Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. K. bei jos atstovui advokato padėjėjui Drąsučiui Taurui Narmontui,

nedalyvaujant atsakovui R. V. bei išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nuriodė, jog su atsakovu gyvena atskirai. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. V.. Atsakovas nuo 2016 m. kovo mėnesio gyvena skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko, nepilnamečiui vaikui S. V. neteikia jokio išlaikymo. Nepilnamečio vaiko S. V. būtinų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 466 Eur (išlaidos maistui – 200 Eur; drabužiai, avalynė – 50 Eur; būsto išlaidos – 50 Eur; asmens priežiūros, higieninės, buities prekės – 20 Eur; laisvalaikis, pramogos – 20 Eur; lavinimo priemonės, papildomas ugdymas – 40 Eur; vaistai, vitaminai – 20 Eur; atostogos – 20 Eur; transporto ir kitos išlaidos – 20 Eur; kitos būtinos išlaidos – 26 Eur). Ieškovės skaičiavimais faktiškai vaiko poreikių patenkinimui tenka ir didesnė suma nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti kaip kiekvieną mėnesį tenkanti suma yra sunku. Ieškovės teigimu atsakovo mėnesinės pajamos yra ne mažiau kaip 1900 Eur į rankas. Atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, todėl jis yra finansiškai pajėgus nepilnamečiui vaikui teikti būtiną ir šiuo ieškiniu prašomą išlaikymą. Ieškovė šiuo metu gauna vidutiniškai 730 Eur dydžio darbo užmokestį, viena augina nepilnametį vaiką S. V.. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Be to, jai tenka kasdieninė nepilnamečio vaiko priežiūra, kurią sunku įvertinti pinigais, tačiau į tai taip pat turi būti atsižvelgiama nustatant vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Atsakovas nuo 2016 m. kovo mėnesio neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. V.. Išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius tris metus yra 8388 Eur (233 Eur x 36 mėn.), todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, prašymų nepateikė, jam buvo paskelbta paiešką, ko pasekoje procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui tinkamai paskelbta viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad apie posėdį jam yra žinoma, jo neatvykimo priežastys nežinomos.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija, Skyrius) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima Skyriui buvo žinoma nuo 2009 m. iki 2015 m., šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (dėl girtavimo ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo); išbraukta išnykus priežastims dėl kurių buvo įrašyta; nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. birželio 29 d. nepilnamečiam vaikui buvo nustatyta laikinoji globa dėl netinkamos vaiko priežiūros. Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais, tačiau turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovo interesams bei tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas šiuo metu gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Pažymėjo, kad, jeigu teismas spręs, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo arba neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo nuo 2016 m. kovo mėn., iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad išvadą teikianti institucija neturi duomenų, kad būtų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, todėl, mano, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, tikslinga papildomai spręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo.

Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir vadovautis išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, teisiniais argumentais ir motyvais bei ieškinį prašė tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio S. V. tėvai yra ieškovė J. K. ir atsakovas R. V. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2021 m. kovo 11 d. pažymos apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius svyruoja nuo 705,24 Eur iki 761,22 Eur (2020 m. gruodis – 2021 m. vasaris). Pateikti rašytiniai įrodymai iš valstybės įmonės Registrų centro įrodo, kad ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas ir kvitai už įsigytas prekes patvirtina nepilnamečio vaiko poreikius maistui, aprangai, kitoms išlaidoms. Iš ieškovės pateiktų duomenų iš valstybės įmonės Registrų centro nustatyta, kad paskutinė atsakovo deklaryota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.), deklaravimas panaikintas savininko prašymu, šiuo metu atsakovas deklaravęs savo išvykimą į Nyderlandus, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra. Iš teismo iniciatyva gauti išrašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) matyti, kad Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečio interesams.

Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko S. V. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove J. K. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. V. išlaikymui po 233,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra sveikas, dirba užsienyje ir gauna pajamas. Tai rodo, kad atsakovas turi visas galimybes teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių, jam tenkančios išlaidos sudaro apie 466,00 Eur per mėnesį ir tai teismo vertinimu nėra išdidinta suma. Ieškovės pateikta vaiko išlaikymo poreikių lentelė atitinka vaiko poreikius pagal vaiko amžių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi įregistruoto nekilnojamojo turto. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė ir iš byloje pateiktos pažymos apie gaunamą darbo užmokestį nustatyta, kad jos gaunamos pajamos vidutiniškai per vieną mėnesį svyruoja ir sudaro apie 730,00 Eur.

Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo, nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo, todėl vertinama, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam vaikui S. V. reikiamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikio veiklai, sveikatos priežiūrai ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, todėl vertinama, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam vaikui S. V. reikiamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikoma, kad ieškovės nurodytos išlaidos skiriamos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra realios ir protingos. Pripažįstama, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 233,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna 70,00 Eur išmoką už nepilnametį vaiką iš savivaldybės. Teismo vertinimu, ieškovei vienai tenka ne tik reikšmingai didesnė finansinė našta užtikrinant nepilnamečio vaiko gerovę, tačiau ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaiko priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, ieškovė savo lėšomis užtikrina jam gyvenamąjį būstą, tenkina jo poreikius, tarp jų ir iš anksto nenumatytus (pvz., nežymūs susirgimai ir pan.), dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas, turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama nepilnamečio vaiko interesams (skirdama pakankamai dėmesio jo priežiūrai ir auklėjimui), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio dėl gaunamos išmokos iš valstybės.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms esminėms aplinkybėms.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nuo 2016 m. kovo mėnesio neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. V.. Išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius tris metus ieškovės skaičiavimais yra 8 388,00 Eur (233,00 Eur x 36 mėn.), todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą.

Atsakovas į bylą atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės nurodytų aplinkybių neprieštaravo. Laikytina, kad atsakovas sutinka su ieškovės nurodyta įsiskolinimo suma, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas 8 388,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Į bylą pateiktas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei mokėjimo nurodymas, iš kurių nustatyta, kad ieškovė patyrė 250,00 Eur išlaidas dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos. Ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinį šioje byloje yra mokėtinas 340,00 Eur mokestis, kurį sudaro 88,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 63,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (233,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 189,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (8 388,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį tenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei sudaro 25, 25 Eur, todėl tenkinus ieškinį jos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 233,00 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki sūnaus S. V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 8 388,00 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 340,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 25,25 Eur (ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, minėtas sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Kvitą pristatyti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.