariniai – ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kreiptis į teismą sukėlė atsakovui neigiamas padarinius t.y. ieškovui netinkamai pasiruošus civiliniam procesui ir R. C. įtraukus į bylą atsakovu, nors ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės į šį asmenį ir ieškovui tai buvo žinoma, atsakovui teko gintis ir vykdyti teismo įpareigojimus – nustatyta tvarka ir terminais teikti procesinius dokumentus. Šiuo atveju atsakovas patyrė išlaidas, skirtas teisinei pagalbai šioje civilinėje byloje apmokėti, todėl jos turi būti atlygintos, nes atsakovas netinkamu būdu gynė savo pažeistas teises ir pasyviai veikė šiame civiliniame procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos nutartis, kuria ieškovo M. J. ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 5 dalį neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių. Tačiau teismas, net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, turi teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Be to, sprendimas už akių priimamas tuomet, kai byloje pateikti tik vienos šalies įrodymai ir tokio sprendimo priėmimo prašo į teismo posėdį atvykusi šalis (CPK 246 str. 1 d., 2 d., 285 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-05-22 nutartimi skyrė bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui R. C., trečiasis asmuo – M. Ž., dėl įgytų lėšų be teisinio pagrindo priteisimo nagrinėti teismo posėdyje 2015-07-14, pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2015-07-14 teismo posėdyje protokoline nutartimi teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2015-10-06, bylos šalių dalyvavimą kitame teismo posėdyje pripažino būtinu, pasiūlė ieškovui per 30 dienų patikslinti ieškinio reikalavimus. 2015-10-01 teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys. 2015-10-06 skundžiama nutartimi teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinas, atsakovas ir jo atstovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, sprendimo už akių priimti neprašė.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nutartimi, taip pat 2015-07-14 protokoline teismo nutartimi ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Pažymėtina, jog teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, šalies, kurios dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga, t.y. ši šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį, arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje tokiu atveju nelaikytinas tinkamu ieškovo dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad teismas iki posėdžio pradžios būtų gavęs iš ieškovo prašymą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir teismo posėdžio atidėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, o dėl to ir nekilo ginčų, ieškovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. 2015-07-14 teismo posėdyje pripažinus ieškovo dalyvavimą kitame teismo posėdyje (2015-10-06) būtinu ieškovas turėjo pakankami laiko (beveik tris mėnesius) atvykti laiku į teismo posėdį arba pateikti motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog apeliantas, inicijavęs civilinės bylos iškėlimą, turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 str. 2 d.). Taigi šioje byloje apelianto veiksmai neatitiko nurodytų rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų. Byloje dalyvavę atsakovas ir atsakovo atstovė neprašė teismo priimti sprendimo už akių, bet išreiškė valią, kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 246 str. 1 d. pagrindu.
Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neišsprendęs patikslinto ieškinio priėmimo klausimo iki teismo posėdžio ar posėdžio metu, neturėjo teisės pradinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškinio priėmimo klausimo sprendimo metu ieškovo dalyvavimas nėra būtinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2015-07-14 teismo posėdyje teismas pasiūlė ieškovui per 30 dienų patikslinti ieškinio reikalavimus. Patikslintas ieškinys teisme gautas tik 2015-10-01, nors kaip teisingai nurodyta teismo, aplinkybės, kurioms esant turėjo būti tikslinamas ieškinys, buvo žinomos ankščiau t.y. atsakovui pateikus atsiliepimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bylos duomenys patvirtina apie netinkamą, pasyvų ieškovo elgesį civiliniame procese. Teismas 2015-10-06 rezoliucija išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, nurodydamas, kad ieškovo patikslintas ieškinys grąžintinas, nes civilinė byla išnagrinėta ir priimta nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą. Todėl apelianto argumentai iš esmės nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui bei nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos skundžiamos teismo nutarties.
CPK 297 str. 2 d. nurodyta, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, todėl laikytina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažįstamas kliūtimi tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neatima asmeniui teisės į jo interesų gynybą, pareiškiant tapatų ieškinį, todėl toks teismo sprendimas nelaikytinas užkertančiu kelią pažeistų teisių gynimui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.