Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo S. G. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-01-09 nutarties pratęsti ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-906-07,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2006-08-22 Kėdainių rajono policijos komisariate, pagal UAB ,,Loreta“ generalinio direktoriaus S. G. pranešimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 3 d. dėl UAB ,,Loreta“ priklausančio autobuso ,,Skania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 000 Lt, vagystės. Jo metu konstatuota, kad S. G., siekdamas apgaule užvaldyti UAB DK ,,PZU Lietuva“ draudimo bendrovės pinigus, kurioje buvo apdraustas autobusas ,,Scania“, melagingai pranešė Kėdainių rajono PK apie nebūtą nusikaltimą bei apklausiamas kaip liudytojas davė žinomai melagingus parodymus. 2007-09-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl autobuso „Skania“ vagystės buvo nutrauktas, iš jo išskirtas atskiras tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir 235 str. padarymo, pirmą kartą įtarimai pareikšti ir apklaustas įtariamuoju S. G. 2007 m. balandžio 4 d.

Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo

Skunde nurodyti argumentai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pat pradžių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo ir sąmoningo neveikimo buvo atliekamas nekvalifikuotai bei neišsamiai, sąmoningai vilkinamas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti faktais ir atmestini. Siekiant užtikrinti proceso greitumo principą ikiteisminio tyrimo metu bei garantuoti BPK 44 straipsnyje numatytą įtariamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, BPK 215 straipsnyje numatyta galimybė nutraukti ikiteisminį tyrimą nusprendus, jos ši proceso stadija trunka per ilgai. Tačiau greitumo negali būti siekiama reikšmingų bylai aplinkybių neišaiškinimo sąskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų ir teismo nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. 2007-11-06 įtariamasis S. G. ir jo gynėjas advokatas, pasinaudodami BPK suteikta galimybe aktyviai siekti, kad nebūtų varžoma įtariamojo teisė į greitą procesą, kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su skundu prašydami nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nustatė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog procesas vilkinamas, bet siekiant užtikrinti įtariamojo teises būtina ikiteisminį tyrimą greitai užbaigti, įpareigojo prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per 2 mėnesių nustatytą terminą. Ši nutartis BPK nustatyta tvarka įtariamojo S. G. ir jo gynėjo advokato apskųsta nebuvo.

Dėl prokuroro įgaliojimų

BPK 215 str. 5 d. įtvirtinta prokuroro teisė per nustatytą terminą dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių nespėjus ikiteisminio tyrimo užbaigti, kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Prokuroras 2008-01-07 pateikė teismui tokį prašymą, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo nebaigė dėl objektyvių priežasčių. Kaip objektyvias priežastis nurodė tai, kad ilgai negauti papildomi ikiteisminio tyrimo duomenys (gauti tik 2007-12-10), kurie buvo būtini įteikiant S. G. naują pranešimą apie įtarimą, įtariamasis nesupažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prašyme prokuroras nurodė argumentus, kad ikiteisminis tyrimas bus baigtas kaltinamojo akto surašymu.

Skunde teigiama, kad pratęsus ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą dviem mėnesiams, tyrimo veiksmai realiai pradėti planuoti tik 2007-12-10, todėl keliama nepagrįsta prielaida, kad prokuroras, galimai piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir tuo akivaizdžiai pažeidžia įtariamojo teisę į išsamų ir ,,protingą“ ikiteisminį tyrimą. Tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai suprantami platesniu požiūriu nei nurodoma skunde: tai duomenų rinkimas, procesinių prievartos priemonių paskyrimas ir taikymas, proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas, prašymų, skundų pateikimas ir nagrinėjimas, todėl teigti kad jokie veiksmai nebuvo planuojami ir nebuvo atliekami iki 2007-12-10, kol buvo gauti papildomi ikiteisminio tyrimo duomenys, negalima.

Dėl nustatytų procesinių terminų pratęsimo

Skunde nepagrįstai tvirtinama, kad ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminas negalėjo būti pratęstas, o prokuroro prašymas turėjo būti paliktas nenagrinėtu vien dėl to, kad prokuroras su prašymu pratęsti terminą kreipėsi jau nustatytam terminui pasibaigus. BPK nėra nustatytas konkretus terminas per kurį teismui turi būti pateiktas prokuroro prašymas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Vadovaujantis BPK 101 str. 1d., prašymas pratęsti terminą turi būti pateiktas dar nepasibaigus anksčiau nustatytam terminui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2007-11-06 nutartimi nustatyto termino pabaiga yra 2008-01-06, t.y. sekmadienis, ne darbo diena. Vadovaujantis BPK 100 str. 4 d., kai terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena, t.y. nustatytas terminas pasibaigė 2008-01-07. Pažymėtina, kad ši proceso norma galioja visiems proceso dalyviams, tame tarpe prokurorams ir advokatams, o gynėjo skunde siūlomas prokuroro veiksmų terminų skaičiavimo traktavimas pažeistų šalių lygių teisių procese principą. Prokuroras teismui prašymą pratęsti nustatytą terminą pateikė paskutinę termino dieną, nustatytam terminui nepasibaigus, BPK reikalavimai pažeisti nebuvo.

