Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsila++vinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 211 str. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Ž. nuo 2006-09-12 iki 2010-03-26 dirbdamas pagal neterminuotą darbo sutartį UAB “(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirkimų vadovu, 2004-06-07 pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos“ 5.1.4 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis; įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, mūsų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, mūsų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir mūsų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir mūsų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija“, įsipareigojo neatskleisti ūkine komercine paslaptimi laikomą informaciją, tačiau laikotarpyje nuo 2009 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2010 m. kovo 26 d., bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais elektronine ryšio priemone - bendrovei priklausančiu kompiuteriu ir iš jo siųsdamas komercine paslaptimi laikomą informaciją į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), bei nuo 2010 m. sausio 11 d. pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadovu, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams UAB “(duomenys neskelbtini)“ duomenis: tiekėjų galimybes apie tiekiamų prekių kainas, gaminių brėžinius ir prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklę, t.y. tiekėjų siunčiamų komercinių pasiūlymų nuorašus bei juose esančią informaciją, kuri sudaro UAB “(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį, tuo padarydamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ didelę 4157483 turtinę žalą, nes 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes pirkėjams, kurie iki to laiko buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai, prekių už 5851264, per tą patį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas prekių pirkėjams, kurie tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkėjais, sumažėjo 2009 m. 2793154 (4673952-1880798) Lt, 2010 m. 1364329 (1880798-516469)Lt iš viso 4157483 litais, tokiu būdu atskleidė UAB “(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją ir padarė UAB “(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltim1, numatytą LR BK 211 str.

Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. dirbo pirkimų vadovu. Jo pareigos buvo ieškoti tiekėjų ir nupirkti produkcijos. Pardavimų vadybininkai bendraudavo su užsienio kompanijomis. Jie pasakydavo kokios produkcijos reikia, o jis rūpinosi, kad nupirkti tą produkciją. 2009 m. viskas pradėjo sunkėti, sumažėjo atlyginimai. Tiekėjai vis klausdavo, kada bus pinigai, tačiau jis negalėjo jiems atsakyti. 2009 m. teko išeiti iš minėtos įmonės. Apie 2007 m. pradėjo bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovai pasakydavo, kiek reikia uždirbti nuo sandorio, pardavimų vadybininkas gaudavo užsakymą, o jis pasakydavo už kiek galima nupirkti produkciją. Tada jie dar pridėdavo maržą, transporto išlaidas ir žiūrėdavo, ar apsimoka parduoti. Transportą užsakydavo vadybininkai. Jie patys gamyba neužsiėmė. Būdavo, kad pirkdavo lentas, veždavo jas į lentpjūvę ir užsakydavo, kad pagamintų produkciją. Įmonėje jis turėjo jam priskirtą mobilų telefoną. Nešiojamas kompiuteris asmeniškai jam nebuvo priskirtas. Juo naudotis galėjo bet kas. Jį pasiimdavo, kai vykdavo į komandiruotes. Ofise buvo stacionarus kompiuteris, kuriame buvo jo slaptažodis. Netiki, kad įmonės vadovai nežinojo slaptažodžio. Nešiojamame kompiuteryje nebuvo jo slaptažodžio. Kai instaliavo kompiuterį, jiems kiekvienam priskyrė slaptažodį. Įmonės vadovai galėjo žinoti slaptažodžius, nes kompiuteriai - jų nuosavybė. Atėjęs dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė standartinius dokumentus. Su paslaptimi jo nesupažindino. Pasirašė vidaus tvarkos, saugos taisykles. Kai pasirašinėjo jas, nebuvo akcentuota, kas yra įmonės paslaptis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo dėl to, kad susidarė didelės skolos tiekėjams, jie jam nuolat skambindavo, o vadovai kelis mėnesius nesirodė ofise, todėl jis nežinojo, ką tiekėjams sakyti. Atlyginimą tuo metu gaudavo. Tiksliai negali pasakyti, kodėl perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turbūt, jie jam pasiūlė. Jie jį jau žinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė nebent matmenis kaip tiekėjui. Ši įmonė pjaudavo lentas ir kaldavo padėklus. Visos lentpjūvės daro tokius darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo ir su kitomis lentpjūvėmis. Neigia, kad elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams perdavinėjo konfidencialią informaciją. Su J. buvo sutarę, kad reikia padaryti tokį paštą (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl buvo sukurta ta dėžutė. Negali pasakyti, kada dėžutė buvo sukurta. Negali atsakyti, ar buvo sukurtas elektroninis paštas su kito skolininko pavadinimu. Jam atrodo, kad įmonės vadovai, kurdami pašto dėžutę kitos įmonės vardu vykdė sąmokslo teoriją. Į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) jis nesiuntė laiškų, jokios informacijos neįdėdavo. Kaltinamasis nurodė, kad reikia J. klausti, kodėl buvo jų sprendimas sukurti tą pašto dėžutę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo atiduoti pinigus, grasino kreiptis į teismą. Gal ir buvo į tą dėžutę atsiųsti kokie nors laiškai dėl atsiskaitymų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo nuo 2007 m. Jie tada neturėjo interneto, nes buvo kitoje vietoje. Gal rašė, gal ir ne laiškus, adresu info@kukras.lt. Prie to pašto bet kas galėjo prisijungti. Laiškai kaltinime išimti iš konteksto, jam juos sunku komentuoti. Negali pasakyti, ar tuos laiškus siuntė jis. Gal kartu su J. sėdėjo ir siuntė tuos laiškus. Nepamena, ar skaičiuoklę siuntė kitoms įmonėms, su kuriomis bendravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jam buvo rašomos pravaikštos, tai jis jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis su klientais nebendravo taip, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Gali būti, kad liudytojas T. Ž. posėdžio metu buvo susijaudinęs, dėl to pasakė, kad jis tai darė. Jis buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo. Tuo metu savininkų nebuvo. Dar prieš paduodant prašymą, jis turėjo nedarbingumą. Tuo metu buvo buhalterė ir vadybininkas. Prašymą paliko buhalterijoje. Niekas nenorėjo pasirašyti, kad priima prašymą iš jo. Oficialiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atleistas už pravaikštas. Neįsivaizduoja, kodėl jam pradėjo rašyti pravaikštas. Jis nėjo į darbą po to, kai paliko prašymą. Paskambinęs buhalterei, jis sužinojo, kad jam pradėtos rašyti pravaikštos. Tuo metu skambino J., tačiau jie nekėlė ragelio. Tada jis kreipėsi į Darbo inspekciją. Darbo inspekcija, patikrinusi šią įmonė, pasiūlė jam kreiptis į teismą. Kai jis nėjo į darbą, nešiojamasis kompiuteris buvo paliktas ofise. J. žinojo prisijungimo slaptažodžius ir prie kompiuterio, ir prie pašto dėžutės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam R. Ž. susipažinus su fotonuotraukomis Nr. 2, esančiomis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede (2 t., b.l. 42), jis nurodė, kad negali pasakyti, ar nuotraukose esantis kompiuteris yra tas pats. R. FB gal ir buvo tas prisijungimo vardas, kuriuo jungdavosi prie kompiuterio. Prisijungimo vardo šiuo metu neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam R. Ž. susipažinus su fotonuotraukomis Nr. 3, 4, 5, esančiomis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede (2 t., b.l. 42, 43), jis nurodė, kad fotonuotraukoje Nr. 3 galimai yra jis su dukra, fotonuotraukose Nr. 4, 5 – panašūs asmenys į jį ir į žmoną. Kaltinamasis paaiškino, kad šiame kompiuteryje jis nesaugojo savo asmeninių nuotraukų. Kai vyko atostogauti, iš D. J. buvo skolinęs fotoaparatą ir po to iš jo per kompiuterį perkėlinėjo nuotraukas. Tas kompiuteris nebuvo jo nuosavybė. Tai bendra darbo priemonė. Gal 10-15 proc. viso darbo laiko būdavo komandiruotėse. Būdamas ofise jis naudojosi abiem kompiuteriais. Atskiro kabineto neturėjo. Dar dirbo dvi pardavimų vadybininkės ir tame kabinete – Ž.. Visi jie turėjo stacionarius kompiuterius, o nešiojamas kompiuteris buvo pagal poreikį. Jis nesekė, kas naudojosi tuo kompiuteriu. Gal merginos ir naudojosi juo, kai jis buvo išvykęs. Pašto dėžutė stacionariame kompiuteryje buvo sukurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, gal R. fb. Iš užsienio pirkėjų į tą dėžutę laiškų negaudavo. Ten galėjo būti atsiųsti vietiniai laiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam R. Ž. susipažinus su laišku (2 t., b.l. 105), šis nurodė, kad reikia klausti G. J., kas siuntė šį laišką. Tą dieną jam buvo rašomos pravaikštos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam R. Ž. susipažinus su 2009-03-17 laišku (2 t., b.l. 60), šis nurodė, kad šio laiško pakomentuoti negali. Nurodė, kad tai yra atsakymas į kažkokį laišką. Negali pasakyti, iš kur atsirado šie laiškai. J. sakė, kad nuo 2009 m. sausio mėn. krito pardavimai, todėl ruošdamasis kažką žlugdyti, turėtum būti kvailas tiekti prekes jiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pirkimų vadovu. Kažkiek bendravo ir su tomis pačiomis įmonėmis kaip ir dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sunku jam jas išvardinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dar vienas pirkimų vadovas, tačiau jis jam nebuvo pavaldus. Negali įvardinti įmonių, už kurias jis buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne jis tvarkė finansus. Kai jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam tiekėjai neskambindavo dėl mokėjimų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam R. Ž. susipažinus su 2009-03-11 laišku (2 t., b.l. 69), šis nurodė, kad kovo 11 d. yra nedarbo diena. Neprisimena, ar siuntė tą laišką. Gal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašto dėžutės. Nežino, kas atsakinėjo iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Prie pašto dėžutės iš kito kompiuterio, ar telefono prisijungęs nebuvo. Mano, kad dėžutėje matytųsi, jei būtų siuntęs laiškus iš kitų pašto dėžučių. R. Š., A. M., O. M. pažįsta. R. Š. yra tiekėjas. A. M. jau nedirba. O. M. yra latvis. Tai – darbinės pažintys. E. Ž. yra jos mama. Pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) buvo sukurta su J.. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą prie jos buvo prisijungęs. Per 2009 m. atsirado įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinė sąskaita išrašyta 2009 m. gegužės mėn. Apie 60000-70000 skola liko neapmokėta. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis naudojosi skaičiuokle. Ji palengvino darbą. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambindavo, klausdavo, kada bus pinigai. Dažniausiai skambindavo K.. Negali atsakyti, ar su K., Turčinavičiūte bendravo elektroniniu paštu. Gal G. ir paskambindavo, bet negali to teigti. Dėl užsakymų dažniausiai bendraudavo su K.. Bendravom visaip - ir telefonu. Mobilųjį telefoną naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslais telefono nenaudojo. Per 2009 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais bendravo dažnokai, nes įmonėms reikėjo juodalksnio. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su užsienio pirkėjais nebendravo. Negali pasakyti, ar jiems gamino nestandartinę produkciją. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įmanoma sužinoti pirkėjų sąrašą, bet jam jis nebuvo reikalingas. Nežinojo, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai. Jis prieidavo prie vadybininkės ir užsirašydavo užsakymą. Jam pačiam užsakymų nepersiųsdavo. Užsakymus vadybininkai atspausdindavo ir dėdavo į segtuvą. Apie įmonių pavadinimus išgirsdavo iš bendros kalbos kabinete. UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtėsi. Gruodžio gale - sausio mėnesį pasiūlė jam ateiti pas juos dirbti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo alga buvo 1000 Lt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - daugiau mokėjo. Abiejose bendrovėse buvo stabilus atlyginimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš Naujus metus gavo priedą. Ten išdirbo jau 1,5 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pirkėjais dirbo G. T., V. D. ir V.. G. T. buvo žinomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai, transporto paslaugas teikiančios įmonės. Ji analogišką darbą dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis pradėjo sunkėti nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio. Tada sumažino algas 3 kartus, pradėjo atleidinėti žmones iš darbo.

