- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- A6.-22-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01467-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž., nuo (duomenys neskelbtini) būdama (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią 15 151,37 Eur mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.
Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. Ž. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Parodė, kad ji yra bendrovės vadovė. Bendrovė užsiėmė (duomenys neskelbtini). Bendrovės finansinė būklė suprastėjo, kai buvo paskelbti karantinai. Bendrovė patyrė finansinių, žmogiškųjų išteklių valdymo ir psichologinių sunkumų. Ji bandė bendrovę „ištraukti“, atlikti tokius veiksmus, kad ją išgelbėtų, kad vykdytų veiklą. Priėmė netinkamą sprendimą atsiskaityti su tiekėjais ir su darbuotojais, o ne su VMI. Visi atlikti mokėjimai buvo susiję su bendrovės veikla. Sutinka, kad pažeidė atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarką, kad tuo metu bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką. VMI pareiškime visos aplinkybės nurodytos teisingai. Paaiškino, kad turi finansinių sunkumų, pusę metų nedirbo ir negalėjo gauti nedarbingumo išmokos, turi skolų, jas išieško antstoliai, todėl pragyvenimui per mėnesį lieka apie 800 Eur.
VMI atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko VMI pareiškime išdėstytą poziciją.
VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (pareiškimas teisme gautas 2023 m. gruodžio 5 d.). VMI pareiškime prašė A. Ž. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą ir paskirti jai baudą, atitinkančią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
VMI pareiškime nurodyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 4 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 151,37 Eur. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI pateikė AB SEB bankui užklausą apie bendrovės sąskaitoje esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki informacijos pateikimo dienos. Įvertinus AB SEB banko pateiktus sąskaitų išrašus, nustatyta, kad bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausi mokėjimai buvo atlikti R. M. (2022 m. spalio 11 d. sumokėta 924 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 11 d. sumokėta 229,51 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 11 d. sumokėta 142,03 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); A. Ž. (2022 m. spalio 11 d. sumokėta 1 700 Eur; 2022 m. spalio 21 d. – 500 Eur; 2022 m. spalio 24 d. – 300 Eur; 2022 m. spalio 31 d. – 1 200 Eur; 2022 m. lapkričio 9 d. – 1300 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 300 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. – 400 Eur; 2022 m. gruodžio 15 d. – 4 000 Eur; 2022 m. gruodžio 20 d. – 460 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 11 d. sumokėta 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 13 d. sumokėta 945 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); (duomenys neskelbtini) (2022 m. lapkričio 3 d. sumokėta 145,20 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); V. G. (2022 m. gruodžio 15 d. sumokėta 1 553,93 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); K. J. (2022 m. gruodžio 15 d. sumokėta 1 868,80 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur); T. D. (2022 m. gruodžio 15 d. sumokėta 931,49 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur).
Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrovės vadovė A. Ž., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė (b. l. 1–2).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė (duomenys neskelbtini) vadovei A. Ž. administracinio nusižengimo bylą dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad ji, būdama bendrovės vadovė, nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdama VMI teises (b. l. 52–54).
Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 9 580,22 Eur, o dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 5 571,15 Eur (b. l. 4–15), tokio paties dydžio mokestinė nepriemoka (iš viso 15 151,37 Eur) buvo ir laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.
Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad, be kita ko, (duomenys neskelbtini) vadovė yra A. Ž. (b. l. 49–51).
Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo nustatyta, kad, be kita ko, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. buvo vykdomi įvairūs mokėjimai iš bendrovės sąskaitos (b. l. 16‑45).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Ž. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Juridinių asmenų registro duomenimis, A. Ž. yra bendrovės vadovė nuo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Mokestinę nepriemoką sudaro iš viso 15 151,37 Eur (9 580,22 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 5 571,15 Eur pridėtinės vertės mokestis).
A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) vadovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, mokėjo atitinkamas sumas kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI: 2022 m. spalio 11 d. sumokėta 924 Eur R. M.; 2022 m. spalio 11 d. sumokėta 229,51 Eur (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 11 d. sumokėta 142,03 Eur (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 11 d. sumokėta 500 Eur (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 13 d. sumokėta 945 Eur (duomenys neskelbtini); 2022 m. lapkričio 3 d. sumokėta 145,20 Eur (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 15 d. sumokėta 1 553,93 Eur V. G.; 2022 m. gruodžio 15 d. sumokėta 1 868,80 Eur K. J.; 2022 m. gruodžio 15 d. sumokėta 931,49 Eur T. D.; 2022 m. spalio 11 d. sumokėta 1 700 Eur, 2022 m. spalio 21 d. – 500 Eur, 2022 m. spalio 24 d. – 300 Eur, 2022 m. spalio 31 d. – 1 200 Eur, 2022 m. lapkričio 9 d. – 1 300 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 300 Eur, 2022 m. gruodžio 2 d. – 400 Eur, 2022 m. gruodžio 15 d. – 4 000 Eur, 2022 m. gruodžio 20 d. – 460 Eur A. Ž., kai mokestinė nepriemoka sudarė 15 151,37 Eur. Taigi, (duomenys neskelbtini) vadovė nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikdama ne VMI, o kitiems bendrovės kreditoriams.
Konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) vadovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises, todėl šie tyčiniai A. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Teismas, skirdamas A. Ž. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, A. Ž. veikė tiesioginė tyčia, taip pat į tai, kad nenustatyta A. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jos atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas vertina tai, kad A. Ž., nors ir pažeisdama nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarką, tačiau mokėjimus atliko siekdama išsaugoti bendrovės veiklą, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, A. Ž. nėra teista ar bausta administracine tvarka.
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir ANK 34 straipsnio nuostatas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą A. Ž. paskiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti A. Ž., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-22-1155/2024“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.