- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1067-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Lietuvos tautodailininkų sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos
- Advokatai
- Algirdas Goštautas, Ina Navickienė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos atstovams J. R. ir advokatui Algirdui Goštautui,
atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos atstovams Ramutei Kraujelienei ir advokatei Inai Navickienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos ieškinį atsakovui Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijai, dėl pavadinimo pripažinimo klaidinamai panašiu ir kt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ klaidinamai panašiu į juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ ir pripažinti, kad tai pažeidžia Lietuvos tautodailininkų sąjungos teisę į juridinio asmens pavadinimą; įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą, jame nenaudojant žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“; nustatyti 60 dienų terminą atsakovo valdymo organams sušaukti visuotinį narių susirinkimą (konferenciją), kurio darbotvarkėje būtų numatytas klausimas dėl pavadinimo pakeitimo, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga įsteigta 1989-08-28. 1996-05-15 ji įregistruota pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą. Ši organizacija siekia ginti tautodailininkų kūrybines, socialines, autorines ir visuotinai pripažintas žmogaus teises, skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos įvairovę ir tautinį savitumą, rūpintis etninės kultūros tęstinumu. Iki 2004 m. Asociacijos įstatymo atsakovas buvo viena iš ieškovo organizacinių grandžių, suformuota teritoriniu principu, atsakovui pavesta įgyvendinti ieškovo tikslus tam tikrame Lietuvos regione, vienyti to regiono tautodailininkus. Įsigaliojus 2004 metų Asociacijos įstatymui, asociacijos nariai kaip juridinio asmens dalyviai, visus esminius juridinio asmens klausimus sprendžia visuotiniuose narių susirinkimuose ir savo sprendimų neprivalo derinti su juos įsteigusiu asmeniu. Atsakovas 2006-03-09 įregistravo naujus įstatus, pagal kuriuos atsiribojo nuo ieškovo, struktūriniu, organizaciniu ir veiklos požiūriu. Įstatuose neliko nuostatos, kad atsakovas vadovaujasi ir ieškovo įstatais. Šalys neturi jokio organizacinio ar funkcinio ryšio, jų nesieja tarpusavio pavaldumo santykiai. Tai yra giminingos, panašių tikslų siekiančios asociacijos, todėl svarbu atskirti šiuos juridinius asmenis. Juridinio asmens pavadinimas yra esminis identifikuojantis požymis. „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ trys žodžiai yra tapatūs ieškovo juridinio asmens pavadinimui, naudojami kilmininko linksniu – atspindi tam tikrą priklausomumą, todėl klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tapatumo ir panašumo į ieškovo juridinio asmens pavadinimą. Atsakovas nesutinka keisti pavadinimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas praleido ir ieškinio senaties terminą. Atsakovo įstatai buvo priimti ir patvirtinti 1994-05-20 Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus, kuris taip pat buvo juridinis asmuo, narių susirinkime. Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas J. R. 1994-08-22 raštu informavo Vilniaus miesto valdybą, kad teikiami atsakovo nuostatai neprieštarauja Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatams. Ieškovas pritarė atsakovo juridinio asmens pavadinimui, todėl neturi teisės grįsti savo reikalavimo pagal CK 2.42 str.. Todėl apie tokį pavadinimą ieškovui tapo žinoma 1994 metais. Vėliau atsakovo įstatai buvo taisomi ir registruojami atitinkamai 1996-12-24, 2006-03-09. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl šių organizacijų identifikavimo buvo kilusių nesklandumų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ klaidinamai panašiu į juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“, nes tai pažeidžia Lietuvos tautodailininkų sąjungos teisę į pavadinimą; įpareigojo atsakovą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendriją“ pakeisti juridinio asmens pavadinimą, jame nenaudojant žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“; nustatė atsakovo „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos“ valdymo organams 60 dienų terminą, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sušaukti visuotinį narių susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų numatytas klausimas dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo; priteisė iš atsakovo ieškovui 2 460 Lt, bei valstybei 12,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad asociacijų įstatymas įsigaliojo 2004-02-14, todėl šalių teisės ir pareigos skaičiuotini nuo šios datos, todėl ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą, atitinkamai taikyti ieškinio senatį. Šalys neturi jokio organizacinio ar funkcinio ryšio, jų nesieja jokie pavaldumo santykiai, iš esmės tai yra tų pačių tikslų siekiančios organizacijos, todėl būtina jas atskirti kaip du skirtingus asmenis, turinčius atitinkamus identifikuojančius požymius. Žodžiai „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ yra tapatūs ir ieškovo juridinio asmens pavadinimui, todėl klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tapatumo ir panašumo į ieškovo pavadinimą. O tai pažeidžia Lietuvos tautodailininkų sąjungos teisę į pavadinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdama s sprendimą neteisingai taikė ir aiškino LR CK 2.39 str. nuostatas, nenustatė pavadinimų panašumų bei klaidinimą patvirtinančių faktų. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų,
kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kaip pasireiškia ieškovo nurodomas pavadinimo klaidinimas, taip pat nepateikti įrodymai, kad dėl pavadinimų buvo sukelti nepatogumai. Tuo tarpu atsakovo pateiktų įrodymų, bei liudytojų parodymas teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias LR CPK 176, 177, 178, 180, 183, 185 str. normas.
1994-08-20 buvo priimti ir patvirtinti „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos“ įstatai. 1994-08-22 „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ pirmininkas J. R. ratu Nr. 22 informavo valdybą, kad įstatai neprieštarauja „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ įstatams. Taigi apie tokį pavadinimą ieškovas sužinojo 1994 metais, ir tokiam pavadinimui pritarė, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 1994 m. ir ieškovai šiai dienai ji praleido.
Pavadinimas gali būti pripažintinas klaidinančiu, jeigu pavadinimas vartotoją klaidina tiek, kad sudaro rimtų sunkumų atskirti konkuruojančius asmenis vieną nuo kito. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas nėra vertinami kaip konkurentai. Teisės į vardą pažeidimas gali būti traktuojamas siekiant panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ar nekomercinė nauda. Byloje neįrodyta, kad atsakovas veikė šiais tikslais. Atsakovo tikslas yra išsaugoti, puoselėti Lietuvos tautodailė etnokultūrinį palikimą, skatinti tautodailininkų kūrybą, rūpintis jų profesiniais reikalais, telkti juos bendrai veiklai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tik ieškovas gali užsiimti tokia veikla.
Pirmos instancijos teismas bei ieškovas nepagrįstai nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra jokio organizacinio ir funkcinio ryšio, priešingai yra tamprus organizacinis ryšys, nes „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ narius sudaro „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ bei kitų šešių bendrijų, t. y. „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius, „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija“, „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija“, „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyrius“, „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyrius“, ir „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyrius“. Pati „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ niekada savarankiškų narių niekada neturėjo. „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ vienija virš 500 narių, ir fizinis asmuo pats sprendžia, į kokią organizaciją jis pageidauja įstoti. Patenkinus ieškovo reikalavimą būtų iškreipta visa atsakovo organizacijos esmė, tikslai, bei tautodailės puoselėjimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apklausti liudytojai neteisingai suvokia, kad būdami Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos“ nariai, taip pat yra ir „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ nariai. Tai patvirtina, kad atsakovo liudytojai nesuvokia skirtumo tarp „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ ir Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Vilnius bendrijos“. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovų pavadinimas yra aiškiai klaidinantis. Vilniaus bendrija buvo viena iš „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ narių suformuota teritoriniu pagrindu. Tačiau Vilniaus bendrijos nariai 2006-02-09 priėmė naujus įstatus, kuriais nutraukė visas sąsajas su „Lietuvos Tautodailininkų sąjunga“, todėl teisė į ieškinį atsirado būtent nuo naujų įstatų įregistravimo dienos. Teritoriniai padaliniai buvo steigiami siekiant įgyvendinti „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ tikslus atitinkamose teritorijose, todėl iškilo dvigubos narystės – teritorinės ir respublikinės sąjungos būtinybė, kad bendradarbiavimas išaugtų į kitą lygmenį – taip, atsitiko su kitais „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“ padaliniais Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Dzūkijos Telšių ir Žemaitijos skyriais. Tuo tarpu Vilniaus skyrius pakeitė savo įstatus, bei atsiribojo nuo „Lietuvos Tautodailininkų sąjungos“. Kadangi pavadinimas taip yra turtas, atsakovas nesąžiningai naudojasi ieškovo turtu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1, 2 dalys).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga (toliau LTS) įsteigta 1989-08-28. Viešame registre įregistruota 1996-05-15. Atsakovo, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus laikini įstatai priimti 1991-05-30. 1994-05-20 LTS Vilniaus skyriaus ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu priimti ir patvirtinti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus bendrijos įstatai, 1995-12-01 ir 2006-03-09 LTS Vilniaus skyriaus įstatai pakeisti, bei 1995-12-0, 2006-03-09 įregistruoti juridinių asmenų registre. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino vadovaudamasis LR CK 2.39 str., 1.124 – 1.127 str. nuostatomis. Ieškovas savo reikalavimus kildina nuo Asociacijų įstatymo įsigaliojimo (2004-02-24), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį.
LR CK 2.39 str. apibrėžia juridinio asmens pavadinimą ir nustato pagrindinius jam keliamus reikalavimus. LR CK 2.39 str. 3 d. nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Pagrindinis juridinio asmens pavadinimo tikslas – juridinio asmens individualizavimas ir vieno juridinio asmens atskyrimas nuo kito. Nurodytoje CK normoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad juridinių asmenų pavadinimai neturi būti klaidinamai panašūs, o tai reiškia, kad įstatymas gali pateisinti tam tikrą panašumą tiek, kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai uždraustas. Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia reikalavimus dėl pavadinimuose naudojamų žodžių junginio - Lietuvos tautodailininkų sąjunga, turinčio didžiausią skiriamąją reikšmę, ir juridinio asmens Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pavadinimų panašumo. Pažymėtina, kad juridinių asmenų pavadinimai gali būti panašūs, tačiau panašumas neturi būti tokio laipsnio, kad būtų klaidinantis. Juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, tai turi būti vertinama, atsižvelgiant į minėtą juridinio asmens pavadinimo funkciją (LR CK 2.39 str. 2 d.), taip pat į juridinio asmens rūšį, teisinę formą, vykdomą veiklą.
Pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatus, LTS yra savaveiksmė, savarankiška ir savanoriška meno kūrėjų, ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos Respublikos tautodailininkus (įstatų 1.1.p). Pagal įstatų 4.1. p. sąjunga susideda iš atskirų padalinių – bendrijų ir skyrių, kurie steigiami teritoriniu principu. Sąjungos tikslas ginti savo narių kūrybines, socialines, autorines bei visuotinai pripažintas žmogaus teises bei kt.
Pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos įstatus LTS Vilniaus bendrija savanoriškumo pagrindu vienija Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkus (LTS Vilniaus bendrijos įstatų 1.1.p.). LTS Vilniaus bendrija skatina tautodailininkų kūrybą, rūpinasi Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkų profesiniais reikalais, telkia tautodailininkus bendrai veiklai ir kt.