Liudytojas G. J. parodė, kad kaltinamąjį R. Ž. pažįsta labai seniai. 2006 m. R. Ž. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo iki 2010 m. Buvo pirkimų vadovas. Liudytojas nurodė, kad jis yra šios įmonės akcininkas ir direktorius. Tuo metu jis buvo direktoriaus pavaduotojas. Eilę metų kaltinamasis gerai dirbo. 2009 m. pradžioje jie pastebėjo, kad stipriai krenta įmonės pardavimai. Bendrovėje dirbo tik 4 žmonės – jis, brolis, R. Ž., kuris buvo atsakingas už tiekimą ir G. T., kuri buvo atsakinga už pardavimus. R. Ž. turėjo nupirkti produkciją, paskaičiuoti įmonei naudingą kainą ir atiduoti pardavimų skyriui. Jie su R. praleisdavo daug laiko. Pastebėjus, kad įmonėje krenta pardavimai, blogėja įmonės rezultatai, jie pradėjo stebėti situaciją. Tada pradėjo ruoštis restruktūrizavimui. Buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Be to, tais pačiais metais jie kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad ištirti galimą įmonės komercinės paslapties nutekinimą. Kaltinamasis buvo pasirašęs, kad turi puoselėti įmonę, o ne žlugdyti ją. Paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. buvęs jų tiekėjas, tapo eksportuojančia kompanija. Ši įmonė pasinaudojo jų tiekėjais, vežėjais, patirtimi. Buvo nutekinti duomenys, t.y. sąrašai, skaičiavimo metodikos. R. įmonėje buvo atsakingas už kainos paskaičiavimą. Jis jiems nurodydavo vieną kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kitą kainą. Įmonė dėl to patyrė didelius nuostolius. Bendrovė žmonių skaičiumi buvo maža, tačiau pardavimų kaina buvo apie 12 mln. Iki kaltinamojo darbo pradžios bendrovė puikiai dirbo. Kaltinamajam R. Ž. reikėjo palaikyti santykius su esamais klientais ir surasti naujus, komerciškai sukurti įmonei naudingą kainą. Jie gaudavo užsakymų iš partnerių Belgijoje, Olandijoje ar Prancūzijoje. Reikėjo surasti gamintoją, kuris pagamins produkciją, sukontroliuoti, kad viskas vyktų tvarkingai, kokybiškai ir laiku būtų pagaminta. Šią funkciją atliko R.. 2009 m. profesionali įmonė UAB „Proservis“ prižiūrėjo jų įmonės kompiuterinę techniką, vykdė jų įmonės technikos apsaugos priežiūrą. Sugedo R. kompiuteris. Informatikų įmonės vadovas pakvietė juos pažiūrėti, nes rado ant R. kompiuterio desktopo nuorodą (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo bandoma įsilaužti į įmonės duomenis, todėl kompiuteristas iš karto sureagavo į tą elektroninį adresą. Buvo galima ir prisijungti prie to elektroninio pašto. Dėl to jie kreipėsi į antstolius. Jiems iš pradžių nebuvo aišku, kodėl krenta įmonės apyvarta. Tada jie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje pamatė, kad jų buvusi darbuotoja G. T. ten įsidarbino pardavimų vadove ar vadybininke. Tame puslapyje buvo ir jų produkcijos fotografijos. Tada jie ėmėsi veiksmų – kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pradėjo įmonės restruktūrizaciją. G. T. pas juos dirbo pardavimų vadybininke. Ji jų įmonėje dirbo trumpesnį laikotarpį – iki 2009 m. pradžios. O po to įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji padėjo tai įmonei užsidirbti, kai išėjo iš jų. Tačiau mano, kad informaciją iš jų bendrovės nutekino Ž.. Kai G. T. išėjo iš darbo, visos jos prisijungimo prieigos buvo atjungtos. Ž. ieškojo medienos tiekėjų. Medieną pirkdavo už priimtiną kainą. Įmonės veikla - tai nutolusios gamybos principas. Kai gauna užsakymą pagaminti padėklą arba sukaltas lentutes, suranda lentpjūves Lietuvoje, Latvijoje ir užsako pagaminti pilną krovinį. Po to į gamybinę bazę siunčia treilerį ir prekės išvažiuoja užsakovams. Jie buvo tarpininkai tarp užsakovų ir gamintojų. Ž. ieškojo tų įmonių, kurios pagamins produkciją. Jis derindavo su jais pagaminimo kainą ir jiems paskaičiuodavo didesnę kainą. Šiuo atveju Ž., žinodamas už kokią kainą gamina produkciją tiekėjas, jiems pasakydavo didesnę kainą, dėl ko sandoris ir neįvykdavo. Mano, kad G. T. ir R. Ž. turėjo glaudžiai bendradarbiauti. R. buvo aukštesnės kompetencijos specialistas. Jis sudėliodavo visą sandorį. G. T. buvo profesionali vertėja. (duomenys neskelbtini) iš pradžių jie pateikė visą informaciją apie tiekėjus. 2008 m. UAB “(duomenys neskelbtini)” užsiėmė lentpjūvyste – buvo pjaunamos aukštos kokybės dailylentės, šalutinė jų produkcija – likvidavo padėklų lenteles. Jie pirkdavo iš jų šią produkciją. 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo tarpininkais. Kai į įmonę atėjo dirbti G. T., jai buvo pateikta informacija apie pirkėjus. Įmonėje buvo sukurta biznio valdymo sistema, kurioje matėsi, kas kur pirko, kur išvežė. T. Ž. galėjo prieiti prie šios informacijos. Neprisimena, ar T. buvo supažindinta su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis. Darbo sutartyje, kad turi saugoti įmonės komercinę paslaptį, tikrai pasirašė. Darbo taisyklėse galėjo būti ir nepasirašiusi, bet negali pasakyti, dėl kokios priežasties. 200 pirkėjų duomenų su faksais ir adresais atsiminti neįmanoma, todėl akivaizdu, kad tie duomenys buvo išsiųsti. G. T. buvo prieinama informacija apie pirkėjus. Elektroniniais laiškais buvo atskleista visa jų biznio metodika – kaip vykdomi sandoriai, kaip iš to uždirbti. Vienas Latvijos tiekėjas buvo įsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų antrinė bendrovė. Pagrindinė informacija – iš ko perki, kam parduoti ir už kiek. Labai daug metų praėjo, kol susikūrė įmonės gerą vardą. Pakomentavo priede Nr. 3 esantį 2009-03-19 9.46 val. laišką, kad 15- tai lentelės plotis, 15/75- lentelės storis. Nepriklausomai nuo ilgio, jas nuvežus į bet kurią šalį, pagal kainą mato, kad tokia kaina tuo metu galėjo būti Prancūzijoje. Jie iš Lietuvos pirkėjų tą patį matmenį pirkdavo po milimetrą mažiau, tai ir buvo biznio dalis, biznio logika, kurią R. išmoko atėjęs pas juos dirbti. Mediena yra šviežio pjovimo ir yra džiūstanti. Lietuvoje pirkdavo ją kitu matmeniu. Mano, kad visus 2009 m. R. Ž. atliko tiek tiekėjo, tiek pardavėjo funkciją, t.y. suskaičiuodavo biznio logiką ir pateikdavo ją G. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Antstolis konstatavo visą susirašinėjimą. Šis elektroninis laiškas informatyvus tam, kas užsiima tokiu verslu. Jame nurodyta kaina, pagal kokią reikia paskaičiuoti. Jiems tuo pat metu pateikė visai kitą kainą. Be to, jie tuo metu negaudavo užsakymų. Liudytojas pakomentavo kovo 11 d. 1.49 val. rašytame laiške prisegtą skaičiuoklės failą, kurią sukūrė darbuotojas specialistas jiems paskaičiuoti pakrovimo metodiką įvairiais sudedant padėklus, kad būtų sumažintos transportavimo išlaidos ir, kad būtų galima maksimaliai uždirbti. Liudytojas pakomentavo 2009-11-24 laišką priede Nr. 30, kad šioje vietoje buvo nutekinta informacija apie pirkėją ir tiekėją. R. žinojo, kad tiekėjas gamino tam tikro tipo padėklus, kuriuos eilę metų pardavinėjo kompanijai „Euro trade“. Čia jis aiškiai parašo, ką padaro. Parašyta, kad prisega brėžinį. Brėžinys buvo padarytas jų su licencijuota įranga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų tiekėjas. R. Ž. aiškiai žinojo ir tiekėją, ir pirkėją, kiek ir už kiek parduoda. Rašo neturinčiai patirties vadybininkei, iš ko pirks, kam parduos. Liudytojas pakomentavo kovo 24 d. laišką, kad SIA „Nomis“ buvo iš Latvijos jų tiekėjas, o „Kelio ženklai“ buvo Lietuvos tiekėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo duomenų apie juos. Prisegtukuose, turbūt, buvo dar daugiau atskleista informacijos Buvo nuolat kalbama apie jų partnerius. Liudytojas pakomentavo 2010-01-12 laišką, kad tai yra akivaizdus modelis, kaip jie prarado pajamas. Čia nurodytos kainos. Dieną prieš tai iš Olandijos pirkėjo jie gavo tuščią lentelę su matmenimis, kur buvo klausiama kainų. Sausio 13 d. po R. paskaičiavimo, išsiuntė kainas – po 130, 122, kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė po 129, 119. Mano, kad jiems specialiai skaičiuodavo brangesnę kainą nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo kontraktą. 2010-01-12 R. dar dirbo pas juos. Nežino tos aplinkybės, kad jis tuo metu neateidavo į darbą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai R. Ž. jau nedirbo įmonėje. Jie iki to laiko stebėjo R. Ž.. Paliko dirbti vien dėl to, kad manė, kad taip greičiau bus išaiškintas nusikaltimas. Nežino, ar pirkėjai užsakymą išsiunčia vienai įmonei. Tikriausiai jie buvo ne vieninteliai tiekėjai. Daugelis įmonių buvo labai didelės. Pirkdavo ir iš kitų gamintojų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo šio verslo atstovas, o buvo tik eilinė lentpjūvė. Jie iš 1 mln. Pardavimo pajamų pasiekė 17 mln. Pardavimo pajamas. Jokios išskirtinės sutarties, kad pirkėjai dirba tik su jais, nebuvo. Jei būdavo užsakomos lentelės, tai būdavo tik išmatavimai. Jei būdavo užsakomas padėklas, tai atsiųsdavo išmatavimus, o jie nubraižydavo pirkėjui brėžinį, kurį jis turėdavo patvirtinti .jei atsiųsdavo brėžinį, jį perbraižydavom su profesionalia įranga ir jį pateikdavom patvirtinimui. Kiek kainuoja tam tikras matmuo yra komercinė paslaptis, jei tai pateiki ne užsienio pirkėjui, o konkurencinei bendrovei. Ir tai, kad, pridėjus 1 mm eksportuoji, tai irgi yra komercinė paslaptis. Lentelė turi storį, plotį ir ilgį. Reikia ilgai aiškintis, kiek tokia lentelė kainuoja Prancūzijoje. Tai jau yra komercinė paslaptis. Visa tai buvo atskleista parašant ir paaiškinant telefonu. Iki 2008 m. mūsų įmonės veikla buvo pelninga. Iš įmonės veiklos sandorių uždirbdavo 1 mln. Lt. Įmonės rezultatai buvo puikūs. Dėl to R. buvo perduota daugiau įgaliojimų. Darė investicijas į nekilnojamą turtą. Neprisimena, koks buvo grynasis pelnas 2008 m. 2007 m. dar mokėjo dividendus. Jei padarė investiciją į nekilnojamąjį turtą, tai nebūtinai turi turėti pelno. Planavo statyti gamyklą ir t. t. Neprisimena, kokius ekonominius sunkumus išvardino, iškeldami restruktūrizacijos bylą. Krizė tikrai jų nepalietė. Pirkimas nebuvo sustojęs. Turėjome 200 pirkėjų, 50-60 sandorių į mėnesį. Krizės nebūtų pajutę, jei nebūtų gerai apgalvoto nusikaltimo. Negali pasakyti, koks buvo didžiausias grynasis pelnas. Jei daro investicijas, tai grynasis pelnas nelabai rūpi, nes tikimasi ateityje uždirbti. Grynasis pelnas per vienerius metus buvo, tikriau 1.5-2 mln. 2008 m. dvi merginos išėjo motinystės atostogų. Masinio darbuotojų atleidimo iš darbo nebuvo. Komercijos direktorė buvo priimta 3 mėn. bandomajam laikotarpiui - nepasiteisino, per brangu tai buvo įmonei. G. T. susilaužė koją. Pasakė, kad nori dirbti. Pasakė, kad nori antro atlyginimo „juodais“. Jie paaiškino, kad taip nedaro. Tada G. išėjo, bet atėjo kitas žmogus. Tiekime buvo du žmonės. Priede Nr. 5 yra fotografija. Monitoriuje matosi, kad yra programa, kurią sukūrė Ž.. Treileris - tūrinis daiktas. Du metus pas juos dirbo programuotojas N.. Ekselio būdu sukūrė skaičiavimo programą, kaip apskaičiuoti įvairių rūšių padėklų sukrovimą, kad įmonė pasiektų kuo didesnę ekonominę naudą. Programa parodo, kokią naudą įmonė turėtų iš sandorio. Jų bendrovė medienos rinkoje buvo nuo 2004 m. Iki to laiko jie buvo užsienio kompanijos atstovybė Lietuvoje. R. Ž. buvo sukurtas darbinis elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) ir ramunas@fb.lt. Elektroninis adresas „(duomenys neskelbtini). jam nėra žinomas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. Jie buvo tiekėjai. Nežino, ar R. Ž. atlyginimas priklausė nuo pelno. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinamas 2010-03-26 UAB „F. B.“ Pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Pagarsinus šį dokumentą, liudytojas G. J. parodė, kad R. Ž. ateidavo į darbą laikas nuo laiko. 2010 m. jie persikraustė į kitą ofisą ir paprašė jo ten neateiti. Darbuotojams paaiškino, kad R. taip pasielgė. Negali tiksliai atsakyti, nuo kada R. negalėjo prisijungti prie įmonės duomenų. Įmonėje pagrindinio elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini) Be to, kiekvienam darbuotojui buvo sukurtos pašto dėžutės, kurias sudarė vardas, įmonės pavadinimas. Apie (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę sužinojo tik ją aptikę kompiuteryje. Ši dėžutė negalėjo būti sukurta bendravimui su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su įmonėmis bendravo oficialiomis pašto dėžutėmis. Apie kitas pašto dėžutes nieko nežinojo. Nešiojamas kompiuteris buvo skirtas tik (duomenys neskelbtini), nes jis daug laiko praleisdavo išvykose. Kiti darbuotojai, išskyrus D. J., neturėjo nešiojamo kompiuterio. Visi darbuotojai dirbo ofise. Nematė, kad kas nors būtų dirbęs prie (duomenys neskelbtini) kompiuterio. 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio pradžioje aptiko (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę. Jis neatidarė šios pašto dėžutės. Kiek prisimena, kompiuteris buvo atiduotas patikrai juos prižiūrinčiai bendrovei. Bendrovės vadovas juos apie tai informavo. Iš pradžių dalyvavo faktinių aplinkybių konstatavime. Kiek supranta, slaptažodis buvo išsaugotas. Buvo daug kartų kalbėta su darbuotojais, kad negalima žaisti ir naudoti kompiuterius kitais reikalais. Negali pasakyti, ar tai buvo įforminta raštiškai. Kai aptiko pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) jie kreipėsi į teisėsaugą. Ne jų reikalas buvo stabdyti šios pašto dėžutės veiklą. Mano, kad Ž. turėjo nešiotis su savimi kompiuterį. Kabinete jis turėjo ir stacionarų kompiuterį. 2010 m. žiemą jie rado kompiuterį padėtą ofise. Jis tada retai būdavo ofise. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nėra gavęs laiškų iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir į ją nesiuntė laiškų. Nei vienam darbuotojui į jo asmeninę pašto dėžutę nesiuntė jokių laiškų. Taip pat iš darbuotojų niekada nėra gavęs laiškų į savo asmeninę pašto dėžutę. Visiems darbuotojams buvo sukurtos jiems skirtos pašto dėžutės. Niekada su niekuo nebuvo pokalbio apie tai, kad per kitas dėžutes reikėtų administruoti įmones.

