Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei D. G., atsakovams J. K., D. K., jų atstovei advokatei B. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams J. K., D. K. dėl reikalavimo vykdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcijos Alytaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas (toliau – Vyriausiasis specialistas), atlikęs patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., 2012 m. rugpjūčio 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2436-(14.31), kuriame nurodė, jog pastatyta 5,64 m ilgio, 4,48 m pločio, 5,50 m aukščio medinė pirtis (toliau – Pirtis). Pirties pamatai betoniniai, stogas dvišlaitis, dengtas bitumine danga. Prie Pirties pristatyta 5,70 m ilgio, 2,58 m pločio, 2,32 m aukščio medinė stoginė (toliau Stoginė Nr. 1). Stoginės Nr. 1 stogas vienšlaitis, dengtas bitumine danga. Taip pat prie Pirties pristatyta 7,25 m ilgio, 3,60 m pločio, 2,32 m aukščio stoginė (toliau – Stoginė Nr. 2). Stoginės Nr. 2 stogas dvišlaitis, dengtas bitumine danga, pamatai poliniai. Statytojų D. K. ir J. K. (toliau – Statytojai) teigimu, Stoginė Nr. 1 ir Stoginė Nr. 2 pastatytos 2011 m. birželio mėn. Pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. 44/133180 Pirtis pastatyta 2011 metais.

Žemės sklypui, kuriame pastatyti ginčo objektai, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje.

Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2011, Nr. 91-4321) 27 straipsnio 3 dalies 7 punktu bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) (toliau – STR 1.09.06:2010) 52 punktu, 2012 m. rugpjūčio 27 d. surašė reikalavimą Nr. RE-444-(14.29) (toliau – Reikalavimas), kuriuo iš Statytojų pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 24 d. pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektą) arba pastatytus statinius nugriauti.

Vyriausiasis specialistas, 2013 m. sausio 28 d. patikrinęs Reikalavimo įvykdymą, nustatė, kad Statytojai Reikalavimo neįvykdė – Pirties, Stoginės Nr. 1 ir Stoginės Nr. 2, nenugriovė.

Statytojų neteisėtai pastatytų statinių kompleksas, kuris susideda iš Pirties, Stoginės Nr. 1, Stoginės Nr. 2, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (Žin., 2010, Nr. 115-5903; 2011, Nr. 96-4531) 1 lentelės 2 punktą priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944), 6 priedo 3 punktą, 6 priedo 2 pastabą, nesudėtingų statinių statybos projekto rengti neprivaloma, nes neprivalomi rašytiniai pritarimai. Tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pirties kompleksas (Pirtis, Stoginė Nr. 1 ir Stoginė Nr. 2) pastatytas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r.), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 117-4368; 2010, Nr. 72-3616) 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas); <...> laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 punktas). Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai <...>.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Žin., 2005, Nr. 14-450), 4 eilutėje nurodyta, kad kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija.

Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2010, Nr. 84-4404) 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog <...> kaimo gyvenamosiose vietovėse statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme (Žin., Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537) nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis Statytojams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kuriame stovi ginčo statiniai, yra 0,4698 ha ploto. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad nė vienas iš Statytojų nepateikė ūkininko pažymėjimo ar dokumentų, patvirtinančių apie steigiamą ūkininko ūkį.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611) 8.17 punktu, pirtis priskiriama pagalbinio ūkio paskirties pastatams, esantiems privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes.

Statytojų pastatytas Pirties kompleksas, į kurį įeina Pirtis, Stoginė Nr. 1 ir Stoginė Nr. 2, nepatenka į žemės ūkio paskirties žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

STR 1.09.06:2010 52 punkte nustatyta, jog kai nustatoma, kad statinio statyba nėra savavališka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą pagal teisės aktų reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius, teisės aktų reikalavimus; jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo administraciniame akte nurodytų įpareigojimų, Inspekcija <...> kreipiasi į teismą dėl šio įpareigojimo vykdymo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punkte taip pat numatyta, kad statytojui Inspekcijos įpareigojimo neįvykdžius, dėl jo vykdymo ji kreipiasi į teismą.

