- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- e2-4051-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00386-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- UAB „Partizanas“
- Atsakovas
- VšĮ Laisvalaikio centras „Partizanas“
- Kategorijos
- 27.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo VšĮ Laisvalaikio centras „Partizanas“ atstovams A. J., E. V., advokato padėjėjai D. H.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Partizanas“ ieškinį atsakovui VšĮ Laisvalaikio centras „Partizanas“ dėl teisių į prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Partizanas“ yra 2004 metais įsteigta (prašymas registruoti juridinį asmenį pateiktas 2004 m. spalio 29 d.) reklamos agentūra, teikianti reklamos kūrybos, organizavimo bei gamybos paslaugas. Ieškovo teikiamų paslaugų specifika – potyrių rinkodara, apimanti produktų degustacijas ar prezentacijas prekybos centruose, renginiuose ar parodose ir įvairaus dydžio renginių bei pramogų organizavimą tiek galutiniams vartotojams, tiek įmonių darbuotojams. Ieškovui priklauso:
Prekių ženklas „PARTIZANAS“ (w.), Reg. (duomenys neskelbtini), paraiškos padavimo data - 2005 m. vasario 18 d., registracijos data – 2006 m. liepos 14 d., registruotas 35 klasės paslaugoms (reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla);Prekių ženklas „PARTIZANAS MEDIA“ (fig.), Reg. (duomenys neskelbtini), paraiškos padavimo data - 2006 m. rugpjūčio 24 d., registracijos data – 2007 m. rugsėjo 11 d., registruotas 35 klasės paslaugoms; Prekių ženklas „PARTIZANAS FASHION” (fig.), Reg. (duomenys neskelbtini), paraiškos padavimo data – 2006 m. rugpjūčio 24 d., registracijos data – 2007 m. rugsėjo 11 d., registruotas 35, 45 (drabužių nuoma, vakarinių drabužių nuoma) klasių paslaugoms; Europos Bendrijos prekių ženklas „PARTIZANAS“ (fig.), Reg. (duomenys neskelbtini), paraiškos padavimo data - 2006 m. rugsėjo 7 d., registracijos data – 2007 m. spalio 17 d., registruotas 35, 42 (mokslo ir technologijų paslaugos ir su tuo susiję tyrimai ir projektavimas; pramoninės analizės ir tyrimų paslaugos; kompiuterių programinės ir aparatinės įrangos projektavimas ir tobulinimas), 45 klasių paslaugoms.
Atsakovas VšĮ Laisvalaikio centras „Partizanas“ įregistruotas 2012 m. liepos 16 d. (prašymas registruoti juridinį asmenį pateiktas 2012 m. liepos 13 d.). Pagal atsakovo įstatus, atsakovui suteikta teisė verstis poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla, kita apgyvendinimo veikla, restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veikla, gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla, knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybine veikla, kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų rengėjų veikla, reklama, rinkos tyrimu ir viešosios nuomonės apklausa, asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma ir išperkamąja nuoma, kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių veikla, kraštovaizdžio tvarkymu, posėdžių ir verslo renginių organizavimu, kitu mokymu, švietimui būdingų paslaugų veikla, kita socialinio darbo veikla, sportine veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla. Bendrovės interneto tinklapyje nurodomos atsakovo veiklos sritys: ekstremalių pramogų organizavimas, kultūrinės veiklos centrai, laisvalaikio, poilsio pramogų organizavimas, poilsio stovyklos, kempingai, pramogų ir laisvalaikio centrai, pramogų ir poilsio paslaugos, sporto klubai, salės ir kompleksai, turizmo paslaugos. Atsakovo teigimu, jis teikia švietimo, mokymo, sportinės ir kultūrinės veiklos paslaugas. 