Specialistė Z. K. parodė, kad ji parašė specialisto išvadą. Jai buvo apteiktos darbo taisyklės ir ji jas aprašė. Ji jų nevertino. Konstatavo faktą, kokios buvo įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, išlaidos ir kt. Ji šių skaičių kitimų neanalizavo, konstatavo tik faktus. Pagal finansinę atskaitomybę 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 53000 Lt nuostolį. Ji nustatė įmonės negautas pajamas dėl lentelėje nurodyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų sumažėjimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų padidėjimo. Teismas turi nustatyti, ar tai yra žala. Ji nustatė, kiek įmonė dėl to negavo pajamų. Iš pajamų minusuojant sąnaudas, patirtas išlaidas, nustatomas pelnas. Jis svarbus apmokestinant pelną ir akcininkams (jie turi teisę išsimokėti dividendus). Įmonės veikloje negautos pajamos traktuojamos kaip nuostolis. Ne jos kompetencijos ribose yra nustatyti, kas kaltas dėl negautų pajamų. Civilinis kodeksas apibrėžia, kas yra žala ir nuostoliai. „Verslo ir teisės aktualijose“ profesorius Videikis apibrėžia, kas yra žala ir nuostoliai: ekonominės naudos sumažėjimas gali atsirasti dėl apgaulingų, aplaidžių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (gali būti natūralios ir ne). Be to, tyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas iš konkrečių pirkėjų. Kai kurie pirkėjai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir kitų pirkėjų, kurie nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais. Specialisto išvadoje visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai nurodyti 10 lentelėje. 11- oje lentelėje yra paaiškinimas, iš ko susidaro 5851264 Lt skirtumas. Pajamos gali būti iš kitos veiklos - jos gali būti gautos iš kitos finansinės veiklos. Jos nėra čia nagrinėjamos. 11-oje lentelėje nurodyti pirkėjai, kurie prieš tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais. Išvada buvo daroma tik tų pirkėjų atžvilgiu, kurie buvo „perimti“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo klausimo nustatyti visus pirkėjus. 12-oje lentelėje yra sąskaitos, kurios buvo pateiktos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji lygino visas sąskaitas - faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams, kuriuos perėmė po to UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naujų klientų atsiradimas įtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujų pajamų atsiradimą. Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, kurie įrodytų neūkiškus sandorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Ženklus pajamų sumažėjimas turėjo įtakos blogesniems UAB „(duomenys neskelbtini)“ rezultatams. Tai - labai didelė pajamų dalis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vystė veiklą. Įmonės veikla tiesiogiai susijusi su apyvarta. Uždirbtoms pajamoms patiriamos ir sąnaudos. Pajamos ir sąnaudos buvo pagrįstos. Tirdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, ji nerado įmonės išlaidų, kurios rodytų, kad lėšos būtų buvę iššvaistytos. Visos išlaidos pateisintos buhalteriniais dokumentais. Tvirtina pateiktą išvadą.

Liudytoja G. T. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta 2008 m. sausio pradžioje. Viso įmonėje išdirbo daugiau nei metus laiko. Iš darbo buvo atleista sausio pradžioje. Dirbo pardavimų vadybininke, bendravo su pirkėjais. Sausio pradžioje ji patyrė kelio traumą. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo pateiktas dieną prieš traumą. Pusmetį turėjo nedarbingumą. 2009 m. birželio mėn. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke. Buvo atsakinga už šalutinio produkto ir medienos pardavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos pagrindinis darbas buvo pardavimai, naujų kontaktų paieška, elektroninio pašto sąrašų sudarymas. Taip pat buvo atsakinga už transporto paiešką, rengdavo dokumentus bankui. Jos pareigose buvo ir bendravimas su pirkėjais ir su vežėjais. Ji buvo pažįstama su visais įmonės tiekėjais. Ji išrašinėdavo sąskaitas jiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės nebuvo. Buvo klientų valdymo sistema, kurioje buvo suvesti visi klientų kontaktai, visi užsakymai. Jie buvo susiję vieni su kitais. Taip pat ten buvo sąskaitų – faktūrų informacija. Toje programoje buvo visi pirkėjų, tiekėjų sąrašai. Kiekvienas darbuotojas turėjo prisijungimo kodus, slaptažodžius prie kompiuterio. Prisijungdamas prie savo elektroninio pašto, turėjai naudotis tuo pačiu slaptažodžiu. Iš namų prisijungti nebuvo galima. Tik prisijungus su savo slaptažodžiu, galėjai prisijungti prie klientų valdymo sistemos. Ne iš darbo vietos nebuvo įmanoma prisijungti. Gal įmonės vadovai prisijungimų kodus ir slaptažodžius buvo perdavę kompiuterių specialistams. Mano, kad jie tikrai žinojo darbuotojų prisijungimo kodus ir slaptažodžius. Kodą sudaro vardas ir slaptažodis. Su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindinta. Nežinojo, kas yra įmonės komercinė paslaptis. Kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo ieškoti naujų kontaktų, nes įmonė norėjo parduoti šalutinę produkciją. Verslo portaluose, geltonuose puslapiuose ji ieškojo klientų, siųsdavo komercinius pasiūlymus elektroniniu paštu. Taip pat skambino tiems klientams, su kuriais turėjo ryšius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas juos būdavo vėlavimas iki 2 mėn. Ji sakydavo, kad paskambins, kad dirba jau kitoje įmonėje, siūlė bendrauti. Pagrinde buvo užsienio įmonės. Taip pat bendravo ir su transporto bendrovėmis. Daugelis transporto bendrovių atsisakė bendrauti. Įmonė šiek tiek eksportavo. Jau patys pirkėjai tokiu atveju susirasdavo bendrovę. Jie patys pasivarto geltonuosius puslapius ir randa kontaktus. Jokios reklamos internete nebuvo. Jie kūrė, tobulino buhalterinę programą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai pateikus Specialisto išvados 11 lentelę, ji nurodė, kad lentelėje yra įmonių, su kuriomis ji bendravo, bet yra ir įmonių, su kuriom nesivystė santykiai.Su R. Ž. susirašinėjo elektroniniais laiškiais. Kai pradėjo eksportuoti prekes į užsienį, kildavo naujų užklausų. Jau reikėjo kainų pasiūlymų, tiekėjų duomenų. Kreipdavosi į įvairius tiekėjus, tame tarpe ir į R. Ž. dėl kainų pasiūlymų. Norėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti tam tikrą produkciją. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai pateikus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ji nurodė, kad kadangi yra atsakymas į laiškus, tai turėtų būti laiško pavadinimas iš jos pusės. Tai yra arba padėklo aprašymas su specifikacija, arba lentelių parašymas. Ji nurodydavo laiško pavadinimą. Yra laiškų, kuriuose nurodydavo įmonės pavadinimą, pateikdavo tam tikrus išmatavimus. Tai buvo įprastas bendravimas darbiniais reikalais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. pakankamai gerai tvarkėsi. 2008 m. vasarą buvo atsiskaitoma su visais. 2008 m. vasaros pabaigoje įvyko lūžis - pradėjo neatsiskaitinėti. Liepdavo vadovas paskambinti transporto kompanijai ir sakyti, kad, jei neduos mašinų, tai neatsiskaitys už kitus užsakymus. Prasidėjo prekių pristatymo vėlavimai. Kaip vadybininkė jautė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio įmonėje pradėjo blogėti situacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai sumažėjo dėl užsakymų neįvykdymo laiku, pirkėjų pasitikėjimo praradimo. Be to, buvo neįvertintas lėšų leidimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo metus laiko. Ją atleido, nes vyko darbuotojų mažinimas dėl prastos įmonės finansinės padėties. Pusę metų negalėjo vaikščioti. Abiejose bendrovėse dirbo vadybininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo didesnes atsakomybes, tačiau kardinaliai darbas nesiskyrė. Nežinojo, kaip sekasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuo jie dirba. Visi jų pirkėjai turėjo ne vieną prekių tiekėją iš Lietuvos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pasiūlymą pateikė K.. Jis bendravo su (duomenys neskelbtini) darbo reikalais ir Ž. pasakė, kad jo kolegė yra atleista iš darbo .Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. pirkdavo prekes. R. Ž. jai laiškus atsiųsdavo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. tuo metu nedirbo. R. su K. buvo sutarę, kad bendradarbiavimui naudos atskirą paštą. Kai ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskambino pirkėjams ir pasakė, kad nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati inicijavo tą bendradarbiavimą. 2009-06-19 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 19- dieną vyko susipažinimas su įmonės veikla. Su kaltinamuoju pradėjo bendrauti kelių savaičių bėgyje. Perėmė prieš tai naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Nemano, kad dar kas nors ja naudojosi. Vėliau įsigijo Domeno ir jos elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini). Į dėžutę (duomenys neskelbtini) laiškus jai automatiškai persiųsdavo, jei buvo išvykusi. Laiške nurodyta cheminės pramonėje naudojama specifikacija, kurią įvedus į Google, ją išmeta II vietoje. Tai - nurodymas, kaip turi būti gaminamas padėklas. Negali pakomentuoti kito žmogaus minčių, kodėl Ž. jai persiuntė šiuos duomenis. R. jai padėjo ir su matematiniais skaičiavimais dėl kainų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas norėjo nusipirkti prekes, nes tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal metus laiko jie vėlavo mokėti. Teisiamojo posėdžio metu perskaičiuos Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus laiškus, liudytoja nurodė, kad jai pateikia padėklų matmenis. Prie padėklo kainos pridėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ maržą ir transporto išlaidas, ji pasiūlydavo kainą pirkėjui. Jei kaina priimtina, tada siųsdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie nupirktų tas prekes ir parduotų jas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji užklausia, kiek kainuotų padėklas. Laiške matmenis, kurie ateina iš pirkėjo, persiųsti (duomenys neskelbtini). Jis atsako, kad savikaina -2.4 euro, kraunasi 250 vienetų į didžiakūbę. Toks užklausimas buvo pateiktas ne tik R. Ž., kad jis pateiktų kainą, kokia ji būtų, jei pirktų iš (duomenys neskelbtini). Toks užklausimas buvo pateiktas gal dar dešimčiai tiekėjų. Nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpirkimo, kurį būtų pagaminęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėklų negamino, bet turėdavo tiekėjus, kurie gamindavo padėklus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ krepdavosi dėl medienos. Žinojo, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad lenteles pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie fiziškai neturėjo galimybių pasigaminti visų matmenų padėklų. Matmenys lentučių netiko šiai specifikacijai. Savikaina 2.4 euro - šis sakinys turėtų būti parašytas R.. Čia yra paskaičiuota, kiek kainuotų padėklas. R. buvo atsakingas už pirkimus. Jis kontaktuoja su padėklų gamintoju, su juo suderina kainą. Savikainą pakankamai sunku apskaičiuoti. Ji nežinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentelių savikainos. Ji žinojo, už kokią minimalią kainą gali jas parduoti. J. K. pasakydavo, kokia minimali medienos kubo kaina. Prie tos kainos pridėdavo transportą ir maržą. Marža būdavo įvairi. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai susipažinus su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedais Nr. 50, 52, ji nurodė, kad priedas Nr. 50 nurodytos užklausos – tai pageidaujama pirkėjo pristatymo savaitė. Kainas reikia pateikti. Pažymėta labai didelė Olandijos kompanija, kuri dirba su labai daugeliu tarpininkų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Tai - atsakymas iš R., kuriame turi būti parašytos kainos. 52 priedo lentelėje yra kaina su pristatymu Prancūzų įmonės, su kuria ji nėra dirbusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei vieno pardavimo su šiuo pirkėju Visas šias lenteles ji pateikdavo su išmatavimais R. Ž., o jis įrašydavo kainą ir atsiųsdavo jai. Ji lenteles gaudavo iš pirkėjų. Šiuo metu ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba.

Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (liudytojas) yra šios įmonės direktorius. Ž. dirbo pirkimų vadovu. Jo įmonė pjauna medieną, daro padėklus. R. Ž. buvo pirkimų vadovas. Jis atėjo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie eilę metų dirbo su šia bendrove. Nuo 2008 m. vasario mėn. ši įmonė pradėjo įsiskolinti. Liko skolingi 68000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas vis prašydavo palaukti, kol sumokės įsiskolinimą. R. Ž. atsiųsdavo paklausimus – už kiek ir kada jie gali pagaminti. Tada jie pasirašydavo sutartį. Atsiskaitymo terminas būdavo 2 savaitės. Jei per dvi savaites po išvežimo jie pretenzijų negaudavo, vadinasi, viskas būdavo gerai. Kaltinamajam R. Ž. iki pradedant dirbti jo bendrovėje, su juo bendravęs buvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkai, užsakovai. Nuo pat pradžių būdavo siunčiami brėžiniai, specifikacija. Nieko negali pasakyti apie R. Ž. pašto dėžutę. Siųsdavo laiškus į (duomenys neskelbtini) dėžutę. 2009 m. pabaigoje arba 2010 m. pradžioje R. Ž. pradėjo dirbti pas juos. Jis klausė jo, ar šis negali priimti į darbą, nes jų įmonėje „viskas linksta“. Buvo taip, kad kaltinamasis jau dirbo pas juos, tačiau negalėjo išeiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dėl to kreipėsi ir į darbo inspekciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla visada buvo pelninga: nuo 2000 m. - tik vienus metus buvo nepelninga, o po to – pelninga. 2005 m. persikėlė į nauja patalpas, daug pjovė medienos. To neįtakojo tai, kad Ž. atėjo pas juos dirbti. Nesupranta, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ iššvaistė 3.5 mln., o dabar - kiti kalti. Mano, kad tai buvo padaryta sąmoningai. Buvo areštuoti jo įmonės 4 mln. Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko žemės, brangius automobilius. R. Ž. jam neperdavė jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos. Nuo skaičiuoklės niekas nepriklauso - pati skaičiuoklė pinigų neuždirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pardavimus užsienyje. Pradėjo pjauti medieną tarpininkams, ir jis sakė, kad, kai sustiprės, tai patys tai darys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkai. Kai tik prasidėjo pirmi užpirkimai, bendravo su (duomenys neskelbtini). Iš pradžių neturėjo pašto dėžutės. Po to buvo sukurta pašto dėžutė (duomenys neskelbtini). Dabar turi savo pašto dėžutę, bet pats su kompiuteriu mažai dirba. 2009 m. jų apyvarta padidėjo. Lemiamos įtakos turėjo įmonės gamyba. Iš pardavimų gali būti labai mažai pelno. Nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2010 m. pabaigos su užsakymais įmonėje dirbo Ž. ir G. (G. - nuo 2009 m. birželio, o Ž. - gal nuo 2010m pradžios). Iki to laiko jis ir V. Č. dirbo su pardavimais. Ž. negalėjo atvesti užsienio kompanijų, nes jis nedirbo su užsieniu. Tik sau yra dėkingas už įmonės pakilusią ekonomiką. G. T., mano, internetu ieškojo klientų. Atrodo, kad (duomenys neskelbtini) dabar pašto dėžutė nenaudojama. Naudoja kitą pašto dėžutę.

