Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-07-29 · Civilinė byla Nr. e2-8173-237/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
e2-8173-237/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00552-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8173-237/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00552-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 29 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 50,76 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas – 5 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. paliktas pranešimas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas A. R. nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. 2016 m. spalio 21 d. atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias gydymo įstaigai atlyginta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Atsakovui 2019 m. balandžio 24 d. buvo siųstas raginimas Nr. 10-632 savanoriškai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 50,76 Eur žalą arba iki raginime nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma buvo sumokėta per 2019 m. balandžio 24 d. pranešime nurodytą laikotarpį ar kad atsakovas buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai asmenys (ar jų draudėjai) privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumoka, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Atsakovas, neįvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovui neįgijus apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso nurodytu laikotarpiu, tačiau pasinaudojus sveikatos priežiūros paslaugomis ir nesumokėjus už jas, ieškovei padaryta 50,76 Eur žala, kurią turi atlyginti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkinamas priteisiant ieškovei iš atsakovo 50,76 Eur žalą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 15 Eur žyminio mokesčio, nes ieškovas atliestas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu) ir 1,66 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai. Iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 50,74 Eur (penkiasdešimt eurų 74 ct) skolos, procesines palūkanas – 5 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. R. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 1,66 Eur (vieną eurą 66 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Šalis (atsakovas), dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė