Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.;

2015 m. sausio 30 d.

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), teistas: 2013-06-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., skirta bausmė-viešieji darbai 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kiekvieną mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 155 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. B. 2014 m. rugpjūčio 7 d. apie 17 val. R. P. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sugyventinę V. S. G. tampė už plaukų, taip sukeldamas šeimos nariui nukentėjusiajai V. S. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. B. kaltės nepripažino, parodė, jog tos dienos vakare konfliktas tarp jo ir sugyventinės V. S. G., su kuria gyvena apie 4 metus, kilo po to, kai jis išjungė televizorių. Sugyventinei pradėjus rėkti, jis priėjęs prie jos užspaudė jai burną, kad ši nerėktų, išvadino drimba. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pripažino, jog galėjo pasakyti ir grasinamus žodžius, tačiau užmušti nesiruošė, pripažino, kad atėmė iš sugyventinės telefoną, kai ši skambino į policiją.

Nukentėjusioji S. V. G. parodė, jog po to, kai P. B. išjungė televizorių, ji jį pradėjo barti, šis jai paėmė už burnos, patempė už plaukų, ištraukė telefoną, išvadino ją prostitute, aborto liekana, k...a (necenzūrinis žodis), sakė, kad reikia ją sukapoti, tačiau neneigia, jog pati jį P. B. išvadino „padla“, pijoku, alkoholiku. Parodė, jog P. B., kai išgeria, būna agresyvus. Dėl plaukų tempimo juto fizinį skausmą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 4-7) matyti, jog apžiūrėjus V. S. G. namą, jame jokių smurto ar konflikto žymių nerasta, namo vidus tvarkingas. Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 11) matyti, jog V. S. G. 2014-08-07 20.17 val. nustatyta 0,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš byloje esančio išrašo iš įvykių registracijos žurnalo (b.l. 13-20) matyti, jog bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi V. S. G. pranešė, jog ją sumušė jos neblaivus sugyventinis, grasina, įžeidinėja. Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 29) matyti, jog P. B. nustatytas lengvas girtumas (0,96 promilės etilo alkoholio koncentracija). Iš įtariamojo P. B. apklausos protokolo (b.l. 43-44) matyti, jog konfliktas prasidėjo dėl išjungto televizoriaus, konflikto metu jis supykęs pasakęs „keletą negražių įžeidžiančių žodžių sugyventinės atžvilgiu“, supykęs pasakė, kad ir užmuš, nes buvo išvestas iš kantrybės. Iš akistatos protokolo (b.l. 50-51) matyti, jog akistatos metu P. B. neigė smurtavęs prieš V. S. G.. Iš pažymos (b.l. 95) matyti, garso įrašo (b.l. 96) girdėti, jog į bendrąjį pagalbos telefoną 2014-08-07 19.33 val. paskambinusi moteris nori Kupiškio policijos, nurodo, jog vyras mušasi, daužosi, televizorių sudaužė, tikslinamas adresas, po to pasigirsta moters šauksmas ir nutrūksta skambutis. Iš pažymos (b.l. 82) matyti, garso įrašo (b.l. 93) girdėti, jog į bendrąjį pagalbos telefoną 2014-08-07 19.39 val. paskambinusi verkianti moteris sako, kad reikia kviesti Kupiškio policiją, nes iš jos sugyventinis B. atėmė telefoną, dabar iš kito skambina, nurodo, kad mušasi, policija jau daug kartų yra buvusi, tą vakarą būdamas girtas durniuoja, pasako, kad skambino ir iš kito telefono numerio, nes atėmė iš jos telefoną.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis P. B. 2014 m. rugpjūčio 7 d. apie 17 val. savo sugyventinę Vidą S. G. tampė už plaukų, taip sukeldamas šeimos nariui nukentėjusiajai V. S. G. fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė dėl sukelto fizinio skausmo įrodyta nukentėjusiosios parodymais apie pešamus plaukus, jos parodymus patvirtinančiais garso įrašais, iš kurių viename girdėti iš skausmo šaukiančios nukentėjusiosios balsas (teismo posėdyje liudydama parodė, jog prieš atimdamas telefoną kaltinamasis tempė ją už plaukų), po ko nutrūksta skambutis, o antrame, po 6 minučių, skambutyje bendrajam pagalbos centrui girdimas verkiančios nukentėjusiosios moters balsas. Šios aplinkybės nurodo į tai, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas (natūraliai taip žmonės nešaukia) ir šį skausmą sukėlė ne kas kitas, o kaltinamasis savo veiksmais, todėl jo parodymai, kad jis netampė nukentėjusiosios už plaukų, yra atmetami.

