- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2246-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deltus“
- Kreditorius
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka, Loreta Kraujutaitienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Deltus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-10091-638/2013 pagal kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą skolininkui dėl teismo įsakymo išdavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo 2013-04-25 įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės kreditoriui 39 173,12 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 294 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
2013-08-16 skolininkė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo įsakymo pareikšti ir kartu pateikė prieštaravimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-08-19 nutartimi skolininkės prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti netenkino. Teismas nustatė, kad teismo įsakymas buvo priimtas 2013-04-25 ir įteiktas skolininkės direktoriui D. D. 2013-04-30. Terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2013-05-20. Prieštaravimai pateikti terminą praleidus 86 dienomis. Skolininkės nurodytas termino praleidimo priežastis teismas laikė nepateisinamomis ir nekonkrečiomis. Pateikti teismui elementariai surašytus prieštaravimus specialaus juridinio išsilavinimo nereikia, todėl tą galėjo padaryti ir pats direktorius. Skolininkė nepateikė atstovavimo sutarties su advokato padėjėju, todėl teismas negalėjo spręsti, kokia apimtimi skolininką atstovavimo advokato padėjėjas. Teismo nuomone, direktorius turėjo kontroliuoti, kaip atliekamas pavedimas, ar laiku ir tinkamai yra pateikiami dokumentai. Jeigu skolininkė yra nukentėjusi nuo advokato padėjėjo netinkamo darbo, tai jai neužkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo iš kaltojo asmens. Terminas praleistas labai žymiai, todėl termino atnaujinimas iš esmės suardytų teisinių santykių stabilumą, pažeistų kreditoriaus teises.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkė UAB „Deltus“, atstovaujama advokatės Loretos Kraujutaitienės, atskiruoju skundu (b. l. 38–39) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-08-19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo pareikšti civilinėje byloje Nr. L2-10091-638/2013. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota. Praleistas terminas gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui (juridiniam asmeniui) laiku ginti savo teises. UAB „Deltus“ santykiuose su kitais asmenimis veikė įmonės vadovas D. D., kuris dėl bendrovės teisinio atstovavimo teisinių paslaugų sutartį sudarė su advokato padėjėju. Šios sutarties apimtis įgalino advokato padėjėją atstovauti klientą (UAB „Deltus“) ne tik konkrečioje byloje, tačiau atstovauti bendrovės interesus visa apimtimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso bei kitais teisės aktais. Dėl advokato padėjėjo neteisėtų veiksmų, šiuo metu Advokatų tarybai yra paduotas skundas (2013-07-29 skundo Nr.1051). Atsižvelgiant į advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenko neteisėtus veiksmus bei į tai, jog įmonė atstovaujama direktoriaus D. D., kuris būdamas Rusijos Federacijos pilietis, nemokėdamas lietuvių kalbos, iki šiol neturėjo galimybės pats pateikti minėtų prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, yra teikiamas atskirasis skundas dėl nepagrįstos Kauno apylinkes teismo nutarties, kadangi buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Kitokiais būdais skolininkas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Kauno apylinkės teismo 2013-08-19 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 44–45). Atsiliepime nurodoma, kad skolininkė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atskirajame skunde išdėstytus teiginius. Skolininkės pateikta atstovavimo sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, kadangi ji nėra išversta į lietuvių kalbą. Skolininkės nurodytų aplinkybių negalima laikyti svarbiomis priežastimis, kuriomis remiantis būtų galima atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Skolininkė yra juridinis asmuo, o juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Šiuo atveju skolininkė dar 2013-03-04 pretenzija buvo informuota apie pareigą atlyginti žalą Biurui. Su skolininke vyko susirašinėjimas, jai buvo išsiųsti žalą patvirtinantys dokumentai. Akivaizdu, kad skolininkė, vengdama atlyginti padarytą žalą, galėjo pagrįstai tikėtis kreipimosi į teismą bei iš anksto pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Skolininkė, pasirašydama pateiktą atstovavimo sutartį, turėjo pasidomėti ne tik advokato padėjėjo kvalifikacija, bet ir jo teise pasirašyti tokią sutartį. Nors atstovavimo sutartyje nurodyta, jog ji sudaroma tarp advokato, advokato padėjėjo ir skolininko, tačiau sutartis pasirašyta tik skolininko ir advokato padėjėjo. Tai leidžia manyti, jog sutartis buvo pasirašyta asmens, neturinčio advokato (praktikos vadovo) rašytinio sutikimo atstovauti klientą (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Skolininkė terminą prieštaravimams paduoti praleido ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl aplaidumo, pavesdama jos interesus atstovauti abejotinam subjektui. Skolininkė, manydama, kad ją atstovavęs subjektas neatliko savo pareigų tinkamai, tik patenkinusi kreditoriaus reikalavimą galės reikšti atgręžtinius reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (pareiškimo kopija, 2013-04-25 teismo įsakymo kopija, teismo pranešimas ir 2013-04-25 nutarties kopija, skirti UAB „Deltus“) įteikti skolininkės vadovui D. D. 2013-04-30 (b. l. 13). 2013-08-16 Kauno apylinkės teismui skolininkė pateikė prieštaravimus kartu prašydama atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti. Kadangi 2013-04-25 pranešimu, skolininkei įteiktu 2013-04-30, buvo nurodyta skolininkės teisė per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus, t. y. iki 2013-05-20, akivaizdu, jog prieštaravimai teismui buvo pateikti šį terminą praleidus net 86 dienomis.
CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai nuspręsti yra paliekama teismui. Pabrėžtina, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sąvoką „svarbios priežastys“ reikia suprasti kaip nuorodą į ekstraordinarines aplinkybes. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti laikomos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per visą įstatymo nustatytą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y., ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos termino praleidimo priežastys – prieštaravimų nepateikė advokato padėjėjas, su kuriuo įmonė buvo sudariusi atstovavimo sutartį, nelaikytinos objektyviai sutrukdžiusiomis pateikti prieštaravimus per įstatymo nustatytą terminą. Juo labiau, negalima pripažinti, kad šios priežastys yra išimtinio (ekstraordinarinio) pobūdžio. Skolininkė yra juridinis asmuo, o juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skolininkė terminą prieštaravimams paduoti praleido ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo pačios aplaidumo, nepagrįsto nesidomėjimo tolesne bylos eiga po to, kai skolininkės direktorius pavedė įmonės interesus atstovauti advokato padėjėjui. Kaip matyti iš prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikto elektroninio susirašinėjimo, skolininkė dar 2013-03-04 pretenzija buvo informuota apie pareigą atlyginti žalą Biurui, jai buvo išsiųsti žalą patvirtinantys dokumentai. Vadinasi, skolininkės atžvilgiu priimtas teismo įsakymas nebuvo siurprizinis, ji turėjo pakankamai laiko susipažinti su jai reiškiamais reikalavimais, galėjo pagrįstai tikėtis kreipimosi į teismą bei iš anksto pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Skolininkė, pasirašydama pateiktą atstovavimo sutartį, turėjo pasidomėti ne tik advokato padėjėjo kvalifikacija, bet ir jo teise pasirašyti tokią sutartį. Nors atstovavimo sutartyje nurodyta, jog ji sudaroma tarp advokato, advokato padėjėjo ir skolininko, tačiau sutartis pasirašyta tik skolininko ir advokato padėjėjo. Tai leidžia manyti, jog sutartis galėjo būti pasirašyta asmens, neturinčio advokato (praktikos vadovo) rašytinio sutikimo atstovauti klientą (Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Skolininkė, manydama, kad ją atstovavęs advokato padėjėjas Jurijus Kovalenko neatliko savo pareigų tinkamai, dėl ko ji Advokatų tarybai 2013-07-29 padavė skundą Nr.1051, apeliacinės instancijos nuomone, po kreditoriaus reikalavimų patenkinimo turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka reikšti atgręžtinius reikalavimus neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui. Tai, kad skolininkę atstovavęs direktorius D. D., būdamas Rusijos Federacijos piliečiu ir galimai nemokėdamas lietuvių kalbos, neturėjo galimybės pats pateikti minėtų prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, apeliacinės instancijos nuomone, taip pat nelaikytina svarbia aplinkybe praleistam terminui atnaujinti, tuo labiau, kad galimas lietuvių kalbos nemokėjimas nesutrukdė pareiškėjui 2013-07-25, t. y. net 20 dienų iki 2013-08-16 pateikiant prieštaravimus, pasirašyti lietuvių kalba surašytą skundą Lietuvos Advokatų tarybai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas apeliantės nurodytas priežastis laiko esant subjektyvaus pobūdžio ir konstatuoja, jog termino praleidimą lėmė netinkamas įstatyme numatytų pareigų vykdymas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė prieštaravimų padavimo terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.