- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- I-178-621/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02427-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. M.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams D. M. ir Z. J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimą (raštą) Nr. 2D-14499-(19.2) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, priimti sprendimą.
Pareiškėja T. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytas aplinkybes, prašo skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas neatliko savo pareigų, infiltravimo laukas yra vietinių valymo nuotekų sudedamoji dalis, to lauko atsakovas neužfiksavo. Pirmą kartą dalyvavo patikrinime, o antrą kartą nedalyvavo (nekvietė).
Pareiškėjos atstovas V. L. (V. L.) teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, prašo skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas netyrė, ar yra infiltravimo laukas.
Pareiškėjos atstovė advokatė G. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytas aplinkybes. Nesutinka, kad pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Pažymėjo, jog sumontuotas kaimyniniame sklype nuotekų valymo įrenginys Bioclar B-6 įrengtas nesilaikant atstumų iki žemės sklypo ribos. Bioclar B-6 įrenginys yra nuotekų valymo sistema, kurios sudėtinė dalis yra filtracijos laukas, kuris buvo įrengtas nuo pareiškėjos sklypo ribos 10-20 cm atstumu. Pažymėjo, jog dėl nežinojimo, kaip įvardinti filtracinį lauką, buvo nurodyta, kad buvo iškasta duobė 2x3 metrų, 1,5 metro gylio ir mano, jog įrenginys tęsiasi iki pareiškėjos sklypo ribos, nuo kurio filtracinis laukas įrengtas, pareiškėjos nuomone, 10-20 cm atstumu, nors pagal teisės aktus turėtų būti išlaikomas minimalus 1 metro atstumas. Pareiškėja remiasi Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, kad inžineriniai statiniai turi būti statomi ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sklypo ribos. Mano, kad atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Antrą kartą nedalyvavo faktinių duomenų patikrinimo vietoje, nes pakviesta nebuvo.
Pareiškėja skunde nurodė, jog su 2016 m. spalio 11 d. atsakovo sprendimu Nr. 2D-14499-(19.2) nesutinka, mano, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta inžinerinių statinių sąvoka – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826, 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 3 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (2 priedo lentelė) nustato net 8 m atstumą nuo vietinės nuotekų valyklos iki namo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte –inžineriniai statiniai turi būti statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais, kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Pažymėjo, kad Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas (patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-01-298 sprendimu Nr.T-39) išvis nenumato individualaus nuotekų tvarkymo įrengiant filtravimo sistemas. Tačiau Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius net netyrė aplinkybės, kokia nuotekų sistema yra numatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos (statybos) projekte, nors statinio projektas – viena iš svarbiausių statybų proceso dalių, kurioje, atsižvelgiant į normatyvinius teisės aktus, pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir būtent pagal šiuos sprendinius yra įteisinama, t. y. gaunamas statybą leidžiantis dokumentas ir vykdoma statyba. Sklype adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. M., sumontuotas nuotekų valymo įrenginys Bioclar B-6 laikytinas vietinio nuotekų inžinerinio tinklo dalimi (su jo maitinimo šaltiniu, valymo įrenginiu ir infiltravimo lauku), kurio įrengimui taikytinos aukščiau paminėtos teisės aktų nuostatos, t. y. jis jei ir galėjo būti įrengtas, tai ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo pareiškėjos sklypo ribos (kitu atveju, norint inžinerinį įrenginį (ar jo sudedamąją dalį) įrengti mažesniu nei 1 m atstumu privaloma gauti pareiškėjos sutikimą) ir 8 m nuo pareiškėjos namo. Kadangi inžinerinio įrenginio dalis infiltravimo plotas yra įrengtas maždaug 0,1 m nuo pareiškėjos žemės sklypo ribos, tačiau tam sutikimo nėra davusi, mano, kad inžinerinis įrenginys (vietinis nuotekų valymo įrenginys) gretimame sklype yra įrengtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tačiau atsakovo teritorinio skyriaus vyr. specialistas Z. J. J. aplinkybės, kokiu atstumu nuo jos sklypo yra įrengtas gretimame sklype esančio vietinio nuotekų tinklo infiltravimo laukas, net netyrė, todėl skundą nagrinėjo atmestinai, nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai bei priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas Z. J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime (b. l. 34–36) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistai atliko objekto patikrinimą ir 2016 m. rugsėjo 30 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1610-(19.2) (toliau – ir patikrinimo aktas). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių kadastrinė vietovė) yra žemės ūkio paskirties, jame užfiksuota nauja statyba – inžinerinis statinys (nuotekų valymo įrenginys), kurio būsima kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Valymo įrenginys sertifikuotas, pastatytas apie 1,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Apie patikrinimo rezultatus pareiškėja buvo informuota 2016 m. spalio 11 d. Nr. 2D-14499-(19.2) raštu, nurodant, kad pareiškėjos skundo tyrimas Šiaulių skyriuje yra nutrauktas. Pareiškėja 2016 m. spalio 13 d. pakartotinai kreipėsi į Šiaulių skyrių dėl tų pačių aplinkybių tyrimo bei teisės aktais nustatytos tvarkos išaiškinimo. 2016 m. spalio 17 d. Šiaulių skyriaus raštu Nr. 2D-14891-(19.2) pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas ir nustatytos tvarkos išaiškinimas. Taip pat buvo pareiškėjai išaiškinta teisė iškilusį ginčą su kaimyninio sklypo savininku spręsti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais, kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Pagal 2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priedo lentelę, yra nustatytas 8 m mažiausias leistinas atstumas nuo vietinės nuotekų valyklos iki gyvenamojo namo. Pareiškėjos sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra sodo namas, kuris neturi gyvenamojo namo statuso ir minimalus leistinas atstumas nuo sodo namo iki vietinės nuotekų valyklos teisės aktais nėra reglamentuotas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis mėgėjų sodo sklype). Pareiškėjos nurodytas Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T-39, skirtas nustatyti urbanistiniu, ekonominiu, socialiniu ir infrastruktūros požiūriu prioritetines Šiaulių m. teritorijas, kuriose būtina vystyti, rekonstruoti ar remontuoti vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą. Jame numatytos šios infrastruktūros vystymo perspektyvos, o ne draudimai statybų veiklai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 50.1 punkte nurodyta, kad naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas, neturint žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo, yra mažareikšmis teisės akto pažeidimas. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas ir apie tai buvo nustatyta tvarka informuota.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pranešta tinkamai (b. l. 105). Gautas pranešimas, jog negali dalyvauti teismo posėdyje, todėl prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 124).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos T. L. skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau ir – Inspekcijos Šiaulių skyrius) 2016 m. spalio 11 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-14499-(19.2) (b. l. 2–4) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 14 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių (b. l. 37–38). Skunde nurodė, jog pažeidimo padarymo vieta – 2016 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. vakare pamatė apie 10–20 cm atstumu nuo jos žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini sklypo) ir apie 1 m nuo namelio iškastą apie 1,5 metro gylio duobę (2x3 metrų). Suprato, kad ruošiamasi įrengti kanalizaciją. Sutikimo tokiems darbams atlikti pareiškėja nedavė. Nurodė, jog yra pažeistos jos teisės į saugią aplinką. Skundu prašė Inspekcijos Šiaulių skyriaus priversti savininką laikytis galiojančių įstatymų.
Inspekcijos Šiaulių skyrius atliko minėto objekto patikrinimą ir 2016 m. spalio 7 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1610-(19.2) (b. l. 39–54). Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimas atliktas (duomenys neskelbtini), patikrinimo pradžia 2016 m. rugsėjo 28 d. 9³⁰ val., patikrinimo pabaiga 2016 m. spalio 7 d. 9 val. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties, jame užfiksuota nauja statyba – inžinerinis statinys (nuotekų valymo įrenginys), kurio būsima kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Valymo įrenginys sertifikuotas, pastatytas apie 1,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Ginčijamu 2016 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-14499-(19.2) „Dėl galimai neteisėtai atliekamų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ atsakovas informavo pareiškėją, kad jos skundo nagrinėjimas Šiaulių skyriuje yra nutrauktas. Rašte nurodė, jog Šiaulių skyriaus specialistai atliko objekto patikrinimą, surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1610-(19.2). Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo savininkas 1,5 metro atstumu iki pareiškėjos sklypo ribos 2016 m. rugsėjo mėnesį sumontavo sertifikuotą nuotekų valymo įrenginį Bioclar B-6, kurio našumas 0,6–0,9 kub. m per dieną. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 2.2 eilutėje nurodyta, kad sertifikuotas įrenginys su vietiniu vamzdynu, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm, priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.
Pareiškėjos nuomone, ginčijamas atsakovo sprendimas (raštas) dėl galimai neteisėtai atliekamų statybos darbų (duomenys neskelbtini) nutraukimo yra neteisėtas. Be to, pareiškėja nurodė, jog pirmą kartą dalyvavo tikrinant faktinius duomenis vietoje, o antrą kartą nedalyvavo (nekvietė).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016-07-14 iki 2017-01-01) 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ir prašymų nagrinėjimą, 9 punkte numatyta, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina inspekcijos viršininkas. Kokie pažeidimai laikytini mažareikšmiais, nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Pagal minėtų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-09 iki 2016-12-01) 50.1 punktą, mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais inter alia (be kita ko) laikomi naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: 1) statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje; 2) rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio; 3) įvyko ar gresia statinio avarija; 4) tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.).
Teismo vertinimu, skundo nenagrinėjimas reiškia, kad asmens prašymas nėra sprendžiamas iš esmės, t. y. nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas, o tai reiškia, kad atsakovas, palikdamas pareiškėjos skundą nenagrinėtu, negali nustatinėti jokių faktinių aplinkybių, išskyrus aplinkybes, susijusias su ginčo priskyrimu mažareikšmiams.
Bylos medžiaga nustatyta, kad inspekcijos Šiaulių skyrius patikrino pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1610(19.2) (b. l. 39–54). Tikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties, jame užfiksuota nauja statyba – inžinerinis statinys (nuotekų valymo įrenginys), kurio būsima kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Valymo įrenginys sertifikuotas, pastatytas apie 1,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Statybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, o 66 dalyje nurodyta, kad vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 2 eil. Nr. prie nesudėtingų inžinerinių statinių priskiriami inžineriniai tinklai, nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm; nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo nuo 160 iki 200 mm.
Įvertinus tai, kad pareiškėja kėlė ginčą dėl trečiojo suinteresuoto asmens pastatyto naujo statinio – nuotekų valymo įrenginio, kuris priskirtinas nesudėtingam statiniui, darytina išvada, jog toks ginčas pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 50.1. punktą laikytinas mažareikšmiu. Pažymėtina, kad ginčo pripažinimas mažareikšmiu nereiškia jo svarbos asmeniui nustatymo – tai tik tam tikro pobūdžio ginčų priskyrimas nenagrinėtiniems Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui buvo teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. skundą palikti nenagrinėtu (nutraukti). Be to, pažymėtina, kad toks pripažinimas pareiškėjai neužkerta kelio ginti savo pažeistas teises kitais teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais (pvz., kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis).
Pareiškėja teismo posėdžio metu pažymėjo, jog tiriant jos skundą pirmą kartą dalyvavo tikrinant faktinius duomenis vietoje, o antrą kartą nedalyvavo (nekvietė). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Pažymėtina, kad šia įstatymo norma yra įtvirtinta viešojo administravimo institucijos teisė, o ne pareiga, vykdant administracinę procedūrą, prireikus atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Jeigu yra nusprendžiama faktinius duomenis patikrinti vietoje, apie patikrinimo laiką turi būti informuojamas pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, kad galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti patikrinime. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2D-13378-(19.2) pareiškėją informavo apie tai, kad planuoja jos skunde nurodyto objekto patikrinimą (b. l. 60). Taip pat nustatyta, jog pareiškėja antrą kartą į faktinių duomenų patikrinimą vietoje nebuvo kviesta. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl laiko stokos pareiškėja antrą kartą nebuvo kviesta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog tokia Inspekcijos Šiaulių skyriaus praktika yra ydinga, tačiau atsižvelgdama į ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminis, kadangi konstatavus, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. skundą palikti nenagrinėtu, skundas negali būti laikomas pagrįstu.
Išdėstytų aplinkybių ir nurodytų teisės aktų pagrindu konstatuotina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-14499-(19.2) nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti minėtą administracinį aktą atmestinas kaip nepagrįstas. Antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, priimti sprendimą laikytinas išvestiniu iš pirmojo, todėl taip pat netenkintinas.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 2 d. pažyma Nr. (2.19.)NTP-7-1433 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. L. pagal 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3515-18127 sudaro advokatės G. S. užmokestis, t. y. 185 Eur 28 ct (b. l. 81). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama ABTĮ 42 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Taip pat ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš nustatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad prašymas priteisti valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais apie konkrečias valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais ir skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.