Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. G. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nustatyta, kad nuteistasis V. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė, vykdo darbinę veiklą, turi patvirtintą gyvenamąją vietą, drausminėmis nuobaudomis bausmės atlikimo metu nebaustas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje V. G. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam pritaria ir aukštesnysis teismas.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. balandžio 4 d. atlikus V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai ketvirtasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio rezultatas nesikeitė nuo 2023 m. balandžio 12 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. 2023 m. lapkričio 8 d. pakartotinio vertinimo metu nustačius rizikos mažėjimą nuteistasis buvo išleistas lygtinai, tačiau pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas nauju nusikaltimu. Po grįžimo į kalėjimą, 2024 m. rugsėjo 12 d. atliktas pakartotinis rizikos vertinimas, kurio metu buvo nustatyta vidutinė rizika, padidėjusi.

14. Nuteistajam nustatyti 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija – 10 teistumų, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas). Paskutiniuoju vertinimu nuteistajam nustatyta net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu). Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

15. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Įvertinus V. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, matyti, kad nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis teistas 9 kartus, daugiausia už vagystes, tačiau akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, o jo pakartotinis įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą rodo jo neatsakingą požiūrį į galiojančią tvarką. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (pasikėsinimą padaryti vagystę). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. G. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti.

17. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad asmuo yra linkęs rinktis situacijas ar susikurti aplinkybes, kurios jo gyvenimo situacijoje nuosekliai didindavo riziką pakartotinai vykdyti nusikalstamas veikas. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (pasikartojantis, sąmoningas ir tęstinis nusikalstamas elgesys, vengimas save realizuoti socialiai priimtinose veiklose, nusikaltimų vykdymas bendrininkų grupėje ir pan.) yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška bei nesant esminių pokyčių nuteistojo savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo būdo ypatumai liudija apie pažemintą jo savivertę, prastą saviveiksmingumą, sunkumus brandžiai pasirūpinti savimi bei savo aplinka, polinkį neigti jausmus, dėl jų kylančius sunkumus, išveikiant asocialiu elgesiu.

18. Vertinimo metu mąstymo ir elgesio srityje taip pat nustatyta, kad nuteistasis yra spontaniškas, turi impulsyvias reakcijas bei nepakankamą gebėjimą pasimokyti iš savo negatyvios patirties. Nuteistojo nusikalstamas elgesys turi glaudžias sąsajas su mąstymo ir elgesio sritimi, kadangi nuteistajam būdingas impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurių nevaldant, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.

19. Teismo vertinimu, nuteistojo teigiamas pokytis stebimas dar nepakankamą laiko tarpą, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės atlikimo tikslai struktūrizuotoje aplinkoje jau yra pasiekti. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė, yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.

20. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Taigi būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. G. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

21. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus V. G. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus pateiktą medžiagą byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, be to, byloje nėra pateikta šiuos V. G. teiginius pagrindžiančių dokumentų. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti apylinkės teismo nešališkumu, nuteistasis skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.

23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo V. G. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.