Liudytoja J. U. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007-10-03 iki 2008-12-07 vyr.buhaltere. Buvo atleista dėl struktūrinių pertvarkymų (dėl etatų mažinimo). 2008 m. pablogėjo įmonės ekonominė situacija – pablogėjo atsiskaitymai, sumažino algas darbuotojams. Be to, buvo nemažai įsipareigojimų bankui. 2008 m. įmonė baigė nuostolingai. Nuo 2006 m. iki 2007 m. įmonės apyvarta buvo didesnė. Įmonės veikla blogėjo. Lėšų panaudojimas įmonėje buvo: didelės investicijos į ilgalaikį turtą, automobiliai buvo nupirkti už 300 000, už 0.5 mln. Lt buvo nupirktas butas. 30 000 - 40 000 Lt buvo mėnesio lizingo mokėjimas. Be to, 2007 m. 200 000-300 000 Lt buvo investuota reklamai. 2008 m. buvo nemažas nuostolis. Įmonė reklamavo produkciją. Neprisimena, ar reklama buvo Lietuvoje, ar užsienyje. Mano, kad įmonės nuostolinga veikla, nes per didelis išlaidavimas. Pablogėjus situacijai, įmonė tapo nemoki. Jau 2008 m. antroje pusėje buvo derinami mokėjimų atidėjimai. Ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro nėra turėjusi. Taip pat mano, kad apyvartos sumažėjimas, ir investicijos įtakojo įmonės ekonomikos kritimą. Reikia žiūrėti į bendrą pelną, į savikainą. Sudėjus apyvartą, įsipareigojimus pirkėjams, priklauso nuo vadovų, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali išgyventi. Vadovai galėjo parduoti turtą. Ji rengdavau dokumentus paskolos gavimui. Neprisimena, kad bankas būtų suabejojęs dėl paskolos davimo. Atlyginimai nevėluodavo, bet jie daug kam buvo sumažinti iki minimumo. Įmonė turėjo žemės, butą, transporto priemones, kitus įrengimus. Jie planavo ateityje kažką daryti su veikla.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Iš tos bendrovės išėjo 2007 m. Ten dirbo apie 4 metus. Į jo pareigas įėjo bendravimas su tiekėjais, brėžinių darymas, savikainos, maržos skaičiavimas. Su pirkėjais bendravo kiti žmonės. Pirkėjas jiems atsiųsdavo lentelių skaičių, kaip jos išdėliotos. Jis braižydavo brėžinius. Po to tiekėjų klausdavo, ar gali pagaminti tokią produkciją už tokią kainą. Būdavo taip, kad kelių skirdavosi matmenys tik keliais milimetrais ir nereikėdavo perbraižyti brėžinio kitam užsakymui. Būdavo, kad skirdavosi ir visi matmenys. Teisiamojo posėdžio metu pateikus liudytojui brėžinių esančių byloje kopijas apžiūrai, šis nurodė, kad jis ir kalba apie tokius brėžinius. Iš pradžių įmonėje tokius brėžinius braižydavo Norvilas. Neprisimena, kad R. Ž. būtų braižęs tokius brėžinius. Tuo metu, kai jis dirbo įmonėje, R. su brėžiniais nebedirbo. Teisiamojo posėdžio metu pateikus liudytojui byloje esančios skaičiuoklės kopiją apžiūrai, jis nurodė, kad skaičiuoklė yra sukurta Excelio programa. Nežino, ar tai jo sukurta skaičiuoklė. Ją jie naudojo skaičiuodami planuojamą uždarbį. Buvo įvertinami ir transporto kaštai. Čia yra medienos lentelių skaičiuoklė. Esant tokiai skaičiuoklei, įmonės našumas padidėjo. Tiekėjams jie nurodo kokių matmenų, kokios kokybės ir kuriam laikui jiems reikia. Brėžinius tiekdavo priklausomai nuo to, koks buvo tiekėjas. Brėžinius siųsdavo gamintojui ir klausdavo, ar galima pagaminti. Jie žinodavo, kas kokią produkciją gali pagaminti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinė paslaptis, kaip jis supranta, buvo duomenys apie kainas. Jis atskirai neturėjo niekur pasirašyti, kad tai informacija, kuri gali pakenkti įmonei. Tiksliai su kiekvienu punktu kas yra komercinė paslaptis supažindintas nebuvo. Bet tai žinojo visi. Neprisimena, ar pasirašė jis vidaus darbo tvarkos taisykles. Teisiamojo posėdžio metu pateikus liudytojui vidaus darbo taisyklių kopiją apžiūrai, jis nurodė, kad yra pasirašęs ir supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Mano, kad jo Excelio skaičiuoklė nebuvo įmonės komercinė paslaptis. O informacija, kuri į ją sudėta – komercinė paslaptis. Buvo tobulinama padėklų sukrovimo formulė. Praėjo daug laiko. Neprisimena, kas pradėjo kurti tas formules. Kaip apskaičiuoti kubą, sugalvojo ne jis. Negali atsakyti, ar brėžiniai, kuriuos jis darydavo, buvo komercinė paslaptis. Juos siųsdavo konkrečiam tiekėjui, jų neviešino. Brėžinyje nurodydavo, kuriai įmonei jį siunčia. Komercinių pasiūlymų duomenys buvo įmonės komercinė paslaptis. Vieni žmonės dirbo, kad firma turėtų pirkėjus, kiti – kad turėtų tiekėjus. Jei paviešintų šią informaciją, tai neaišku iš ko įmonė darytų verslą. Mergaitės, kurios bendraudavo su užsienio pirkėjais, gaudavo užsakymo duomenis. Tą informaciją persiųsdavo jam. Pagal ją būdavo daromi brėžiniai. Toks pasiūlymas dažniausiai būdavo siunčiamas faktu Lietuvos gamintojams, kurie galėtų pagaminti tokius padėklus. Jie gaudavo atsakymą, už kiek gali pagaminti. Tada jie paskaičiuodavo transporto išlaidas, pridėdavo maržą ir mergaitės siųsdavo atsakymą pirkėjams. Jei tiekėjas žinotų, koks pirkėjas juos užsako, tai kreiptųsi tiesiai į juos. Ne visa iš pirkėjo gauta informacija būna „perkeliama į lapą“. Perkelta informacija jau nėra paslaptis. Paslaptis yra tai, kad dalis informacijos neperkeliama į lapą. Brėžinio nubraižymas priklausydavo nuo detalės sudėtingumo – 10 min. – 2 val. tada R. skaičiuodavo šia skaičiuokle. Nežino to, kad R. Ž. būtų koregavęs skaičiuoklės formules.

Liudytojas Marekas Petrovskis parodė, kad į jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl faktinių aplinkybių konstatavimo apie kompiuteryje esančius laiškus. Protokole yra nurodyta, kad prisijungė prie pašto dėžutės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kompiuterį, jį įjungė ir jame esančiu slaptažodžiu prisijungė prie pašto dėžutės. Atidarė pašto dėžutę. Slaptažodis buvo išsaugotas vartotojo kompiuteryje. Kompiuterio interneto naršyklės skiltyje „įrankiai“ buvo išsaugotas slaptažodis. Jis konstatavo skiltį „2009-2010 išsiųsti laiškai“. Iš tų laiškų buvo laiškų, kurie turėjo pridegtą dokumentą. Tie laiškai buvo atspausdinti. Laiškų priedai atspausdinti nebuvo. Jie buvo išsaugoti prie protokolo kompaktiniame diske. Viso buvo išsiųsti 836 laiškai. Į protokolą įtraukė tuo, kuriuos prašė konstatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Tikriausiai buvo ir gautų laiškų dėžutė, tačiau buvo prašymas konstatuoti tik išsiųstus laiškus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė konstatuoti faktą apie konkrečius išsiųstus laiškus. Į protokolą buvo įtraukti 54 laiškai. Suprato, kad buvo konstatuojami laiškai, kurie buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Jis į patį procesą nesigilino. Konstatavo tą, ką jie prašė. Pašto dėžutę atidarė D. J.. Slaptažodį ištraukė iš kompiuteryje išsaugotų slaptažodžių. Reikia atidaryti naršyklę, nusikopijuoti slaptažodį ir jį įkelti. Protokole slaptažodis nurodytas.

Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jis yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. R. Ž. dirbo tuo metu, kai jis (liudytojas) vadovavo kompanijai. Liudytojas nurodė, kad vadovavo įmonei 2004-2011 m. R. Ž. dirbo 2006-2010 m. Jis buvo atleistas iš darbo, tačiau iki to laiko buvo geras darbuotojas. R. Ž. buvo pirkimų vadovas. Įmonė pirkdavo ir parduodavo medieną, skirtą pakavimui. Prekes įsigydavo Lietuvoje, o parduodavo užsienyje. Reikėjo prekes įsigyti pigiau, o parduoti brangiau. Pirkimų vadovas turėjo bendrauti su tiekėjais, tartis dėl kainų, teikti pasiūlymus. Iš pradžių jie išsiaiškindavo ko klientui reikia, o po to ieškodavo geriausios tiekimo galimybės. Pirkėjai nebendraudavo su tiekėjais tiesiogiai dėl kalbos barjero. Gavus reikalavimus iš pirkėjo, buvo panaudota išmonė kaip ir ką pateikti tiekėjui, kad gauti geriausią rezultatą pardavus prekę. Atsižvelgiant į užsakymą, į pakrovimo metodiką, pjovimo paklaidą, žinant šios verslo šakos ypatumus, galima užsidirbti. Matmenys yra žinomi visiems, tačiau paslaptis yra tame, iš ko tą matmenį nupirkti ir kaip jį sukrauti. Reikia praktinių žinių kaip sukrauti padėklą. Su R. Ž. dirbo gražiai iki to momento, kai sužinojo, kad Ž. teikia tiekėjui jų firmos paslaptis – skaičiavimo metodikas, braižymo ypatumus ir kt. Visa kompiuterinė technika buvo apsaugota. Kiekvienas darbuotojas turėjo prieigas prie sistemų. Kompiuterinės priežiūros tikslais buvo pateiktas nešiojamas kompiuteris firmai, kuri prižiūrėjo įrangą. Buvo rasta, kad vyko susirašinėjimas su kita firma. Įmonei buvo padaryta milžiniška žala. Krito pardavimai. Buvo perduoti klientų sąrašai. Įmonės įdirbis buvo didelis. Buvo perduodama informacija apie tiekėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kas tiekiama, už kokią savikainą, kokiais matmenimis tiekiama, skaičiavimo metodikos, optimalūs sukrovimai, pirkėjų sąrašas su visais kontaktais. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jis yra bendravęs. Ši bendrovė – tai tiekėjas, kuris tiekdavo 1-2 matmenis, kuriais jie prekiavo. Buvo apsaugotos techninės galimybės. Įmonėje buvo vidaus darbo taisyklės. Ž. ne kartą buvo supažindintas ir žodžiu, kas yra komercinė paslaptis. Matmenis pateikdavo pirkėjas. Matmenys, kuriuos perka klientas yra komercinė paslaptis. Skaičiavimo metodika, klientų pavadinimai, adresai, brėžiniai, kurie buvo skirti klientams, buvo komercinė paslaptis. Darbo taisyklėse pasakyta, kad klientų atsiųsti brėžiniai yra komercinė paslaptis.Buvo pastebėta, kad iš vienos pašto dėžutės buvo siunčiami laiškais, kuriais atskleidžiama komercinė paslaptis. Dėl šios priežasties prašė antstolio konstatuoti šiuos laiškus. Nurodė antstoliui, kuriuos laiškus konstatuoti. Pašto dėžutės slaptažodis buvo išsaugotas naršyklėje. Taip jis buvo atskleistas.2009 m. gal spalio mėn. sužinojo apie tai, kad atskleidžiama paslaptis. 2010 m. kovo mėnesį R. Ž. buvo atleistas iš darbo. Jie kreipėsi į policiją. Darbui buvo skirtas vienas elektroninis paštas. Kiti - ne darbui. G. T. žodžiu buvo supažindinta su vidaus darbo taisyklėmis. Ji dirbo trumpai. G. T. bendraudavo su Italų pirkėjais. Pirkėjų siunčiami pasiūlymai jiems yra komercinė paslaptis. 2008 m. įmonėje buvo gera finansinė padėtis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui pateikus apžiūrai Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esantį priedą Nr.3, liudytojas nurodė, kad tai yra laiškas, kuriame yra parduodamų matmenų kainos. Mano, kad ši informacija yra komercinė paslaptis, nes kaina nurodoma tik tam tikram klientui, jos neperduodant tiekėjui. Iš vieno laiško negali nuspręsti, kad tai yra kaina. Yra tokių laiškų, kuriuose tai matosi. Yra jų įmonės laiškas pagal kliento siųstą paklausimą su nurodytomis kainomis. Analogiškas laiškas yra siųstas ir (duomenys neskelbtini). Yra perduota informacija, kokias kainas reikia nurodyti, kad būtų galima gauti užsakymą. Pagal 2010-01-11 kliento paklausimą PKF buvo suformuotas jiems pasiūlymas ir nusiųstas. Iš specialisto išvados matyti, kad iš jų nepirko šio užsakymo. Negali atsakyti į klausimą, ar paklausimus pirkėjai siųsdavo tik jų bendrovei. Būdavo tokia praktika, kad kelioms įmonėms siųsdavo. 2009-10-30 laiškas - tai paklausimas iš įmonės, kur suskaičiuotos savikainos, kuriomis remiantis buvo pasiūlyta klientui kaina. Lapkričio mėnesio 5 d. persiųsta informacija. Nurodyta savikaina, kaip kraunama. Pirkėjų atsiųsti matmenys jiems yra komercinė paslaptis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš tiekėjų. Tiekėjui tiekdavom paklausimą su matmenimis, bet ne pirkėjo atsiųstą paklausimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija buvo labai siaura. Nėra prasmės jam siųsti paklausimą dėl produkcijos, kurios jie negamina. Mato šiame laiške raides R. E. tai reiškia, jog tai - atsakymas. Jame perduota žodis į žodį tai, ką jie gavo. Be to, 2009 m. kovo 11 laiške buvo persiųsta ir skaičiuoklė. Skaičiuoklė skirta įvertinti sukrovimus, matmenis, net gaunamą uždarbį. Jie patys sukūrė tą skaičiuoklę, formules. Ši skaičiavimo metodika yra paslaptis. Ji buvo kuriama žingsnis po žingsnio. Metodika buvo žinoma tik įmonei. Tiekėjus surinkti, sužinoti jų geriausią kainą nėra taip paprasta. Lapkričio 5 d. laiške aiškiai parašyta, į kokį transportą kraunama produkcija. Nurodyta kiekis, kaina. Daug kas nemoka paskaičiuoti, kaip efektyviai sukrauti produkciją. 2009-12-17 laiškas. Perduodami visi pirkėjai su visais duomenimis, asmenimis. Internete to negalima rasti. Prisegtas failas buvo užfiksuotas antstolio. Įmonė turėjo vidinę klientų valdymo sistemą. Prie jos galima buvo prieiti, prisijungus iš to kompiuterio ir tik iš tos jungties, kuri buvo suteikta (duomenys neskelbtini) (jo atveju). Kompiuteris buvo patikėtas R. Ž.. Prie tos sistemos galima buvo prisijungti slaptažodžiu, kuris buvo žinomas R. Ž. ir įmonei, kuri prižiūrėjo kompiuterinę sistemą. Iš R. Ž. kompiuterio galima buvo tiesiogiai išsiųsti tuos duomenis elektroniniu paštu. Klientų aptarnavimo sistemoje matosi visi tiekėjai, už kiek parduoda matmenis ir kt. Prie tos sistemos iš namų negalėjo prisijungti darbuotojai (tik darbe). Ne vieną kartą (duomenys neskelbtini) buvo rašomos pravaikštos. Kompiuteris buvo įmonėje nuo sausio mėnesio. Kai R. Ž. nėjo į darbą, kompiuteris buvo pas jį. Kompiuteris - nešiojamas. Jis galėjo prisijungti iš namų prie duomenų bazės. 2009 m. nukrito įmonės apyvarta. Tai sutampa su duomenų perdavimu. Įmonės pirkėjų duomenų bazė sukurta per įmonės gyvavimo laikotarpį. Tai - įmonės reklama, siuntinėjimas pasiūlymų. Ta bazė - tai tik tie klientai, su kuriais buvo bent vienas sandoris. Ilgas darbas sukurti tokią bazę. 5 metus užtruktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurti tokią duomenų bazę. Jų įmonei tiek laiko reikėjo. Be to, įmonėje buvo sukurta braižymo metodika. Buvo įvedę įmonės vidaus žymėjimą - prekei buvo suteikiamas kodinis pavadinimas. CP- tai bendras standartas. Yra eilinis paslapties atskleidimo faktas laiške, nurodant kainą, didžiakūbę. Įmonė turėjo įprastinį vežėjų sąrašą klientų valdymo sistemoje. Bet nuolat ieškojo ir naujų -ieškojo pigiausio vežėjo. Įmonė „Apedons“ buvo jų klientai. R. Ž. negalėjo su šia įmone bendrauti. Priede Nr. 28, 2009-11-23 esančiame laiške nurodyta informacija R. Ž. gali būti žinoma tik iš įmonės vidaus. Žinodamas tokius dalykus, gali išvengti tam tikrų praradimų. Priede Nr. 30 esančiame laiške minimas tiekėjas, kuris gamino žemesnės kokybės pigesnį gaminį. „Vimas“- tai jų įmonės klientas. Tiekėjai pateikdavo tik specifikaciją. Tarinis - tiekėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki to momento tuo neužsiminėdavo, buvo lentpjūvė. NIMPA - tam tikras žymėjimas, jis nurodo terminį apdirbimą. Laiške nurodyta 0,15 eurų už apdeginimą. Jis paėmė tą kainą iš tiekėjų. 2009-12-03 siųstame laiške, priede Nr. 37 nurodytas „Vimas“ - tai vardas. Liudytojas paaiškino, kad šiame laiške galėjo būti persiųsti Vimo matmenys, kurie buvo pateikti jų bendrovei. 2009-12-09 laiške, priede Nr. 40 aiškiai matosi, kad persiųstas kliento brėžinys. Šie failai buvo skirti tik „N- service“. Priede Nr. 28 atspindi, kad nebuvo laisva prieiga, kad yra suveikusi apsauga. Visio - tai braižymo programa, o FB 53 - tai brėžinys, nubraižytas tam tikram klientui. Tiekėjui skirtus failus siuntė tik PDF failu, kurio negalima transformuoti. Šis failas buvo siųstas failu, kurį galima redaguoti. Programą įmonė buvo įsigijusi, ji buvo licenzijuota. Spalvotas braižymo programas siųsdavo tiekėjas. Nesiųsdavo failų, kuriuos galima redaguoti. Pats yra prisidėjęs prie braižymo metodikos sukūrimo. Net patys klientai normaliai brėžinių nebraižydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo tik dviejų matmenų pjovimu. Jie net padėklų negamino. Su šia bendrove buvo kalba tik apie matmenis. Brėžiniai buvo tik nebent lentos. Tuo metu jis buvo įmonės akcininkas. Jau 2 metai, kaip jis nėra bendrovės akcininkas, darbuotojas. Šiuo metu vyksta įmonės restruktūrizacija. 2008-2009 m. įmonė investavo į turtą - įsigijo sklypą. Norėjo kurti gamybinę bazę, tačiau neįkūrėme, kadangi pablogėjo įmonės finansinė padėtis. Bankas iš dalies kreditavo žemės pirkimą. Jam nekilo abejonių dėl įmonės finansinės padėties. VSD formato brėžinių niekam nesiųsdavo. Iš klientų aptarnavimo sistemos buvo siunčiami brėžiniai - PDF atskirai tiekėjui ir atskirai pirkėjui. Vidaus darbo taisyklėse tai atsispindėjo. Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad gauti pasiūlymai, gautos ir paruoštos sutartys yra paslaptis. Brėžiniai yra komercinė paslaptis, išskyrus brėžinius, skirtus konkrečiam klientui. Klientui buvo pateikiamas konkrečiai jam skirtas brėžinys. Ne braižymo ir skaičiavimo metodika. Apie pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsiradimą sužinojo tik ją aptikę. Visi elektroninio pašto adresai įmonėje buvo sukuriami ir priskiriami darbuotojui. Pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) buvo sukurta be jų žinios. Neįsivaizduoja, kaip ši dėžutė galėjo būti sukurta bendravimui su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nustatyta elektroninių pašto dėžučių susikūrimo tvarka: įdarbintas žmogus gaudavo telefoną ir elektroninio pašto adresą. Negali pasakyti, ar ši tvarka buvo raštu įforminta. Nežino, ar buvo kažkur parašyta, kad negalima darbuotojui susikurti pašto dėžutės. Įmonėms tikslams buvo naudojamas elektroninis paštas. Negali pasakyti, ar taisyklėse buvo parašyta, kad bendravimui darbo tikslais turi būti naudojamas paštas, bet jis tam buvo sukurtas. Kai kaltinamasis įsidarbino, jam buvo sukurtas elektroninis paštas ramūnas@forestbrothers.lt. Jam siųsdavo laiškus į šią elektroninio pašto dėžutę. Kiek jam teko matyti, niekas iš darbuotojų nesiuntė R. laiškų į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). 2009 m. UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo skolinga UAB “(duomenys neskelbtini)”, bet ji skolinga buvo ne tik šiai įmonei. Jis iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo gavęs laiškų. Pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) pamatė kompiuterio apžiūros metu. Pašto slaptažodis buvo išsaugotas naršyklėje. Pačioje įmonėje bendravimas vyko per serverį. Negalima buvo techniškai jungti išorinių tinklų. Tai buvo techniškai blokuojama. Darbuotojai prašė leisti naudotis Yahoo, tačiau jie nurodė naudotis ne darbo aplinkoje. Nešiojamam kompiuteriui nebuvo galima įdiegti tokios apsaugos, todėl darbuotojai buvo paprašyti žodžiu to nedaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš nereikšmingų tiekėjų. Nelogiška buvo kurti pašto dėžutę bendravimui su šiuo tiekėju. Įmonės nešiojamu kompiuteriu naudojosi tik Ž.. Tai buvo jam skirtas kompiuteris. Jis vienintelis važinėdavo darbo reikalais. Namuose Ž. galėjo turėti tą kompiuterį. Gal ir nebuvo akto, kuriuo (duomenys neskelbtini) būtų priskirtas kompiuteris. Kompiuteris buvo paliekamas tik techninei profilaktikai, o likusį laiką pas kompiuteris būdavo pas (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti datos, kada kompiuteris buvo grąžintas. Tai buvo sausio – vasario mėn.

