Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jurgita Mačionytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-574/2012

Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00080-2011-8

2012 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Viktoro Dovidaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda (pagal 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendį), laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. S. M. išteisintas, jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos požymių.

Iš S. M., Valstybinei ligonių kasai priteista 104,40 Lt už nukentėjusiojo D. M. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 10 d. apie 18.40 val., bute, esančiame Belvederio g. 3-2, Vilnius, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su tėvu D. M. metu, tyčia ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą, padarydamas D. M. nosies kaulų lūžį su poslinkiu. Tokiu būdu padarė savo tėvui nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtime į apeliacinį skundą, S. M. nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą bei skirdamas bausmę, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą, tačiau skyrė, jo manymu, per griežtą bausmę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei vienas iš jo šeimos narių, tame tarpe ir tėvas, kuris byloje pripažintas nukentėjusiuoju, neigiamai jo necharakterizavo (sesuo ir motina atsisakė duoti parodymus), todėl prokuroro skundo teiginiai, jog tėvai jį neigiamai charakterizuoja, yra nepagrįsti. Taip pat nuteistasis nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, nėra gavęs nei vienos nuobaudos. Atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę jis suvokė, kad visuomenėje reikia laikytis priimtinų elgesio taisyklių. Ta aplinkybė, jog iki šiol nėra atlyginęs Valstybinei ligonių kasai teismo sprendimu priteistos sumos už tėvo gydymo išlaidas, negali būti vertinama, kaip aplinkybė neigiamai charakterizuojanti jo asmenybę, kadangi jis šiuo metu nedirba, todėl neturi jokių finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo. Su tėvu jis susitaikė, suprato, kad jo veiksmai galėjo sukelti itin neigiamų pasekmių, dėl to gailisi. Nepagrįstas yra prokuroro skundo argumentas, jog jis niekada nepripažino savo kaltės, kadangi skundžiamajame nuosprendyje teismas nurodė, jog jis neneigia, kad padarė nukentėjusiajam nesunkų sveiktos sutrikdymą. Prokuroras turėjo teisę prašyti apylinkės teismo ištaisyti tam tikrus skundžiamajame nuosprendyje esančius netikslumus, susijusius su aplinkybių, turinčių reikšmės parenkant jam bausmės rūšį ir dydį nuteistajam vertinimu, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo jam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, jog jis tėvo atsiprašė ir su juo susitaikė ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). LR BK 59 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kurios lengvina kaltininko atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Aplinkybė, jog kaltininkas atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, LR BPK 59 str. 1 d. nėra nurodyta. Pagal LR BK 59 str. 2 d., teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Duomenų, jog apeliantas nukentėjusiojo atsiprašė, byloje nėra. Apeliantas teigia, kad su tėvu susitaikė, tačiau paties nukentėjusiojo apsisprendimas toleruoti vartojamą smurtą prieš jį imperatyviai neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl skirtinos bausmės, visiškai ignoruojant faktines aplinkybes bei baudžiamąjį įstatymą. S. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, bylą nagrinėjant teisme kaltę pripažino, nurodydamas kitokias, nei nustatė teismas, aplinkybes. Todėl nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl kurios S. M. galėtų būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, pripažinti tai, jog jis su nukentėjusiuoju susitaikė, nėra pagrindo.

LR BK 75 str. 1 d. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Nors S. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis sudarytų sąlygas taikyti LR BK 75 str., tačiau tai yra tik vienas iš būtinų kriterijų, leidžiančių taikyti minėto straipsnio nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą. Tuo tarpu, antroji būtina sąlyga, apsprendžianti LR BK 75 str. taikymo galimybę - pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

S. M. anksčiau buvo teistas du kartus, nedirbo. Vilniaus raj. apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu S. M. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, taikė BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo, tuo nuteistajam parodydamas pasitikėjimą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bei nuteistajam suteikiantys galimybę įrodyti, kad jis suvokė padarytos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes ne tik nukentėjusiajam, bet ir sau pačiam. Tačiau, kaip matyti, minėtuoju nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neturėjo lemiamos įtakos nuteistojo apsisprendimui atsisakyti neteisėtų veiksmų, laikytis įstatymų, visuotinai priimtino elgesio taisyklių. S. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikaltimą, 2011 m. spalio 2 d. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas jam panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, kad S. M. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam S. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas.

Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl per švelnios bausmės S. M. paskyrimo yra iš dalies teisingi. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistajam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo kriterijus ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (LR BPK 328 str. 2 p.).

LR BK 41 str. 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. LR BK 54 str. įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.

Pagal LR BK 61 str. 1 ir 2 d., teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pripažino, jog nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kad nuolat konfliktuoja su tėvu. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra pakankamai svarios tam, kad sudarytų pagrindą paskirti žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatytas sankcijos vidurkis.

Kaip jau buvo minėta, S. M. anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą nuteistas 2010 m. lapkričio 8 d. pagal LR BK 178 str. 2 d., bausmės vykdymas buvo atidėtas, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, 2011 m. spalio 12 d. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, kad S. M. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirta bausmė jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų.

Pirmosios instancijos teismas parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje nurodytas jos vidurkis, kolegijos nuomone, paskyrė neteisingą bausmę (BPK 328 str. 2p.).

Kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), LR BK 138 str. 2 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas S. M. paskyrė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. nuteistajam paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, tačiau žymiai mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K–209/2006 yra išaiškinusi, kad LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio; šios dispozicijos traktavimas, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, – tai matyti ir iš sisteminio BK normų aiškinimo. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendis keistinas ir S. M. skirtina griežtesnė, artimesnė bausmės vidurkiui, tačiau mažesnė, nei prašo paskirti prokuroras, laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti:

S. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi bei 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda ir paskirti S. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus ir 7 (septynis) mėnesius ir 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą (pagal 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendį).

Laisvės atėmimo bausmę S. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.