Kadangi Statytojai gera valia per nustatytą terminą pagal statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų Reikalavimą nepašalino neteisėtai pastatytos Pirties, Stoginės Nr. 1 ir Stoginės Nr. 2, todėl vienintelė tokio teisėto Reikalavimo neįvykdymo pasekmė – teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Reikalavimą.

-civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo nugriauti pirtį, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, bei sutvarkyti statybvietę, o jei Statytojai teismo nustatytu terminu neįvykdys suteikti teisę Inspekcijai, į. k. (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Statytojų solidariai, nutraukti;

-atmesti ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį kaip nepagrįstą;

-priteisti atsakovams iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad iš su ieškiniu pridėto reikalavimo akivaizdu, kad jis nebuvo galimas realiai įvykdyti dėl jame nurodytos datos, t.y. 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nurodyta pašalinti trūkumus iki tų pačių metų sausio mėnesio, kuris jau buvo praėjęs. Toks reikalavimas buvo ne tik, kad neteisėtas, bet ir nelogiškas, be to, institucijai teikiančiai valdinius nurodymus keliami aukštesni elgesio, atsakomybės standartai, reikalavimas turi būti aiškus, pagrįstas ir suvokiamas. 2013 m. pareikštame ieškinyje nurodyti dėl to paties statinio (pirties) neteisėtumo kitų teisės aktų pažeidimai nei pirmame ieškinyje (statinio pastatymas ežero apsauginėje zonoje), tačiau pažymėtina, kad institucija 2003 m. pareiškusi ieškinį dėl neteisėtos pirties statybos teisės aktų dėl LR Žemės įstatymo pažeidimų nenurodė ir tokių pažeidimų nefiksavo, nors atsakovai buvo įgiję ir statinį atstatė žemės ūkio paskirties žemėje. Asmuo, kuriam institucijos kelia reikalavimus dėl jam priklausančios nuosavybės privalo žinoti visus jam keliamus reikalavimus ir visų teisės aktų pažeidimus, bei turi teisę į juos atsikirsti įstatymų nustatyta tvarka, bei terminais. Pareikštu ieškiniu nurodomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 01 20 įsakymas Nr.3D-37/Dl-40, netgi negaliojo statinio pastatymo momentu. Atsakovai pirties pastatą atstatė nuosavybės teise įgiję žemės sklypą, kuriame buvo senos pirties liekanos ir apie tai nurodė dar 2003 m. nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Tokiu būdu ieškovui apie pirties egzistavimą buvo žinoma 2003 m, ieškovas turėjo visas galimybes tikslinti ieškinį, nurodyti kitus ieškinio pagrindus, skųsti teismo sprendimą. Atsakovai prašo teismo vadovautis ir teismų suformuota praktika dėl ginčo identifikavimo ir teisinio kvalifikavimo. Atsakovų įsitikinimu ginčo objektas - pirtis, pastatyta 2002 m., žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 2003 m. pareikšto ieškinio ginčo objektas, pareiškiant tapatų reikalavimą ją nugriauti, bei yra šiame ieškinyje tas pats objektas ir reikalavimas jį nugriauti, dėl kurio teismas jau pasisakė atmesdamas reikalavimą kaip neteisėtą ir akivaizdžiai nepagrįstą.

Atsakovai, kaip pripažįsta ir ieškovas, siekdami įteisinti žemės sklype pastatytus statinius kreipėsi į kompetentingus specialistus dėl kadastrinių duomenų bylos suformavimo, užpildė institucijos parengtą blanką - deklaraciją, bei teikė registruoti šiuos statinius. Ieškovas nepateikė su ieškiniu jokių absoliučiai įrodymų apie tai, kad stoginės pastatymas žemės ūkio paskirties žemėje negalimas statyti. Iš ieškinio akivaizdu, kad ieškovas iš principo įvardija teisės aktus, kurie draudžia statyti žemės ūkio paskirties žemėje pirtį (ieškovo įvardintą pirties kompleksu). Pažymėtina, kad stoginė sudėti daiktam, malkom, valties įrangai nėra pirties kompleksas. Kita vertus, tinkamai ištaisyti dokumentaciją atsakovams turėjo būti nurodytas aiškiai apibrėžtas terminas, atsakovai iki šiol tvarko žemės sklypo dokumentaciją, bei siekia įteisinti stogines ir pirties pastatą, sudarė paslaugų teikimo sutartį su specialistais.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl pirties nugriovimo nutrauktina, o ieškinys dėl stoginių nugriovimo tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimo nugriauti pirtį.

