Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl G. S. neveiksnumo būklės peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys byloje G. S. ir R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad G. S. serga nuo gimimo. Liga pasireiškė jau vaikystėje, nesivystė protiškai. Ji nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti, nekalba, leidžia garsus panašius į mykimą, aiškiai galima suprasti tik neigimą. Judėjimas nėra apribotas, tačiau neturi orientacijos, nesuvokia kliūčių, todėl gali išeiti tik su palyda. G. S. pati negali pavalgyti, apsirengti, pasirūpinti savo higiena. Neveiksnumo nustatymo proceso eigoje buvo atlikta ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė, konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas. Nustatyta, kad G. S. dėl savo psichinės sveikatos būsenos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Duomenų, kad nuo veiksnumo nustatymo momento G. S. psichinė ar fizinė būklė yra pagerėjusi, pareiškėjas neturi (b. l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad G. S. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-675-04 pripažinta neveiksnia (b. l. 16). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1514-04-2002 G. S. nustatyta globa, jos globėja paskirta R. P. (b. l. 6). G. S., remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma, nustatytas darbingumo lygis siekia 20 procentų. Darbingumo lygio priežastis – invalidumas nuo vaikystės (b. l. 17). Jai nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis neterminuotai (b. l. 13). G. S. konstatuotas sunkus protinis atsilikimas nuo vaikystės, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, liekamieji reiškiniai po persirgto cerebrinio paralyžiaus (b. l. 14, 15).

Iš civilinėje byloje Nr. 2-672-04/2002 esančio 2002 m. birželio 21 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 285 matyti, kad G. S. nuo vaikystės vystėsi psichomotoriškai atsilikusi, nesiformavo jos kalba, intelektualinės funkcijos ir asmenybė. Stebimas išreikštas įgimtas silpnaprotystės sindromas. 1972 m. ji buvo pripažinta I grupės invalide nuo vaikystės, 2000 m. tiriamoji pripažinta visiškai neįgalia. G. S. nuo gimimo yra protiškai atsilikusi, jai konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-672-04/2002 b. l. 10).

Nagrinėjamoje byloje nepateikti duomenys, kad G. S. psichinė būklė po 2002 metais atliktos ekspertizės pagerėjo. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir iš Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 metų medicininių dokumentų spręstina, kad G. S. psichinė ir fizinė sveikatos būklė negerėja. Įvertinęs šiuos ir kitus medicininiuose dokumentuose esančius įrašus po 2002 metų atliktos ekspertizės, teismas sprendė, kad G. S. sveikatos būklė negerėja, dėl to neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės, ir nagrinėdamas bylą rėmėsi 2002 metais atlikta ekspertize (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis).

Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centro 2017 m. kovo 13 d. išvadoje nurodyta, kad G. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose išvardintose turtinių santykių srityse (t. y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai;) ir asmeninių neturtinių santykių srityse (t. y. savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (balsavimo teisė)). Išvadoje nurodyta, kad asmuo nekalba, negeba užmegzti kontakto su kitais asmenimis, negeba priimti informacijos ir sprendimų, jos būklę galima vertinti tik pagal veido grimasas ar garsais ir veiksmais reiškiamas emocijas. Ji nesuvokia savo būsenos ir iškylančių problemų ar sunkumų. G. S. yra visapusiškai priklausoma nuo ją slaugančių ir prižiūrinčių žmonių. Ją reikia nurengti, aprengti, pasirūpinti jos asmens higiena, t. y. keisti sauskelnes, nuvesti į tualetą, išmaudyti, maitinti, esant reikalui sugirdyti vaistus, pasirūpinti jos užimtumu. Dėl sunkios negalios ir specialiojo nuolatinio slaugos poreikio, G. S. visiškai negali pasirūpinti savimi ir savo gyvenamąja aplinka, jai reikalinga nuolatinė specialioji slauga ir jos interesų atstovavimas (b. l. 7-10).

Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdžio metu patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes, t. y. kad G. S. visiškai negali pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje, jai yra reikalinga nuolatinė kito asmens slauga, nes jos būklė atitinka šešių mėnesio kūdikio išsivystymo lygį.

Taigi, įvertinus išdėstytus duomenis, nustatyta, kad G. S. savarankiškai negeba pasirūpinti savo turtiniais interesais, kasdienių buitinių poreikių tenkinimu, mityba, higiena, negali pasirūpinti tinkama savo sveikatos priežiūra bei gydymu. Bylos duomenimis G. S. neturi ir neplanuoja artimiausiu metu kurti šeimos ar susilaukti, įsivaikinti ar globoti vaikų, niekada nedirbo, nedalyvauja ūkinėje komercinėje veikloje, nebalsuoja.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas keistinas ir G. S. pripažintina neveiksnia tik jai aktualiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas bei išlaidas, naudojantis, tvarkant ir disponuojant gaunamomis pajamomis bei turtu, sudarant civilinius sandorius, dalyvaujant paveldėjimo teisiniuose santykiuose; bei neturtinių santykių srityse: rūpinantis sveikatos priežiūra bei gydymu, savitvarka, kasdienių buitinių bei higieninių poreikių tenkinimu. Skirtingai nei nurodoma pareiškime teismas daro išvadą, kad siekiant apsaugoti ir apginti G. S. teises ir interesus, veiksnumas turi būti ribojamas ir savitvarkos įgūdžių srityje, tikslu užtikrinti tinkamą neveiksnaus asmens priežiūrą.

Peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo nesprendžiamas klausimas dėl globos jam nustatymo ir globėjo asmeniui paskyrimo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1513-04/2002 G. S. globėja paskirta jos sesuo – R. P. Byloje nėra duomenų apie netinkamą globėjo pareigų vykdymą. Dėl to, remiantis pastarąja nutartimi, globėja, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui, toliau veikia, tik nurodytose srityse, kuriose peržiūrėjus sprendimą jos globotinė pripažinta neveiksnia (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 178, 179, 185, 468, 469, 493 straipsniai).

Kadangi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. nutarties rezoliucinėje dalyje civilinėje byloje Nr. 2-1513-04-2002 padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nurodant R. P. gyvenamosios vietos adresą, ir ši klaida nekeičia nutarties esmės, ji ištaisytina (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 – 469 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-672-04 ir pripažinti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: asmens pajamų bei išlaidų tvarkymas; naudojimasis, tvarkymas ir disponavimas gaunamomis pajamomis bei turtu; civilinių sandorių sudarymas; paveldėjimo teisiniai santykiai;

- neturtinių santykių srityse: rūpinimasis sveikatos priežiūra bei gydymu; savitvarka; kasdienių buitinių bei higieninių poreikių tenkinimas.

Globėjai R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinama, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 21513-04/2002 nustatyta globa ir paskirto globėjo funkcijos galioja srityse, kuriuose G. S. pripažinta neveiksnia šiuo teismo sprendimu.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. nutarties rezoliucinėje dalyje civilinėje byloje Nr. 21513-04/2002 ir nurodyti, kad R. P. gyvena (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.