Dėl kaltinamojo akto surašymo momento

Skunde taip pat nepagrįstai tvirtinama, kad taikant BPK 218 str. 1 d. nuostatą, kai ikiteisminis tyrimas yra pratęsiamas apibrėžtam laikotarpiui, kaltinamasis aktas turi būti surašytas baigiantis šiam nustatytam terminui, jei nustatytas terminas baigiasi nedarbo dieną - kaltinamasis aktas turi būti surašytas dar anksčiau. Kaltinamojo akto surašymo momentą pasirenka prokuroras, jis turi nuspręsti, kada ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra įvykdyti. Tokį sprendimą prokuroras daro, kai mano, kad nusikalstamos veikos uždaviniai yra įvykdyti, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų daugiau nereikia. Jei per nustatytą terminą dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių prokuroras nespėjo ikiteisminio tyrimo užbaigti, ikiteisminio tyrimo uždaviniai nėra įvykdyti, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kad būtų pratęstas ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytas terminas. BPK nėra ribojamas prašymų pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą skaičius, taip pat BPK nenumato, kokį terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti gali nustatyti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Dėl proceso teisingumo ir teisės į gynybą principų pažeidimo

Proceso teisingumo principas taikytinas viso proceso stadijoms. Šis principas draudžia apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, klaidinti įtariamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas, taip pat kaltinamajam teismo proceso metu negali būti sudaromos blogesnės nei prokurorui sąlygos aktyviai dalyvauti procese, teisingo proceso principas pažeidžiamas kai varžoma proceso dalyvių teisė susipažinti su bylos medžiaga, negarantuojamas kaltinamojo dalyvavimas teismo procese, neužtikrinama teisė neduoti parodymų prieš save patį. Nei teismui pateiktoje medžiagoje, nei skunde nėra jokių duomenų, kad šis principas ikiteisminio tyrimo metu būtų pažeistas. Tai, kad įtariamajam nebuvo siūlyta pakeisti gynėją, nėra šio principo pažeidimas.

Teisę į gynybą įtariamasis įgyvendina gindamasis pats ar gindamasis per gynėją - advokatą, kurį pasirenka pats, o jei asmuo neturi pakankamai lėšų apmokėti gynėjui, jis turi teisę naudotis jam skiriamo ir valstybės lėšomis apmokamo gynėjo paslaugomis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis šią savo teisę įgyvendino gindamasis per savo pasirinktą gynėją - advokatą. Kai įtariamojo pasirinktas gynėjas daugiau nei tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę, bet ne pareigą, kaip klaidingai nurodoma skunde, pakeisti gynėją. Skundo teiginys, kad tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, neatsižvelgdami į tai, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius, teismo yra paskirtas dviejų mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui baigti, įtariamajam S. G. nepasiūlė pasikviesti ar nepaskyrė kito gynėjo, kai jo pasirinktas gynėjas dėl ligos negalėjo atstovauti savo klientui, pažeidė įtariamojo teisę į gynybą, yra nepagrįstas ir neteisingas.

Dėl šaukimo įteikimo

Prokuroras 2008-01-07 pateiktame prašyme, kaip objektyvias priežastis dėl kurių buvo nebaigtas ikiteisminis tyrimas, nurodė, kad ilgai negauti papildomi ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie buvo būtini atliekant kitus procesinius veiksmus, taip pat nurodė, kad įtariamajam šaukimas nebuvo įteiktas, kadangi namuose jis nerastas.

Asmuo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją kviečiamas šaukimu. Vadovaujantis BPK 182 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, leidžiama, bet neprivaloma, šaukimą įteikti ne kviečiamam, o kitam asmeniui pasirašytinai, taip pat nėra nustatyta kito asmens pareiga tokį šaukimą imti ir perduoti kviečiamam asmeniui. Tai, kad Kelmės rajono PK patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įtariamojo S. G. žmona atsisakė priimti šaukimą, o skunde teigiama, kad jai jis buvo neįteiktas, teismo sprendimui pratęsti ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą lemiamos reikšmės neturėjo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

įtariamojo S. G. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio skundą atmesti ir palikti galioti 2008 m. sausio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį.