Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., išnagrinėjusi E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad E. P. 2015-12-29 apie 12 val. 10 min. Marijampolės savivaldybėje (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) vairavo A. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,94 promilės girtumas), taip pat su savimi neturėjo ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. kaltę dėl to, kad su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo nepateikė policijai, pripažino, tačiau kaltės dėl pažeidimo, numatyto 126 str. 4 d., padarymo nepripažino. Teismui nurodė, kad atvažiavo prie parduotuvės 7 valandą vakaro ir per visą naktį niekur nevažiavo, per naktį miegojo automobilyje, sėdėjo vairuotojo vietoje, visiškai neketino važiuoti. Patraukė automobilį maždaug 5 metrus. Jis paskambino pusbroliui, kad atvažiuotų jį parvežti namo ir kai buvo parkavimo vietoje, privažiavo policija. Automobilis buvo užvestas, nes buvo šalta. Pareigūnai privažiavo, paprašė dokumentų ir išlipti iš automobilio, paklausė ar gėręs, jis atsakė, kad gėręs, pareigūnai nustatė girtumą. Žmona jį paliko, tai norėjo pabūti vienas, parduotuvėje nesilankė, alkoholio turėjo pats. Atvažiavo blaivus, išgėrė apie 300 ml degtinės. Apie 11-12 val. paskambino pusbroliui, kad atvažiuotų paimti. Visą laiką toje pačioje vietoje ir stovėjo. Patraukė automobilį, nes pusiau ant kelio stovėjo. Kai atvyko pareigūnai, pusbrolis dar nebuvo atvažiavęs. Paskambino, kad jau nevažiuotų. Kadangi buvo užvestas automobilio variklis, tai pripažino įvykį, nes visko gailėjosi ir šeimos gailėjosi. Automobilį tik patraukė, nes turėjo patraukti. Su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nes visai neturėjo piniginės ir neketino dalyvauti eisme. Nurodo, kad ligoninėje gydėsi 3 savaites. Prašo grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nes jis jam labai reikalingas, nes gydėsi, kodavosi nuo alkoholio, reikia močiutę ir senelį vežti pas gydytojus. Nurodo, kad prarado darbą dėl to, kad prarado vairuotojo pažymėjimą, pripažino, kad padarė didelę klaidą ir labai gailisi.

Liudytojas policijos pareigūnas V. B. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad galimai ruošiasi, ar važiuoja (duomenys neskelbtini) kaime girtas vairuotojas. Su kolega R. P. sustojo ant pagrindinio kelio, tačiau nesulaukė automobilio ir ruošėsi važiuoti į maršrutą, bet pamatė automobilį, kuris išsuko iš parduotuvės, kolega sustabdė šį automobilį pro langą iškišdamas lazdelę. Iš vairuotojo veido ir eisenos matėsi, kad jis buvo neblaivus, patikrino girtumą ir buvo nustatytas vidutinis girtumas, surašė protokolą, paaiškinimą, su kuriuo vairuotojas sutiko. Automobilį vairavo E. P., automobilyje jis buvo vienas, neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojas policijos pareigūnas R. P. paaiškino, kad 2015-12-29 buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime gali važiuoti neblaivus vairuotojas. Su kolega V. B. ten nuvyko, bet nieko nesutiko, todėl kelis kartus važiavo pirmyn-atgal pažiūrėti, ar nesutiks automobilio. Privažiavo prie parduotuvės, ten aikštelėje apsisukinėjo automobilis, todėl pro atvirą langą pamojo lazdele, kad jis sustotų. Jis sustojo ir pasirodė, kad vairuotojas neblaivus. Automobilį „O. Z.“ pastebėjo, kai jis važiavo nuo jų ir kai jie užsuko prie parduotuvės, jis jau išvažinėjo iš parduotuvės aikštelės atbuline eiga. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, motyvavo, kad palikęs namuose. Vairuotojas su viskuo sutiko, sakė, kad gailisi ir neprieštaravo dėl pažeidimo.

Liudytojas E. U. nurodė, kad E. P. pažįsta, jis jo pusbrolis. E. P. pusę valandos prieš sulaikymą skambino ir paprašė parvaryti mašiną, bet jis nespėjo. E. P. sakė, jog negali vairuoti, nes išgėręs. Kai jis atvyko, pareigūnų jau nebuvo. Atvyko prie parduotuvės. Žino, kad E. P. sulaikė stovintį. Jo žiniomis tikrai jis nevažiavo, nes būtų neskambinęs ir neprašęs mašinos patraukti.

Liudytoja J. N. paaiškino, kad E. P. nepažįsta. Ji dirba (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje pardavėja. 9 valandą vakaro baigė darbą, išėjo užsirakinti duris ir pamatė automobilį. Prieš 8 valandas iš ryto atvyko į darbą ir vėl pamatė stovint tą patį automobilį „O. Z.“, jaunuolis miegojo automobilyje. Kokią 9 val. pamatė, kad jis sėdi jau automobilyje. Automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Jis iš tos vietos visiškai nebuvo pajudėjęs. Matė, kad jis iki 12 val. niekur nejudėjo. Vėliau priėjusi prie lango pamatė, kad atvažiavusi policija. Automobilis iš vakaro tikrai nebuvo pajudėjęs, vėliau buvo šiek tiek pasuktas automobilis.

E. P. teismui pripažino, kad buvo neblaivus, nes iš vakaro dar būdamas blaivus atvažiavo prie parduotuvės 19 valandą ir per visą naktį niekur nevažiavo, per naktį miegojo automobilyje, išgėrė maždaug 300 g. degtinės. Apie 11-12 val. paskambino pusbroliui, kad atvažiuotų parvežti namo, tuo metu nusprendė perstatyti automobilį į kitą vietą, pripažino automobilio judėjimo faktą teigdamas, kad automobilį pavairavo daugiausia 5 metrus. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai V. B. ir R. P. patvirtino, kad privažiavę prie parduotuvės pastebėjo, kai aikštelėje apsisukinėjo automobilis O. Z., kurį vairavo E. P., ir pareigūnui R. P. pro atvirą langą pamojus lazdele, kad automobilis sustotų, E. P. sustabdė jo vairuojamą automobilį. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, sudarantys vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžiantys išsamų pažeidimo vaizdą, pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Be to ir apklausta liudytoja J. N. patvirtino faktą, kad pamačiusi atvykusius pareigūnus, pastebėjo, kad E. P. automobilis buvo pakeitęs stovėjimo vietą.

Taigi nagrinėjamu atveju E. P. tvirtina transporto priemonės nevairavęs, tik patraukęs automobilį, nes stovėjo pusiau ant kelio, nors neginčija administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje buvęs neblaivus bei sėdėjęs už vairo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės nepateikia vairavimo sąvokos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad jis automobilio nevairavęs, tik patraukęs jį, nes stovėjo pusiau ant kelio, negali būti pripažintas pagrįstu, nes ATPK 126 straipsnio 4 dalis automobilio vairavimo fakto nesieja su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N17 – 885/2006), ką šioje byloje pripažįsta ir pats E. P..

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, liudytojų V. B., R. P., J. N. parodymus bei administracinės bylos procesinių bei kitų dokumentų visumą (administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2015-12-29 tarnybinį pranešimą dėl KET padarymo, neblaivumo nustatymo aktą, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašą apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, asmens duomenis, SODROS duomenis, VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemonę, pažymą dėl gydymosi, medicinos dokumentų išrašą), darytina išvada, kad automobilis pajudėjo iš vietos. Nesant abejonių dėl transporto priemonės O. Z., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurios vairo sėdėjo ir ją valdė E. P., judėjimo, darytina išvada, kad E. P. nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Tuo pačiu nepateikdamas tikrinantiems policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą. Todėl E. P. veiksmai atitinka ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d. numatytų pažeidimų sudėtį. Liudytojas E. U. tiesiogiai nematė įvykio, todėl jo parodymais teismas nesivadovauja.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pasekmes. E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

E. P. prašo neatimti jam teisės vairuoti. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda (ATPK 30¹ str.), nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2014ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

E. P. padarė vieną iš pavojingiausių ir grubiausių administracinių teisės pažeidimų, tai yra vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,94 promilės girtumo laipsnis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, be to 2004-11-30 nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus ir nors ši nuobauda negalioja, tačiau nurodyta aplinkybė patvirtina, kad asmuo išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė padėtis, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, pakenkti jo paties ar artimųjų gerovei, asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Teismui nurodytos E. P. aplinkybės, kad netekus vairuotojo pažymėjimo, jis prarado darbą, be to būtų apsunkinta jo senelių priežiūra pagal teismų formuojamą praktiką nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, todėl išimtinai švelninti E. P. administracinę atsakomybę, taikant ATPK 30¹ str., nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju teismas individualizuodamas nuobaudos paskyrimą atsižvelgia ne tik į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, bet ir į tai, kad E. P., nors ir teigia nevairavęs transporto priemonės, bet dėl paties įvykio gailisi, galiojanti administracinė nuobauda paskirta ne už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o būtent už tai, kad nepateikė pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, neteistas, todėl E. P. skirtina ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose numatyta bauda, artima jos minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu straipsnio sankcijos ribose nustatytam laikotarpiui ir ATPK 124¹ str. 8 d. sankcijos ribose numatyta bauda, artima jos minimumui. Nagrinėjamu atveju pagrįstai manytina, kad tokios nuobaudos atitinka proporcingumo reikalavimą, šios nuobaudos yra teisingos ir protingos, nes šios bylos kontekste jas paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal LR ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi pažeidėjas administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad E. P. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

E. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., skirti 620 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

E. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., skirti 6 Eur (šešių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirti E. P. galutinę subendrintą nuobaudą – 620 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – (duomenys neskelbtini). Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.