2006-12-07 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-24-308/2006 buvo atmestas ieškinys, kuriuo tuometinis ieškovas Alytaus apskrities viršininko administracija pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą pirtį (duomenys neskelbtini) Varėnos sen.Varėnos raj.ant Didžiulio(Daugų )ežero kranto linijos.

Ieškovo motyvavo, kad atsakovė 2002 metais savavališkai pastatė (duomenys neskelbtini) ant Didžiulio (Daugų) ežero kranto pirtį. 2002-11-26 savavališkos statybos aktu statyba buvo sustabdyta ir 2002-12-06 atsakovei buvo paskirta bauda bei pareikalauta iki 2003-01-01 nugriauti pirtį.Ši pirtis buvo pastatyta be nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbams vykdyti.Atsakovė pirtį pastatė Didžiulio ežero apsauginėje juostoje ir tuo pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 str.5 d.,kur pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius.Be to, atsakovės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o ne namų valdos ir ji nepakeitusi sklypo paskirties negalėjusi vykdyti statybos.Iš plano matyti,kad atsakovės pastatyta pirtis 1,5 m atstumu įeina į vandens apsaugos juostą.Tuo pačiu atsakovė pažeidusi ir 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimą Nr.343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”.Kranto liniją parodo juodalksniai ,bei žemė ten yra užpelkėjusi.

Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas nepateikė patvirtintų planų ar valstybinio kadastro žemėlapių, iš kurių matytųsi,kad atsakovės pastatyta pirtis yra ežero apsauginėje juostoje. 2004-01-28 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties ir inžinerinių statinių-įrenginių-kiemo statinių savininkais yra nurodyti atsakovė D. K. ir A. J. K., kaip valdantys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.Todėl ieškovas sutinkamai su LR CPK 43 str.1 d.1 p. (privalomasis bendrininkavimas) turėjo savo reikalavimus nukreipti ir kito bendraturčio ,šiuo atveju J. K. ,atžvilgiu, kadangi patenkinus ieškinį prieš atsakovę D. K. negalėtų būti nugriauta tik dalis pirties ,o palikta J. K. dalis,kadangi savininko teises gina įstatymas (LR CK 4.93 str.). CPK 266 str, kuris nurodo, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

CPK 293 str.3 p. numato, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas bylą nutraukia.

CPK 279 str.4 d. numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

Tokios įstatymo nuostatos reiškia, kad įsiteisėjus 2006-12-07 teismo sprendimui dėl savavališkai pastatytos pirties nugriovimo, dėl šių aplinkybių gali būti sprendžiama tik per proceso atnaujinimo institutą.

CPK 365 str. 1 d. bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

Procesas dėl ginčo dalyko – ieškinyje nurodyto statinio savavališkos statybos padarinių šalinimo – pirties nugriovimo, nėra atnaujintas, o tai reiškia negali būti naujai ir nagrinėjamas.

Ieškovo atstovės teiginys, kad ieškinį pareiškė kita proceso šalis yra nepagrįstas.

Alytaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymui (Žin, 2009, Nr. 144-6351), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23¹, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6352) ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6353), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėjo vykdyti apskričių viršininkų administracijų iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

Byla dalyje dėl nurodomos pirties nugriovimo nutrauktina.

Dėl stoginės Nr.1 ir Nr.2 nugriovimo

Ieškovas prašė įpareigoti statytojus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti Stoginę Nr. 1 ir Stoginę Nr. 2, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo Statytojai teismo nustatytu terminu neįvykdys suteikti teisę Inspekcijai, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš statytojų solidariai.

2012 m. liepos 23 d. ieškovas gavo VĮ Registrų centro Alytaus filialo raštą, kad D. K. ir A. J. K. pateikė 2011 m. vasario 10 d. kadastro duomenų bylą ir 2011 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir paprašė įregistruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnos r. VĮ Registrų centro Alytaus filialas kreipėsi į inspekcijos Alytaus skyrių padėti nustatyti, ar D. K. ir J. K. pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta teisėtai, kadangi žemės ūkio paskirties žemės sklype statyba galima ūkininko ūkio sodybai statyti, o pareiškėjai statybą patvirtinančių dokumentų nepateikė ir informacijos apie tokius faktus neįrašė į deklaraciją.