2015 m. sausio 26 d. atsakovas pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „PARTIZANAS LAISVALAIKIO CENTRAS“ (fig.) 41 klasės paslaugoms (švietimas, mokymas, sportinė ir kultūrinė veikla).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo uždrausti atsakovui savo veikloje naudoti ieškovui priklausantį juridinio asmens pavadinimą ir prekės ženklą „partizanas“; įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti VšĮ Laisvalaikio centro „Partizanas“ pavadinimą nenaudojant jame žymens „partizanas“. Ieškovo teigimu, jis nuo savo veiklos pradžios (2004 m. lapkričio 4 d.) komercinėje veikloje nuosekliai naudojo žymenį „partizanas“ ir jo vedinius, taigi turi pagrįstą ir teisėtą interesą šį žymenį naudoti tiek dabartinėje veikloje, tiek ją plėtojant ateityje. Atsakovo pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo pavadinimą, t.y. atsakovo pavadinime panaudotas visas ieškovo juridinio asmens pavadinimas, o skiriantis elementas yra žodžių junginys „laisvalaikio centras“, kuris yra rūšinis juridinio asmens veiklą apibūdinantis elementas, todėl neturi esminės reikšmės. Stiprusis elementas – „partizanas“, ieškovo ir atsakovo pavadinimuose yra tapatus. Šis žodis nei kituose Lietuvos Respublikoje registruotuose prekių ženkluose, nei juridinių asmenų pavadinimuose nėra naudojamas. Toks panašumas klaidina visuomenę, ir todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Be to, atsakovo pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo registruotus prekių ženklus. Ieškovo prekių ženklų stiprusis elementas yra žodinis žymuo „partizanas“, kuris 35 ir 42 klasių paslaugoms yra aukšto originalumo lygio. Šis elementas sutampa su atsakovo pavadinimo stipriuoju elementu. Pagal bendrą suvokimo įspūdį ieškovo prekių ženklai ir atsakovo pavadinimas tokie panašūs, kad vartotojai neišvengiamai juos painios. Be to, atsakovo vykdoma veikla apima laisvalaikio, poilsio, pramogų organizavimą, t.y. yra panaši į ieškovo vykdomą veiklą.
Atsakovas VšĮ Laisvalaikio centras „Partizanas“ su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad tarp VšĮ Laisvalaikio centro „Partizanas“ ir ieškovo prekių ženklų tapatumo ar klaidinančio panašumo nėra. Žodis „partizanas“ yra bendrinis lietuvių kalbos žodis, siejamas su karine (kareivių) veikla, su kuria ir yra susijusi viena iš atsakovo vykdomų veiklų – futbolo klubo „Partizanas“, kuriame dalyvauja Lietuvos kareiviai, veikla. Žodis „partizanas“ taip pat plačiai naudojamas pavadinimuose užsienyje. Europoje šis žodis labiau siejamas su sporto ir laisvalaikio veikla, nei su veikla, kurią vykdo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, žodis „partizanas“ negali būti laikomas stipriu, juridinį asmenį individualizuojančiu elementu. Atsakovo nuomone, teismas turėtų pripažinti žodinį žymenį „partizanas“ nesaugomu ženklo elementu. Atsakovas teigia, kad ieškovo ir atsakovo vykdomos veiklos sritys yra visiškai skirtingos (ieškovo prekių ženklai registruoti 35, 42, 45 klasių paslaugoms, tuo tarpu atsakovas pateikė paraišką registruoti prekės ženklą 41 klasės paslaugoms, ir šias paslaugas teikia bei ketina teikti). Atsakovo žymuo yra plačiai naudojamas ir turi reputaciją visuomenėje (tam tikroje visuomenės grupėje, t.y. tarp sportu besidominčių žmonių), ko negalima pasakyti apie ieškovo veiklą bei prekių ženklus. Atsakovo vertinimu, išanalizavus ieškovo prekių ženklų skiriamuosius požymius vaizdiniu, grafiniu, bei lingvistiniu aspektais, šie ženklai nėra panašūs į atsakovo žymenį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl ieškovo teisės į juridinio asmens pavadinimą galimo pažeidimo bei ieškovo kaip prekių ženklų savininko teisių galimo pažeidimo atsakovui naudojant juridinio asmens pavadinimą „Laisvalaikio centras „Partizanas“.
CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus, ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, registruojant juridinį asmenį registro tvarkytojo sprendimas dėl juridinio asmens pavadinimo tinkamumo yra priimamas patikrinus tik registruojamo pavadinimo tapatumą su ankstesniais juridinių asmenų, filialų ir atstovybių pavadinimais, tapatumą su laikinai įtrauktais į registrą pavadinimais ir tapatumą su įregistruotais prekių ženklais (Juridinių asmenų registro nuostatų 77, 78 punktai). Juridinio asmens pavadinimo atitikimas kitiems materialiems reikalavimams gali būti tikrinamas tik ex poste, suinteresuotam asmeniui reikalaujant pakeisti atitinkamą juridinio asmens pavadinimą teismo tvarka (CK 2.42 straipsnio 2 dalis). Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimai nėra tapatūs. Ginčas kilęs dėl ieškovo ir atsakovo pavadinimų klaidinamo panašumo. Atsižvelgdamas į tai teismas neanalizuoja atsakovo argumentų, susijusių su atsakovo pavadinimo registracijos teisėtumu, kadangi šie argumentai nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės. Manydamas, kad atsakovo pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo pavadinimą, ieškovas pagrįstai savo reikalavimus CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu reiškia teisme asmeniui, kuris, ieškovo vertinimu, pažeidžia jo teises, t.y. atsakovui.
Nagrinėjant dviejų juridinių asmenų pavadinimų konfliktus turi būti atsižvelgiama į pirmenybės teisę, pavadinimų tapatumą ar panašumą, ir tai, ar šis panašumas yra klaidinantis visuomenę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į juridinio asmens pavadinimo funkciją (atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005). Ši funkcija yra esminis kriterijus sprendžiant, ar yra galimybė tam tikriems juridinių asmenų pavadinimams koegzistuoti. Nors įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Juridinio asmens pavadinimo panašumas yra klaidinantis visuomenę, kai susidaro sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito, ar iškreipiama konkurencija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004). Kai sprendžiama dėl CK 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo, turi būti vertinama būtent visuomenės suklaidinimo galimybė, o ne faktinis, realus suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014).
Bendrasis bet kokio žymens (taip pat ir juridinio asmens pavadinimo) panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia žymuo ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojas gali žymenis supainioti, nepaisant juos sudarančių elementų skirtumų. Taigi, sprendžiant dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo, svarbi ne tiek pavadinimus sudarančių žodžių lingvistinė analizė, kiek bendras suvokimas, žiūrint eilinio vartotojo (kliento) akimis. Vartotojas, išgirdęs ar pamatęs vieną ar kitą juridinio asmens pavadinimą, neanalizuoja šių pavadinimų paraidžiui, neskirsto skiemenimis ar panašiai, o suvokia pirmą įspūdį iš bendro žodžių skambesio (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-20/2004). Žodžiai ar jų santrumpos, nusakantys juridinio asmens teisinę formą, nedaro įtakos pavadinimo funkcijai atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų, taigi dėl pavadinimų panašumo sprendžiama atsižvelgiant tik į juridinio asmens pavadinimo simbolinę dalį.
Nagrinėjamos bylos atveju juridinių asmenų pavadinimų simbolinė dalis yra žodis „partizanas“ ieškovo pavadinime ir žodžių junginys „laisvalaikio centras „partizanas“ atsakovo pavadinime. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad pagrindinis, lemiantis bendrą ieškovo ir atsakovo pavadinimų suvokimo įspūdį, yra pavadinimuose naudojamas žodis „partizanas“, kadangi atsakovo pavadinime naudojamas žodžių junginys „laisvalaikio centras“ yra juridinio asmens veiklos (teikiamų paslaugų) rūšį apibūdinantis elementas, itin plačiai naudojamas kitų Lietuvos Respublikos tiek viešųjų, tiek privačių juridinių asmenų pavadinimuose (pvz.: Lazdynų laisvalaikio centras, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, „Convivo“ laisvalaikio centras, prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“, Jaunimo laisvalaikio centras, kt.), todėl pats savaime vartotojui neatlieka konkretaus juridinio asmens identifikavimo funkcijos. Papildomai pažymėtina, kad žodis „partizanas“ atsakovo pavadinime yra išskirtas kabutėmis (tokiu būdu akcentuojant, kad būtent ši pavadinimo dalis yra identifikuojanti juridinį asmenį), be to, kaip matyti iš paties atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, atsakovo facebook paskyroje ir publikacijose apie atsakovo veiklą atsakovo pavadinimas nurodomas sutrumpinta forma - LC Partizanas, t.y. akcentuojamas būtent žodis „partizanas“ kaip esminė atsakovo pavadinimo dalis. Dėl dominuojančio pavadinimų elemento „partizanas“ tapatumo, atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra labai panašus į ieškovo juridinio asmens pavadinimą pagal bendrą įspūdį, kurį jie sukelia.
Juridinio asmens pavadinimams reikalaujamas skiriamojo požymio laipsnis yra mažesnis nei prekių ženklams, tačiau nuo skiriamojo požymio stiprumo priklauso juridinio asmens pavadinimo teisinės apsaugos apimtis, t.y. leidžiant vieno juridinio asmens pavadinimą sudaryti iš aprašomųjų žodžių, kitiems juridiniams asmenims paliekama teisė apibūdinti savo veiklą tokiais pat žodžiais, su sąlyga, kad savo pavadinimą jie papildo naujais ar pakeistais elementais, kurie įgalintų atskirti jį nuo kito asmens pavadinimo (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014, Vilniaus apygardos teismo2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4052-585/2015). Ginčydamas ieškovo reikalavimą, atsakovas be kita ko teigia, kad žodis „partizanas“ neturi stipraus skiriamojo požymio. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Ieškovas pagrįstai pažymi, kad tam tikro žymens skiriamojo požymio stiprumas vertintinas ne atsietai, o atsižvelgiant į šio žymens naudojimo sritį, todėl vien tai, kad žodis „partizanas“ yra bendrinės lietuvių kalbos žodis, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jis kaip juridinio asmens pavadinimo elementas neturi stipraus skiriamojo požymio. Pažymėtina, kad pagal CK 2.40 straipsnio 1 dalį, kiekvieno juridinio asmens pavadinimas sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine prasme ar turinčių tiesioginę reikšmę. Bendrinės kalbos žodžio ar žodžių junginio skiriamasis požymis yra silpnas, jei šio žodžio semantinė reikšmė gali būti siejama su juridinio asmens vykdoma veikla, jo teikiamomis prekėmis ar paslaugomis. Tuo tarpu pagrindinė ir plačiausiai naudojama žodžio „partizanas“ semantinė reikšmė, kaip pagrįstai nurodo pats atsakovas, yra „ginkluoto pasipriešinimo judėjimo dalyvis, paprastai civilis, veikiantis ginkluotoje grupėje“. Ši reikšmė nėra siejama su komercine veikla, todėl naudojamas tokią veiklą vykdančio juridinio asmens pavadinime žymuo „partizanas“ turi pakankamai stiprų skiriamąjį požymį. Pažymėtina, kad pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis tokį žodį savo pavadinimuose Lietuvos Respublikoje naudoja tik ieškovas ir atsakovas, t.y. nurodyto žymens skiriamasis požymis nėra susilpnintas dėl jo dažno atsikartojimo Lietuvos Respublikoje registruotų ir veikiančių juridinių asmenų pavadinimuose. Tai, kad, kaip nurodo atsakovas, nurodytas žodis (atitinkama nacionaline kalba) naudojamas juridinių asmenų pavadinimuose užsienio valstybėse, neturi esminės reikšmės, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas yra Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, veikiantys Lietuvos Respublikos rinkoje. Teritoriniu požiūriu juridinių asmenų pavadinimų apsauga apima tą vietovę, kurioje jis yra naudojamas ir kurioje, atitinkamai, egzistuoja suklaidinimo galimybė.
Visuomenės (vartotojo) suvokimo prasme svarbią reikšmę vertinant juridinių asmenų pavadinimų panašumą turi šių juridinių asmenų vykdoma veikla. Vartotojas žymiai dažniau suklys, ieškodamas juridinio asmens, užsiimančio tam tikra vartotojui reikalinga veikla, jeigu juridinių asmenų pavadinimai skamba panašiai, ir galbūt nekreips dėmesio į juridinį asmenį, nors ir panašiu pavadinimu, bet užsiimantį visiškai kita veikla (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-20/2004). Atsakovas, teigdamas, kad jo ir ieškovo vykdoma veikla yra skirtinga, iš esmės remiasi tuo, kad yra padavęs paraišką registruoti prekių ženklą kitos klasės paslaugoms, nei registruoti ieškovo prekių ženklai. Tačiau, kaip pagrįstai pažymi ieškovas, šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo ir atsakovo prekių ženklų klaidinimo panašumo; atsakovo prekių ženklas, kuriam registruoti paduota paraiška, dar nėra registruotas. Kitaip nei prekių ženklas, kuris registruojamas tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms, juridinio asmens pavadinimas saugomas visose juridinio asmens veiklos srityse, todėl vertinant juridinių asmenų vykdomos veiklos tapatumą ar panašumą atsižvelgtina į tai, kokia veikla nurodyti juridiniai asmenys turi teisę verstis ir verčiasi, o ne tik tai, kokioms prekių ar paslaugų klasėms registruoti (pareikšti registruoti) jų prekių ženklai, kadangi juridinio asmens faktiškai vykdomos veiklos sritis gali būti (ir neretai yra) platesnė nei šiam juridiniam asmeniui priklausančiais prekių ženklais žymimos prekės ir paslaugos. Pagal atsakovo įstatus atsakovas turi teisę verstis reklama, verslo renginių organizavimu, pramogų ir poilsio organizavimo veikla, pagrindinės jo veiklos sritys – sporto ir laisvalaikio renginių organizavimas. Ieškovas yra reklamos agentūra, jis taip pat verčiasi renginių organizavimo veikla. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad ieškovo ir atsakovo veiklos yra panašios, iš dalies sutampančios, o tai sąlygoja didesnę visuomenės suklaidinimo galimybę. Tokią galimybę, teismo vertinimu, padidina ir tai, kad atsakovo pavadinimo simbolinės dalies žodžiai „laisvalaikio centras“ gali būti vartotojo siejami su laisvalaikio pramogomis, laisvalaikio renginiais, t.y. ne tik atsakovo, bet ir ieškovo veiklos sritimi.
Atsakovo argumentai, kad tam tikra visuomenės dalis geriau žino atsakovą ir jo vykdomą veiklą, nei ieškovą ir jo vykdomą veiklą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės. Šiuo atveju nėra svarbu, ar ieškovo juridinio asmens pavadinimas bus klaidingai asocijuojamas su atsakovu, ar atvirkščiai. Esminė aplinkybė yra ta, kad dėl ieškovo ir atsakovo pavadinimų ir jų vykdomos veiklos panašumo vartotojui gali kilti sunkumų atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito. Pirmenybės teisė į juridinio asmens pavadinimą nagrinėjamu atveju priklauso ieškovui, todėl jo teisė į pavadinimą turi būti ginama.
Teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentus, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra plačiai žinomas tam tikros visuomenės dalies, todėl saugomas pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nuostatas. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas tik teismo tvarka (PŽĮ 9 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo juridinio asmens pavadinimą, todėl neatitinka CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ši išvada yra pakankama teismui tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau teismas pasisakys ir dėl šalių argumentų, susijusių su ieškovo kaip prekių ženklų savininko teisių galimu pažeidimu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra keturių prekių ženklų, tarp jų žodinio prekių ženklo „partizanas“, savininkas. Registruoto prekių ženklo teisėto naudojimo prezumpcija galioja tol, kol prekių ženklo registracija nėra pripažinta negaliojančia PŽĮ nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004). Atsakovo triplike nurodyti argumentai, kad teismas turėtų pripažinti žodinį žymenį „partizanas“ nesaugomu ženklų elementu, atmestini jau vien dėl to, kad šis žymuo yra vienintelis registruotą ir nenuginčytą ieškovo žodinį prekių ženklą sudarantis elementas (PŽĮ 8 straipsnio 1 dalis).
Prekių ženklų ir juridinių asmenų pavadinimų teisinė apsauga veikia skirtinguose lygmenyse – pirmieji identifikuoja prekių ar paslaugų kilmę ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl prekių ar paslaugų kilmės, antrieji identifikuoja patį verslo subjektą nepriklausomai nuo jo prekių ar paslaugų, ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl verslo subjekto tapatybės ar ekonominių ryšių su juo. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006).