Liudytojas H. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2004-2006 m. Buvo IT specialistas. Užsiėmė kompiuterinės technikos priežiūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apsauga apėmė buhalterinę programą, prie kurios buvo galima jungtis tik tam tikru slaptažodžiu. Praktiškai kiekvienas įmonės darbuotojas turėjo kompiuterį. Buvo slaptažodžiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigiję specifinę programą. Serveris negali būti atviras, turi būti slaptažodis. Jis yra daręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuoklę padėklų savikainai skaičiuoti. Ją tobulino tiek, kiek ir dirbo – du metus. R. Ž. nepažinojo. Slaptažodžiai buvo naudojami tam, kad būtų apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys. Buvo operacinės sistemos, buhalterinės programos, skaičiuoklė. Neprisimena, ar slaptažodžiai buvo nurodyti įmonės vadovų, ar darbuotojai patys juos susikūrė. Jis nestebėjo elektroniniu paštu siunčiamos informacijos srautų. Tai nebuvo didelė įmonė, kad būtų buvę srautai. Kiekvienas laiškas – tai yra konfidencialu. Buhalterinėje programoje buvo apsauga. Fizinė apsauga – kai užrakinamas serveris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė apsauga – buhalterinė sistema ir slaptažodis. Jo sukurta skaičiuoklė yra specifinė – tai Excelio failas su papildomomis funkcijomis. Nelabai pamena, bet ši skaičiuoklė gal ir turėjo apsaugos kodą. Visi darbuotojai galėjo naudotis ta skaičiuokle. Ši programėlė nėra klientų duomenų bazė. Tai daugiau pagalbinė programa. Ji duoda naudą, palengvina skaičiavimą. Tai sutaupo laiko. Kiek atsimena, įmonėje nebuvo konfidencialių dokumentų sąrašo. Jis dokumento, kad negali duomenų viešinti, nepasirašė. Buhalterinę programą jis nedarė. Tą skaičiuoklę, kur sukūrė jis, lygiai tokios pačios programos kitas žmogus nesukurs. Yra specifika. Nebuvo jo parašo, kad niekas neperduoda tos programos. Yra pasirašęs, kad susipažino su įmonės vidaus taisyklėmis.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jie gamina ir pardavinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos produkciją nuo 2007 m. Nuo 2011-11-27 su šia įmone jie nebedirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems liko skolingi didelę pinigų sumą – 93000 Lt. Kai prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacija, jie su jais nesusisiekė, neatsiskaitinėjo už prekes, todėl su jais jų santykiai nutrūko. 2009 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo neatsiskaitinėti už prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųsdavo faksu brėžinius. Kiekvienas pirkėjas siųsdavo savo specifinius brėžinius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie gamino produkciją pagal jų brėžinius, kitiem pirkėjams – pagal jų brėžinius. Kiekviena įmonė turėjo savo brėžinius, savo specifikaciją. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2009 m. gegužės mėn. iki šiol. Jie dirba su daug įmonių. Turi viso apie 15-20 tiekėjų. Gal ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos susirado. Ši įmonė buvo tiekėjas. Gali būti, kad užsakyme nurodomas brėžinys, drėgnumas, išmatavimai, specifikacija. Būdavo, kad ir telefonu susitardavo.Dar iki 2009 m. gegužės mėn. žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė gamino medienos produkciją. Jie nors ir patys daug ką gamina, tačiau daug ką ir perka. Nežino, ar 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo paletes. R. Ž. žino nuo 2007 m. Su juo bendravo darbiniais reikalais. Kai jis perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendravo su juo. Ž. nesakė jam, kad nedirbtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia bendrove dirbtų ir dabar, tačiau ji restruktūrizavosi. Jie faksu ar elektroniniu paštu gaudavo brėžinius, užsakymus. Redaguoti elektroninių paštu gautų brėžinių jie negalėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat užsakymus gaudavo arba elektroniniu paštu, arba faksu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui pateikus brėžinį, jis patvirtino, kad tokius brėžinius jie gaudavo elektroniniu paštu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negamino tokių pačių daiktų kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių kokybę priimdavo R. Ž., dirbant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – taip pat R. Ž.. R. Ž. į jį kreipėsi jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. J. P. į jį kreipėsi taip pat kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Taip buvo 2009 m. gegužės mėn. Jau tuo metu jis R. Ž. žinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą. 2007-2008 m. atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko normalia komercine praktika. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. Nuo 2009 m. gegužės mėn. dirbo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, ar Ž. pasiūlė bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas K. P. parodė, kad šiai dienai jokių santykių su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Kai jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tai jie bendravo su šia įmone, tačiau tai nebuvo strateginis pirkėjas. Ši įmonė buvo tarpininkai. Jau daugiau kaip 3 metai nedirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Ten dirbo nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2011 m. pabaigos. Buvo pardavimų vadybininkas. Jo darbo funkcijos buvo aktyvi pirkėjų paieška tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kainų politikos vykdymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bivo pirkėjas. Kadangi praėjo nemažai laiko, gali būti, kad jis kažkurių detalių neprisimena. Gal ir buvo kokie pirkimo sandoriai su šia įmone, bet jis už pirkimus nebuvo atsakingas. Negali atsakyti, kada nutrūko jų santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negali atsakyti, kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būklė. Būdavo suderinamas partijos užsakymas, kaina, tiekimo laikotarpis. Kai kurių detalių jis negali sakyti, nes tai yra įmonės komercinė paslaptis. Įmonė gamina standartinę produkciją. Dažniausiai patiekiami matmenys, aptariami kokybės klausimai bei terminai. Jei gerai pamena, pas juos buvo atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai – du vyrai. Jis to susitikimo metu dalyvavo. Buvo kontaktas ir su R. Ž.. UAB „Juodeliai“ su daug įmonių palaikė komercinius santykius. R. Ž. pažįsta nuo tada, kai pradėjo dirbti UAB „Juodeliai“. Jį pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją. Kol jų įmonė dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis bendravo su (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko produkciją, kurią gamino jų įmonė. Tai galėjo būti dvigubo pjovimo lentos. Įmonėje buvo du vadybininkai. Jis daugiau bendravo su klientais. Jis turi konfidencialumo sutartį su UAB „Juodeliai“. Klausė įmonės savininkų, ką jis gali sakyti, ko negali. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių santykių neturėjo. Gal kolegė su šia įmone dirbo. J. K. pažįsta. Su juo bendradarbiauja dirbdamas naujoje savo darbovietėje. Nuo 2011 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai nutrūko santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis apie tai pranešė direktoriui. Gal buvo nesutarta dėl kainos. Galėjo būti, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti nuo 2003-04-02. Jie pjaudavo standartinę produkciją ir jiems arba tikdavo, arba ne. Specialių matmenų produkcijos jie nedarė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui pateikiamas rugsėjo 1 d. elektroninis laiškas apžiūrai, po ko liudytojas nurodė, kad tai galėjo būti vienas iš užsakymo variantų. Įmonė gaudavo padėklų brėžinius, bet padėklų negamino. Jie darė ruošinius, iš kurio bus padarytas galutinis produktas – padėklas. Su R. Ž. bendravo tik kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu.

Iš Darbo sutarties Nr. 17 matyti, kad 2006-09-12 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž. buvo sudatyta darbo sutartis, kuria R. Ž. šioje bendrovėje priimamas dirbti pirkimų vadovu (1 t., b.l. 11-13).

Iš Vidaus darbo tvarkos taisyklių matyti, kad, su jomis pasirašytinai buvo supažindinti darbuotojai, tame tarpe ir R. Ž. 2006-09-12, ir kurių 5.1 punktas nurodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiųjų pareigas, tame tarpe 5.1.4. punktas nurodo „saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis... „ (1 t., b.l. 14-27);

Iš 2011-03-31 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad buvo detaliai aprašytas kompiuteryje “Lenovo 0763-89G S/N L3-AX459 07/09” išsaugotos elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), išsiųstų laiškų nuo 20009-03-10 iki 2010-01-20 turinys, kuris yra konstatuotas (2 t., b.l. 92).

Iš 2012 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr.5-2/34 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės –finansinės veiklos tyrimo matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir AB“(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad nuo 2009 metų UAB “(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes lentelėje nurodytiems pirkėjams, kurie iki to laiko buvo UAB “(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai prekių už 5851264 Lt.

Pagal LR BK 211 str. atsako tas, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui. Komercinės paslapties atskleidimo pagrindinis tiesioginis objektas – sąžiningo ūkininkavimo principai. Nusikaltimo dalykas – komercine paslaptimi laikoma informacija.

LR DK 99 str. 4 d. pagrindu sudarydamas darbo sutartį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį inter alia su jo būsimo darbo sąlygomis, darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą, taip pat ir su informacija, kuri darbovietės nustatyta tvarka yra laikoma komercine (gamybine) paslaptimi. Tam tikri įpareigojimai darbuotojui dėl komercinės (gamybinės) paslapties saugojimo gali būti nurodomi sudaromoje darbo sutartyje (LR DK 95 str. 4 d.). Be kita ko, Darbo kodeksas numato, kad komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (LR DK 235 str. 2 d. 2 p.), kurio pagrindu bendrovė turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjusi darbuotojo (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.). Darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius, tokiu atveju taikant civilinio kodekso teisės normas (LR CK 1.116 str. 3 d.).

Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (CK 1.116 str. 1 d.).

Remiantis LR CK normomis ir 1996-01-31 Europos Komisijos Reglamento Nr. 240/96 10 str. pateikiamomis sąvokomis, yra išskiriama keletas kriterijų, kurių pagrindu tam tikra informacija laikytina komercine paslaptimi:

pirma, tam tikros esamos ar būsimos informacijos komercinio, technologinio, techninio, organizacinio pobūdžio vertingumas, reikšmingumas ir naudingumas bendrovei siejamas su viešu jos neatskleidimu (slaptumas) ir

antra, informacijos savininkas ar asmuo, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, imasi konkrečių priemonių (atitinkamai ją formalizuoja, nustato tam tikrus apsaugos kriterijus ir pan. (identifikavimas), kad tokia informacija nebūtų viešai atskleista.

Taigi informacija, kurią bendrovė laiko ar ketina laikyti komercine (gamybine) paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu (Reglamento Nr. 240/96 preambulės 5 punktas). Remiantis komercinės (gamybinės) paslapties sąvoka, galima teigti, kad kiekvienas ūkio subjektas, t. y. atitinkamas jo valdymo organas, remdamasis įstatymuose nustatytais reikalavimais, pats nusprendžia, kokią informaciją laikyti komercine (gamybine) paslaptimi, t.y. informacija, kaip komercinė (gamybinė) paslaptis, turi būti konkrečiai apibrėžiama (formalizuojama): sudaromas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas; nustatomi asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis; parengiama tokių asmenų supažindinimo su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis ir jų perspėjimo apie šių žinių atskleidimą ar praradimą tvarka ir pan. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 7 dalyje, kad informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato bendrovės valdyba, o jai nesant – kitas kompetentingas bendrovės valdymo organas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį R. Ž., jis nurodė, kad nebuvo supažindintas su komercine paslaptimi, atėjęs dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė tik standartinius dokumentus, t.y. vidaus darbo tvarkos taisykles, saugos taisykles, jam nebuvo akcentuota, kas yra komercinė paslaptis.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž. pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 17 (1 t., b.l. 11) ir tą pačią dieną R. Ž. susipažino su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (1 t., b.l. 26-27), kurių 5.1.4. punkte yra numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas privalo saugoti įmonės ūkines – komercines paslaptis. Tame pačiame punkte paaiškinta, kad įmonės ūkine – komercine paslaptimi yra laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų, teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės tiekiamų ir ankščiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai, įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir teikusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gauti iš jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir jų pačių paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija.

Teismo nuomone, Vidaus darbo tvarkos taisyklėse yra išvardintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudarančios žinios (5.1.4. punktas), nuobaudų skyrimo už jų atskleidimą tvarka (13.2.3., 13.4. punktai), susipažinimo su jomis tvarka (1.5 punktas). Todėl teismas sprendžia, kad R. Ž. buvo pasirašytinai susipažinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi yra laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų, teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės tiekiamų ir ankščiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai, įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir teikusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gauti iš jų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir jų pačių paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija ir jis privalėjo tą informaciją saugoti. Be to, byloje apklausti liudytojai Ž. R., H. N. patvirtino, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nurodyta informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.1.4. punkte nurodyta informacija turi komercinę vertę ir atitinka komercinės paslapties požymius.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 16 str., kuriame reglamentuojamas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas, 4 dalyje nurodoma, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Kaip matyti iš byloje pateiktos ir 2006-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž. pasirašytos Darbo sutarties, jokių nuorodų, kad kaltinamajam R. Ž. būtų suteikta teisė atskleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nebuvo numatyta, todėl jam galiojo teisės aktuose numatyta įprastinė komercinės paslapties saugojimo tvarka.

Todėl, teismo nuomone, visiškai ir nepaneigiamai įrodyta, jog kaltinamasis R. Ž. nuo 2006-09-12 iki 2010-03-26 dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigodamas neatskleisti ūkine komercine paslaptimi laikomą informaciją, tačiau laikotarpyje nuo 2009 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2010 m. kovo 26 d., bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais elektronine ryšio priemone - bendrovei priklausančiu kompiuteriu ir iš jo siųsdamas komercine paslaptimi laikomą informaciją į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), bei nuo 2010 m. sausio 11 d. pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadovu, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams UAB “(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) sukūrė su UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovų žinia bendradarbiavimo su UAB “(duomenys neskelbtini)” tikslais. Taip pat jis nurodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovai žinojo apie šią elektroninio pašto dėžutę. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes byloje apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai nurodė, kad ši elektroninė pašto dėžutė buvo sukurta be jų žinios, kad jie apie ją sužinojo tik atsitiktinai. Be to, atsižvelgus į bylos duomenis, akivaizdu, kad iki 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo nedaug, todėl tikslo kurti elektroninę pašto dėžutę konkrečiai vienam tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tikslo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad sumažėjus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimams, įmonės savininkai pradėjo analizuoti veiklos apimčių sumažėjimo priežastis ir buvo pastebėta, kad R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsdavo informaciją, sudarančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį, t.y. jis savo elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) pagalba išsiuntė į elektroninę pašto dėžutę info.krukas@gmail.com įvairius komercinius pasiūlymus, prekių kainas, gaminių išmatavimus, brėžinius, prekių savikainos nustatymo skaičiuoklę ir kt. Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš R. Ž. elektroninės pašto dėžutės bei 2011-03-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t., b.l. 38). Be to, iš R. Ž. suteikto mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti (4 t., b.l. 83-147), kad jis dažnai bendraudavo su asmenimis, kurių telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie telefonų numeriai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems asmenims, atitinkamai direktoriui J. K. ir G. T. (4 t., b.l. 148).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. T. patvirtino, kad R. Ž. jai siuntė laiškus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kad R. Ž. tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, kad R. Ž. su K. buvo sutarę, kad bendradarbiavimui naudos atskirą paštą, o pagarsinus byloje esančius siustus laiškus, ji nurodė, kad tai atsakymai iš R.. Šie liudytojos G. T. parodymai visiškai paneigia kaltinamojo R. Ž. parodymus, kad prie kompiuterio galėjo prisijungti bet kas ir bet kas galėjo siųsti tuos laiškus.

Be kita ko, iš SODRA išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinimus matyti, kad R. Ž. įsidarbino minėtoje įmonėje jau 2010-01-11 (2 t., b.l. 5), nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo atleistas tik 2010-03-26. Be to, iš 2011-03-21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad R. Ž. jau būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (pirkimų vadovas), t.y. nuo 2011-01-11 dar siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninius duomenis, t.y. prekių specifikaciją, kiekius ir kainas (2011-03-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai Nr. 50-56). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus 2011-03-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedus Nr. 50, 52, liudytoja G. T. nurodė, kad siųsti laiškai yra atsakymai iš R.. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suinteresuotas gauti R. Ž. siųstus duomenis, kadangi tai leido jiems konkuruoti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlius priimtinas kainas perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus. Tai patvirtina išaugusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvarta, pelnas bei perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai.

Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis R. Ž., siųsdamas elektroninius duomenis į elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), o iš šios pašto dėžutės į elektroninę pašto dėžutę info.krukas@gmail.com veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Pažymėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m., kuomet R. Ž. perdavinėjo ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai ženkliai sumažėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai ženkliai išaugo, kas tik patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo duomenis iš R. Ž. ir ta informacija pasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelis bendrovių, kurioms savo prekes 2008 m. dar tiekdavo ieškovas ir su kuriais 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai neprekiavo, jau 2009 m. prekes įsigydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeįsigydavo.

Pagal LR BK 211 str. už komercinės paslapties atskleidimą yra baudžiama tuo atveju, jei šiuo nusikaltimu padaroma didelės turtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui. Taigi, papildomas BK 211 str. nusikaltimo objektas – fizinių bei juridinių asmenų materialiniai interesai. Šiuo atveju komercinė paslaptis turi turėti tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra patikėjęs, protingų pa­stangų išsaugoti jos slaptumą (CK 1.116 str. 1 d.). Pagal LR BK 212 str. 1 d. didele turtine žala laikoma 150 MGL, t.y. 19500 Lt dydžio sumą viršijanti žala.

Taigi, šioje byloje kaltinamasis R. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelę 4 157 483 Lt dydžio turtinę žalą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėti priedai patvirtina, kad iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) pirmas užfiksuotas išsiųstas laiškas yra 2009-03-10. Vadinasi, kaltinamojo galimai daroma nusikalstama veika prasidėjo ne vėliau nei 2009-03-10. Šiuo atveju skaičiuojant padarytą turtinę žalą, reikia remtis nuo 2009 m. esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais duomenimis. 2012-03-20 Specialisto išvada Nr. 5-2/34 patvirtina, kad pagal tyrimui pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos specialisto išvados 11 lentelėje nurodytiems pirkėjams pardavė prekių už 4 673 952 Lt, kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių santykių su tais pirkėjais neturėjo. 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė šiems pirkėjams prekių už 1 880 798 Lt, kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau turėjo prekybinius santykius su tais pirkėjais, su kuriais prekiavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė jiems prekių už 1 522 966 Lt. 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė lentelėje nurodytiems pirkėjams prekių už 516 469 Lt, kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 4 328 298 Lt. Taigi, Specialisto išvada patvirtina, kad 2010 m. lyginant su 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai sumažėjo 4 157 483 Lt. Šiuo atveju laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 4 157 483 Lt dydžio turtinę žalą (9 t., b.l. 6-39).

Teismui nekyla jokių abejonių, kad didelė turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado dėl komercinės paslapties atskleidimo, kad kaltinamasis R. Ž. perdavė komercinės paslapties informaciją konkuruojančiai įmonei.

Kaltinamasis R. Ž. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (7 t., b.l. 158), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (7 t., b.l. 161), dirbantis (7 t., b.l. 167), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (7 t., b.l. 170-171), neteistas (1 t., b.l. 189). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskiriant antrą pagal lengvumą LR BK 211 str. sankcijoje numatytą bausmę – baudą (LR BK 46 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b.l. 150-152) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Byloje pareikštas RUAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys dėl 4 157 482 Lt žalos atlyginimo (10 t., b.l. 42-48) atmestinas, nes toks pats ieškinys (10 t., b.l. 102-108) tarp tų pačių asmenų yra nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 211 str. ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 7800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) Lt baudą.

Civilinio ieškovo-UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę R. Ž.–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprrendžio įdsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6800. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.