Inspekcijos vyriausiasis specialistas atlikęs patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., 2012 m. rugpjūčio 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2436-(14.31), kuriame nurodė : pastatyta 5,64 m ilgio, 4,48 m pločio, 5,50 m aukščio medinė pirtis . Pirties pamatai betoniniai, stogas dvišlaitis, dengtas bitumine danga. Prie pirties pristatyta 5,70 m ilgio, 2,58 m pločio, 2,32 m aukščio medinė stoginė (toliau stoginė Nr. 1). Stoginės Nr. 1 stogas vienšlaitis, dengtas bitumine danga. Taip pat prie Pirties pristatyta 7,25 m ilgio, 3,60 m pločio, 2,32 m aukščio stoginė (toliau – stoginė Nr. 2). Stoginės Nr. 2 stogas dvišlaitis, dengtas bitumine danga, pamatai poliniai.

Žemės sklypui, kuriame pastatyti ginčo objektai, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje.

2012 m. rugpjūčio 27 d. atsakovams buvo surašytas reikalavimas Nr. RE-444-(14.29), kuriuo iš Statytojų pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 24 d. pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektą) arba pastatytus statinius nugriauti.

Vyriausiasis specialistas, 2013 m. sausio 28 d. patikrinęs Reikalavimo įvykdymą, nustatė, kad Statytojai Reikalavimo neįvykdė – Pirties, Stoginės Nr. 1 ir Stoginės Nr. 2, nenugriovė.

Šie statiniai pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 1 lentelės 2 punktą priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 6 priedo 3 punktą, 6 priedo 2 pastabą, nesudėtingų statinių statybos projekto rengti neprivaloma, nes neprivalomi rašytiniai pritarimai. Tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Statiniai (Pirtis, Stoginė Nr. 1 ir Stoginė Nr. 2) pastatyti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r.), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas); laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 punktas).

Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai ir t.t.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 4 eilutėje nurodyta, kad kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kaimo gyvenamosiose vietovėse statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą.Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis Statytojams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kuriame stovi ginčo statiniai, yra 0,4698 ha ploto. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Atsakovas A. J. K. yra ūkininkas ir pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (b.l. 55).

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 8.17 punktu, pirtis priskiriama pagalbinio ūkio paskirties pastatams, esantiems privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes.

STR 1.09.06:2010 52 punkte nustatyta, jog kai nustatoma, kad statinio statyba nėra savavališka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą pagal teisės aktų reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius, teisės aktų reikalavimus. Tai atlikus išnyksta pagrindai taikyti Statybos įstatyme numatytas sankcijas.

LR Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos numato, kad kai asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą atlikti tokius veiksmus ir savavališką statybą įteisinti (LR Statybos įstatymo 28 str.7 d.).

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Pagal LR Statybos įstatymo 28 str. 9 d. teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys nugriaunamas, išardomas ar atstatomas į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) lėšomis. Nustatytinas realus terminas savavališkos rekonstrukcijai įteisinti, kuris pagal šalių, trečiųjų asmenų aiškinimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Bylinėjimosi išlaidos iš dalies tenkinant ieškinį, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259 – 260, 263 - 270 str., 273 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus (statytojus) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), per dvidešimt keturis (24) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ar pašalinti kitus trūkumus, kad statinys ir jo dalys – pirtis, stoginė Nr. 1 ir stoginė Nr. 2, esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r.,atitiktų statinio projektinius sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, statybai įteisinti.

Nustatyti, kad jeigu per teismo sprendime nustatytą terminą reikalavimas neįvykdomas, įpareigoti statytojus J. K. ir D. K., savo lėšomis išardyti stoginę Nr.1, stoginę Nr.2 ir atstatyti į buvusią padėtį pagal statinio (pirties) techninės apskaitos bylos duomenis.

Nutraukti bylą dalyje dėl pirties nugriovimo, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. K. a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai, į valstybės biudžetą, po 40 litų žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą