Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. 2A-671-479/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
2A-671-479/2018
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00548-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
Ž. K.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybai
Civilinė byla Nr. 2A-671-479/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00548-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.5.10; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Ž. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2011-04-12 su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą direktoriaus pareigoms vykdyti. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl 16 bazinės mėnesinės algos dydžio darbo užmokesčio. 2011-08-26 darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovui nustatytas 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas. Ieškinyje nurodoma, kad pagal Kultūros ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ nuostatas šiuo įsakymu patvirtinti kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos turėjo būti taikomos nuo 2014-07-01 neviršijant kultūros įstaigoms valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui skirtų lėšų, tačiau ieškovo darbo sutarties pakeitimai dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento padidinimo nuo 21,4 iki 23,4 buvo atlikti tik 2014-09-01. Kadangi laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-30 atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba be pagrindo nevykdė Kultūros ministro įsakymo dėl kultūros įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų ir kitų darbo apmokėjimo sąlygų, ieškovui buvo neišmokėta 142 Eur darbo užmokesčio suma. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovė su ieškovu paskutinę jo darbo dieną visiškai neatsiskaitė, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalies nuostatas nuo atleidimo iš darbo dienos, tai yra 2016-02-01, iki 2016-07-01 privalo sumokėti ieškovui 852 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl darbdavio kaltės buvo pavėluotai išmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, ieškovui turi būti sumokėti įstatymo nustatyto 0,06 procento dydžio delspinigiai, tai yra 43,45 Eur, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną iki darbo sutarties nutraukimo. Be to, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 500 Eur. Dėl to ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 142 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 852 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, tai yra 2016-02-01, iki 2016-07-01, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 43,45 Eur delspinigių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-12-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2011-04-12 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2011-04-14 buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jam nustatytas 16 bazinės mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Darbo sutartis pakeista 2011-08-26 ir ieškovui nustatytas 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas, o Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-09-30 sprendimu nuo 2014-09-01 ieškovui nustatytas 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas. Teismas nustatė, kad šalių susitarimu darbo sutartis nutraukta nuo 2016-02-01. Teismas atsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-08-26 iki 2014-09-01 ieškovui buvo nustatytas 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio pareiginis atlyginimo koeficientas, kuris atitiko Kultūros ministro 2014-05-30 įsakymo Nr. ĮV-388 VI skyriuje rekomenduojamą aukščiausios kategorijos vadovams nustatytą atlyginimo koeficientą ir buvo artimas rekomendacijose nustatytam maksimaliam dydžiui, kuris tuo metu buvo 23,5. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas nustatyta tvarka neskundė atsakovės sprendimo dėl atlyginimo dydžio nustatymo, jokių pretenzijų atsakovei darbo santykių laikotarpiu nereiškė. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 142 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįstas. Kadangi buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, teismas taip pat atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl 852 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 500 Eur neturtinės žalos bei 43,45 Eur delspinigių priteisimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Apelianto teigimu, Palangos miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės nuspręsti, nuo kada nustatyti ieškovui 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą, nes pagal Kultūros ministro 2014-05-30 įsakymą Nr. IV-388 šis koeficientas privalėjo būti nustatytas nuo 2014-07-01.Teismas nevertino aplinkybės, jog kitiems atsakovės darbuotojams tarnybinio atlyginimo koeficientai pakeisti nuo 2014-07-01, o ieškovui tik nuo 2014-09-01, todėl buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba prašo ieškovo skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2017-12-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nustatyta tvarka neskundė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-09-30 sprendimo dėl jam nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio. Be to, šiuo tarybos sprendimu tarnybinio atlyginimo koeficientai buvo nustatyti ir kitų Palangos miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovams, todėl ieškovo teiginiai dėl veikimo prieš ieškovą yra nepagrįsti. Atsakovė nurodė ir tai, kad savivaldybė turėjo diskrecijos teisę nustatyti ieškovo darbo užmokesčio dydį, o iki 2014-09-01 ieškovui nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas atitiko Kultūros ministro 2014-05-30 įsakymo Nr. IV-388 nuostatas. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį darbo teisiniai santykiai siejo laikotarpiu nuo 2011-04-14 iki 2016-02-01, ieškinys teismui pareikštas 2016-07-11, todėl nagrinėdama šią bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi DK redakcija, galiojusia šalis siejusių darbo teisinių santykių laikotarpiu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis). Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Apelianto teigimu, Palangos miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės nuspręsti, nuo kada nustatyti ieškovui 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą, nes pagal Kultūros ministro 2014-05-30 įsakymą Nr. IV-388 šis koeficientas privalėjo būti nustatytas nuo 2014-07-01. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini) 2011-04-12 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2011-04-14 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovui 16 bazinės mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį, nuo 2011-08-26 darbo sutartis pakeista ir ieškovui nustatytas 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas (b. l. 8-9). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-09-30 sprendimu Nr. T2-254 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktorių tarnybinių atlyginimų“ ieškovui nuo 2014-09-01 nustatytas 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas, šio tarybos sprendimo pagrindu atlikti atitinkami ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos darbo sutarties pakeitimai (b. l. 59). Ieškovas byloje įrodinėjo, kad 23,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas ieškovo darbo užmokesčiui apskaičiuoti turėjo būti taikomas nuo 2014-07-01, todėl už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2017-08-30 ieškovui nebuvo išmokėta iš viso 142 Eur darbo užmokesčio.Kultūros ministro 2014-05-30 įsakymu Nr. ĮV-388 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ buvo pakeistas Kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ 2.3 papunktis ir juo nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtinti kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos yra taikomos nuo 2014-07-01, neviršijant kultūros įstaigoms valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Šio įsakymo VI skyriuje nustatyti kultūros centrų vadovaujančių darbuotojų tarnybiniai atlyginimai, skaičiuojami bazinės mėnesinės algos dydžiais, kuriame aukščiausios kategorijos vadovams nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas yra nuo 10,2 iki 23,5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkretaus ieškovo tarnybinio atlyginimo koeficiento dydžio nustatymas šiuo atveju buvo Palangos miesto savivaldybės tarybos diskrecijos teisė, kuria atsakovė galėjo naudotis savo nuožiūra, atsižvelgdama į Kultūros ministro 2014-05-30 įsakymu Nr. ĮV-388 nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientų ribas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde taip pat neginčija atsakovės diskrecijos teisės nustatyti konkretų tarnybinio atlyginimo koeficientą ieškovo darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, tai yra nuo 2014-07-01 iki 2014-08-30, ieškovui buvo nustatytas 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas. Akivaizdu, kad 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas atitiko Kultūros ministro 2014-05-30 įsakymo Nr. ĮV-388 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ VI skyriuje nustatytas koeficientų ribas, kurios turėjo būti taikomos nuo 2014-07-01. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-09-30 sprendimu Nr. T2-254 nuo 2014-09-01 ieškovui nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas buvo padidintas iki 23,4 savaime nereiškia, jog tokio paties dydžio atlyginimas ieškovui turėjo būti mokamas ir laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-30, nes minėtu Kultūros ministro įsakymu buvo nustatytas ne konkretus atlyginimo dydis, o tik minimali ir maksimali koeficientų ribos darbo užmokesčiui skaičiuoti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-30 ieškovo darbo užmokestis teisėtai buvo skaičiuojamas taikant 21,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog kitiems atsakovės darbuotojams tarnybinio atlyginimo koeficientai buvo pakeisti nuo 2014-07-01, o ieškovui tik nuo 2014-09-01, todėl buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų – darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovas diskriminacijos faktą grindžia tuo, jog atsakovė visiems kultūros įstaigų darbuotojams taikomus tarnybinių atlyginimų koeficientus pakeitė nuo 2014-07-01, o ieškovui tik nuo 2014-09-01, todėl ieškovas buvo diskriminuojamas kitų kultūros įstaigų darbuotojų atžvilgiu. Iš byloje esančio Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-09-30 sprendimo Nr. T2-254 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktorių tarnybinių atlyginimų“ matyti, kad šiuo sprendimu tarnybinio atlyginimo koeficientai nustatyti ne tik (duomenys neskelbtini) direktoriui, bet ir (duomenys neskelbtini) direktoriui bei (duomenys neskelbtini) direktoriui. Sprendimu nustatyta, kad visų šių įstaigų vadovų atlyginimų koeficientai yra taikomi nuo 2014-09-01, todėl nepagrįstais laikytinos apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, jog visiems kultūros įstaigų darbuotojams taikomi tarnybinių atlyginimų koeficientai buvo pakeisti nuo 2014-07-01. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ir neįrodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog nustatant ieškovo darbo apmokėjimo sąlygas ieškovas buvo diskriminuojamas kuriuo nors iš DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų pagrindų (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu ieškovas buvo diskriminuojamas nustatant jam mokėtino darbo užmokesčio dydį, todėl diskriminacijos faktas šioje byloje nėra įrodytas. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma ČuchrajMarius Dobrovolskis