Taigi tiek iš juridinių asmenų pavadinimų, tiek iš juridinių asmenų įstatų matyti, kad atsakovas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija įgyvendina savo tikslus teritoriniu pagrindu, t.y., Vilniaus mieste bei Vilniaus miesto apskrityse, o ieškovas - vienija visos Lietuvos tautodailininkus, bei įgyvendina jų tikslus. 2004-02-14 įsigaliojus asociacijų įstatymui, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija, 2006-02-09 bendrijos konferencijoje patikslino Vilniaus bendrijos įstatus, t.y., įstatuose nebeliko nuostatos, kad LTS Vilniaus bendrija įgyvendindama savo tikslus vadovaujasi ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatais. Remiantis šiomis pataisomis ieškovas nurodo, kad LTS ir LTS Vilniaus bendrija nebėra susijusios, bei klaidina visuomenę savo pavadinimu. Pažymėtina, kad VĮ registrų centro duomenimis Juridinių asmenų registre su Lietuvos tautodailininkų sąjungos žodžių junginiu, kuris pasak ieškovo turi didžiausią skiriamąją reikšmę, yra įregistruotos ir kitos bendrijos su tuo pačiu žodžių junginiu – tai Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyrius. Taigi vertinant minėtus juridinių asmenų pavadinimus matyti, kad ne tik atsakovo pavadinimą sudaro didžiausią skiriamąją reikšmę turintys žodžiai - Lietuvos tautodailininkų sąjungos, tačiau ir kitų, šešių juridinių asmenų pavadinimus sudaro didžiausią skiriamąją reikšmę turintys žodžiai. Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek kitų juridinių asmenų pavadinimus matyti, kad tautodailininkų bendrijos ir skyriai veikia teritoriniu pagrindu ir vienija tik tam tikros teritorijos tautodailininkus, o Lietuvos tautodailininkų sąjunga - vienija visus minėtus skyrius ir bendrijas. Tiek ieškovas tiek atsakovas yra viešieji juridiniai asmenys, kurie nesiekia pelno ar kitos naudos, atsakovo juridinis asmuo nėra įsteigtas naujai, vienija tam tikros teritorijos, tam tikros veiklos asmenis, veikia LTS Vilniaus bendrijos vardu daugiau nei 15 metų, ieškovas anksčiau, nei įsigaliojo Asociacijų įstatymas, kurio pagrindu LTS Vilniaus bendrija pakeitė savo įstatus dėl minėto pavadinimo atsakovui pretenzijų nereiškė, priešingai glaudžiai bendradarbiavo, atsakovo nuosavybėn perleido nekilnojamąjį turtą (b.l.1350). Iš bylos medžiagos, ir ieškovo argumentų matyti, kad ieškovo reikalavimas dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo yra ne kas kita, o ieškovo siekis nubausti atsakovą už pakeistus juridinio asmens įstatus, bei atsiribojimą nuo ieškovo. Teisė į vardą yra ginama ne nuo bet kokio kėsinimosi. Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad atsakovas skiriamąją reikšmę turinčius žodžius naudojo veikdama šiais tikslais. Be to ieškovas neturi išimtinės teisės į „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ skiriamuosius žodžius, o uždrausti ar ribojant su Lietuvos tautodailininkų vardu siejamų institucijų kūrimąsi ir veiklą būtų tolygu stabdyti lietuvių kultūrinės raidos pažangą. Kolegija pažymi, kad veiklos formą nusakantys žodžiai negali būti priskirti tik vienam juridiniam asmeniui. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad tiek ieškovo ir atsakovo juridinių asmenų pavadinime tapatūs žodžių junginiai klaidina visuomenę, bei pažeidžia ieškovo, kaip juridinio asmens teises. Pažymėtina, kad įstatymas gali pateisinti tam tikrą panašumą tiek, kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai uždraustas. Kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, juridinių asmenų pavadinimus, įstatus, veiklos kryptys bei tikslus, įvertinusi, kad tiek ieškovas tiek atsakovas yra ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, jų veikla grindžiama teritoriniu pagrindu, juridinių asmenų pavadinimuose atsispinti atsakovo veiklos teritorija, atsakovas vienija tik tam tikro Lietuvos regiono menininkus, gina jų kūrybines, socialines, autorines bei visuotinai pripažintas teises, daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus įpareigoti atsakovą pakeisti bendrijos pavadinimą, nenaudojant „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“. Pirmos instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, neteisingai taikė ir aiškino LR CK 2.39 str. nuostatas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį, teismo posėdžių laiką, taip pat atsižvelgiant, jog pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir atsakovo atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, atsakovo bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 800 Lt (LR CPK 93,98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo Lietuvos Tautodailininkų sąjungos ieškinį atsakovui Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijai, atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Tautodailininkų sąjungos atsakovui Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijai 800 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.