Kaltinamasis P. B. taip pat buvo kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. bei BK 145 str. 1 d., tai yra tuo, jog neviešai išvadino sugyventinę V. S. G. asmens garbę ir orumą žeminančiais bei necenzūriniais žodžiais, taip užgauliai pažemindamas įžeidė ją, be to, sakydamas žodžius „aš tave užmušiu, nukirsiu su kirviu“, grasino nukentėjusiąją V. S. G. nužudyti, dėl ko V. S. G. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Pats kaltinamasis P. B. neneigia pavartojęs įžeidžiamus žodžius, taip pat neneigia ir grasinimų nukentėjusiosios atžvilgiu. Pagal BK 155 str. 2 d. atsako tas, kas neviešai, veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina kitą žmogų. Teismų praktikoje užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms ir bendriems žmogiškos moralės reikalavimams, užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 632 – 491/2008). Tačiau teismo posėdyje buvo nustatyta, jog tą vakarą tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas dėl išjungto televizoriaus, tiek vienas, tiek kitas vienas kito atžvilgiu naudojo necenzūrinius, įžeidžiamus žodžius, jų santykiai, įvertinus byloje surinktą medžiagą, ankstesnį teismo procesinio sprendimu užfiksuotas aplinkybes, yra konfliktiški, jų pasakyti žodžiai vienas kito atžvilgiu neturėtų būti laikomi nusikalstama veika. Dažnoje šeimoje, ypač esant sunkiai ekonominei situacijai, būna kivirčų, kurių metu asmenys, gyvenantys tam tikroje apibrėžtoje aplinkoje, vienas kito atžvilgiu naudoja necenzūrinę, įžeidžiamą leksiką, paprastai nevartotiną viešose vietose ar kitų asmenų atžvilgiu, tačiau visais atvejais tai laikyti nusikalstamų veikų požymiais nebūtų teisinga. Toks vieno ar kito elgesys turėtų būti pagrindu nuspręsti, ar jie toleruoja vienas kito pasisakymus ir toliau gyvena, ar apsisprendžia gyventi atskirai. Kadangi tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, net ir dažnai konfliktuodami tarpusavyje toliau gyvena kartu, pripažįstama, jog nėra pakankamo pagrindo kaltinamojo veiksmus laikyti nusikalstama veika. O pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinime suformuluota, jog kaltinamasis sakė žodžius „aš tave užmušiu, nukirsiu su kirviu“. Visgi teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, jog kaltinamasis tą vakarą apie grasinimus kalbėjo abstrakčiai, sakydamas, jog jai, nukentėjusiai, galvą reikėtų sukapoti, nes ši yra psichinė, iš jos net policijoje juokiasi. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d., grasinimai turi būti tokie, jog nukentėjęs asmuo turėtų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Kaltinamajam pasakius, kad nukentėjusiajai reikėtų galvą sukapoti, nukentėjusioji neturėjo pagrindo bijoti, kad tokie grasinimai gali būti įgyvendinti. Tai, kad tokie žodžiai sakomi ne pirmą kartą, patvirtina surinkta bylos medžiaga. Be to, išklausius telefono skambučių bendrajam pagalbos centrui įrašus negirdėti, jog nukentėjusioji būtų užsiminusi apie tai, kad jai grasina ir ji bijo. Priešingai, iš šių garso įrašų girdėti, kaip nukentėjusioji pirmo skambučio metu nurodė, jog vyras mušasi, daužosi, televizorių sudaužė, kas, įvertinus įvykio vietoje užfiksuotus duomenis (kambariai rasti tvarkingi, pėdsakų, jog būtų sudaužytas televizorius, nerasta, požymių, kad būtų sumušta, taip pat nebuvo), apskritai nepasitvirtino. Todėl teismas kaltinamąjį P. B. dėl BK 145 str. 1 d., 155 str. 2 d. išteisina nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. B. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį (nusikalstama veika padaryta prieš sugyventinę, atliktas vienas veiksmas (plaukų pešimas), sukėlęs fizinį skausmą, abu tuo metu konfliktavo, nusikalstama veika padaryta prieš asmenį, prieš kurį jau buvo padaręs nusikalstamus veiksmus). Taip pat atsižvelgia į asmenybę: yra anksčiau teistas (b.l. 31-35), baustas administracine tvarka (b.l. 30), seniūnijos charakterizuojamas gan neigiamai (b.l. 28), nėra jo asmenybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Remiantis BK 56 str. 1 d., asmeniui, teistam už tyčinį nusikaltimą ir vėl kaltinamam tyčinio nusikaltimo padarymu, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgus į tai, jog jis yra sulaukęs pensinį amžių, nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, atsižvelgus į jau paminėtą pavojingumo laipsnį (smurto priežastis, intensyvumą ir trukmę), tikslinga P. B. už nusikalstamos veikos padarymą skirti sankcijoje numatytą arešto bausmę, bausmės dydį parinkti sankcijos ribose. Pripažįstama, jog arešto bausmė, kuri yra susijusi su trumpalaikiu laisvės suvaržymu, turės teigiamą poveikį, ir P. B., atlikęs bausmę, daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. 22.00 val. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. 13.20 val. (viena para).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Paskirtą arešto bausmę atlikti areštinėje. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. (vieną parą).

Kaltinamąjį P. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą P. B., iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.