Pagal PŽĮ 38 straipsnį, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Ši sąlyga reikalauja, kad pažeidėjo žymuo būtų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t.y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (Žr. ETT 1999 m. vasario 23 d. sprendimą byloje C-63/97). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar žymuo naudojamas vien kaip juridinio asmens pavadinimas, ar kartu ir kaip prekių ženklas, remiasi ne juridinio asmens pavadinimo naudotojo subjektyviais ketinimais, o faktinių žymens naudojimo aplinkybių visuma. Juridinio asmens pavadinimo naudojimu kaip prekių ženklo pirmiausia laikomi atvejai, kai juridinis asmuo savo vardu žymi siūlomas prekes. Tačiau prekių ženklo pažeidimu gali būti pripažinti ir kitokie juridinio asmens pavadinimo naudojimo būdai, jeigu jis yra naudojamas taip, kad vartotojams susidaro įspūdis apie ryšį tarp šio juridinio asmens vardo naudotojo veiklos ir prekių ženklo savininko prekių ar paslaugų (Žr. ETT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje C-17/06, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014). Jei visuomenei gali būti sudaromas įspūdis, kad atitinkamos prekės ar paslaugos teikiamos tos pačios bendrovės, arba ekonomiškai susijusių bendrovių, tai yra pripažįstama visuomenės klaidinimu (ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje C-39/97).
Reglamentuojant teisinį santykį prekių ženklas v. firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas), klausimas dėl prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti yra skirtas žymėti tas ženklas ir juridinio asmens veiklos tapatumo ar panašumo yra paliekamas atviras. Tai per se nereiškia, kad šis klausimas nėra svarbus ir atitinkamų aplinkybių kontekste negali turėti reikšmės. Šiuo atveju tai reiškia, kad atsakyti į šį klausimą kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visas kiekvienoje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1191/2003).
Atsakovas yra paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Paslaugų teikimo atveju, vartotojas bus labiau linkęs sieti juridinio asmens vardą su šio asmens teikiamomis paslaugomis, t.y. atitinkama paslaugų kilme, nei prekių teikimo atveju, kadangi prekės gali būti žymimos ženklais, besiskiriančiais nuo jas teikiančio juridinio asmens pavadinimo, tuo tarpu paslaugų teikėją paprastai identifikuoja būtent jo kaip juridinio asmens pavadinimas. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas sprendžia, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra naudojamas ir „kaip prekių ženklas“, t.y. tikslu atskirti atsakovo teikiamas paslaugas. Ieškovo prekių ženklai, registruoti skirtingų klasių paslaugoms, visi turi žodinį elementą „partizanas“, atitinkantį ieškovo juridinio asmens pavadinimą, tokiu būdu sudarant vartotojams įspūdį, kad visos šios paslaugos yra tos pačios kilmės, t.y. susiję su ieškovo asmeniu. Taigi, žodinis žymuo „partizanas“ yra ne tik vienintelis žodinio ieškovui priklausančio prekių ženklo elementas, bet ir stiprus figūrinių ieškovo ženklų elementas, identifikuojantis ieškovo teikiamų skirtingų klasių paslaugų kilmę. Kaip jau minėta, atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo juridinio asmens pavadinimą ir atkartojantis stiprų ieškovui priklausančių prekių ženklų skiriamąjį elementą. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, net ir nesant tapatumo tarp atsakovo teikiamų paslaugų ir paslaugų, kurioms šiuo metu registruoti ieškovo prekių ženklai, visuomenei gali susidaryti klaidinantis įspūdis dėl atsakovo teikiamų paslaugų kilmės, t.y. šios paslaugos gali būti asocijuojamos su ieškovo prekių ženklais ir ieškovo juridiniu asmeniu, arba atvirkščiai. Taigi, ieškovas pagrįstai teigia, kad jo kaip registruotų prekių ženklų savininko teisės atsakovui naudojant savo juridinio asmens pavadinimą yra pažeidžiamos.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiama 62 EUR ieškovo sumokėto žyminio mokesčio bei ieškovo patirtos 2 058,5 EUR advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Ieškovo UAB „Partizanas“ ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą VšĮ Laisvalaikio centrą „Partizanas“ per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti VšĮ Laisvalaikio centro „Partizanas“ pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žodinis žymuo „Partizanas“.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Laisvalaikio centro „Partizanas“ 2 120,5 EUR (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Partizanas“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.