Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A - 332- 383/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.23.3. Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėja D. U.

2008 m. birželio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, D. Š., sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vladui Incui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. S., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, nedirbanti, gyvenanti Kęstučio g. 17, Kaišiadorys, nuteista pagal LR BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteista už tai, kad 2007-08-18 apie 8-9 val. Kauno mieste prie geležinkelio stoties, esančios Čiurlionio g. 16, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą platinti – perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prie Alytaus pataisos namų, esančių Ulonų g. 8A, Alytuje, teritorijos, - įgijo didelį kiekį – 8,064 g heroino ir 11,831 g metamfetamino, kurios yra narkotinė ir psichotropinė medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą Nr. 1, šias medžiagas, supakuotas pakete, paslėpusi savo lytiniuose organuose, neteisėtai gabeno į Alytaus pataisos namus, kur apie 13 val. 15 min. pasimatymų biuro patikrinimo patalpoje buvo sulaikyta Alytaus pataisos namų pareigūnų.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai D. S. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir paskyrė jai bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Bausmė yra paskirta teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nuteistoji D. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas teisingai pripažino tai, kad D. S. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai galisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Terminuotas laisvės atėmimas gali būti paskirtas tik tais atvejais, kai jis numatytas straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. LR BK 260 str. 2 d. sankcija nenumato kitokios bausmės rūšies, kaip terminuotas laisvės atėmimas. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, t. y. jei teismas nustatys, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesnę bausmę. Tačiau tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą. BK 62 str. 1 d. gali būti taikoma tuomet, kai yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir 3) visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą. Taigi visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę D. S. aplinkybių visumos nėra, todėl taikyti BK 62 str. 1 d. šiuo atveju teisinio pagrindo nėra.

Bausmė gali būti švelninama pagal BK 62 str. 2 d. tuomet, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta žala, jeigu ji buvo padaryta, ir bent viena iš sąlygų, kuomet kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas arba pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių aplinkybių byloje taip pat nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį.

Iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nė vienos iš paminėtų BK 62 straipsnyje sąlygų nėra, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo tenkinti ir paskirti D. S. švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, įstatyminio pagrindo nėra.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertinęs visas aplinkybes – įvertinus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad apeliantė teisiama pirmą kartą, byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgiant į jos amžių, į sveikatos būklę, - paskyrė nuteistajai minimalią straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad D. S. paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. S. apeliacinį skundą atmesti.