Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-232-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
1S-232-593/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos
Nr. 1S-232-593/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau Komisija) 2018 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Ž., nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus - 12 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 6 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 5 d.

2. Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde jis teigia, kad yra 8 kartus skatintas už darbą, nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose sporto renginiuose, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų (pagal OASys), o į nusikaltimo sunkumą jau atsižvelgė teismas, kuris nuteistajam parinko atitinkamo dydžio bausmę. Tuo tarpu ankstesni teistumai neturi būti vertinami, kuomet sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis nurodo, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuosekliai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2014 m. balandžio 22 d. dirba, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą ir dvi specialybes, dalyvavo sporto ir kultūriniuose renginiuose.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1818 reglamentuoja nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje (galiojančioje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo ir nuoseklios teismų praktikos seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl E. Ž. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant E. Ž. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dvylika kartų pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus ir vienuolika kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą ir už uždraustų daiktų įsigijimą, laikymą. Beje už keturis padarytus drausmės pažeidimus nuteistajam buvo skirtos pačios griežčiausios drausminės nuobaudos t. y. uždarymas į baudos izoliatorių. Šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai parodo, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi neigiamą požiūrį į jam privalomų elgesio taisyklių laikymąsi. Iš nuteistojo yra priteisti 6741,69 Eur civiliniai ieškiniai, tačiau jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesistengė jų atlyginti ir šiuo metu yra atlyginęs tik nedidelę dalį t. y. 489,88 Eur. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų (pagal OASys), tačiau ji yra ribinė, nes nuo 41 balų jau yra skaičiuojama vidutinė rizika. Taip pat išlieka aktualus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantis (kriminogeninis) veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus; anksčiau teistas du kartus. Tuo tarpu artimi kriminogeniniams veiksniams yra: išsilavinimas, mokymasis, galimybės įsidarbinti; iki nusikaltimo padarymo turėjo labai nestabilią darbo įstoriją, galimo paleidimo atveju bus bedarbis; lėšų tvarkymas ir pajamos – priteistas civilinis ieškinys, kuris šiuo metu nedengiamas, nes nuteistasis neįsidarbino; gyvenimo stilius ir draugai, nusikalto su bendrininku; alkoholio vartojimas; nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

5.3. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

5.3. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu E. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad E. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė