Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-04-10 · Administracinė byla Nr. I-373-281/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2008-04-10
Bylos Nr.
I-373-281/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė, Egidija Smalakienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės
Trečiasis asmuo
Kauno rajono policijos komisariatui
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-373-281/2008
Procesinio sprendimo kategorija 6.7.
Sprendimas(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008-04-10Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno rajono policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. M. skundu teismui (b.l. 2-6) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau - VSDFV Kauno skyrius) 2007-09-25 sprendimą Nr.(12.15)10.V.PN-4604; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) 2007-10-08 sprendimą Nr.(11.1.)-I-6467, kuriuo paliktas nepakeistas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių iš esmės išspręsti draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje paskaičiavimo bei išmokėjimo klausimą. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – Sąlygos) 1.1 p. jisai privalomai turi būti draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų. Sąlygų 3 p. nustato, kad draudiminiais pripažįstami įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi. Žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. VSDFV teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų.

LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 6str. nurodyta, jog „Vyriausybė per 3 mėnesius nuo Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo priima visus Statuto patvirtinimo įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.“ Iki šiol Lietuvos Respublikos Vyriausybė, po Statuto įsigaliojimo nepanaikino Nr. 530 pavirtintų Sąlygų punktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų draudimą. Statuto 3 str. 8 d., nustatyta, jog pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šįStatutą bei kitus įstatymus teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laiką. Konstitucinis Teismas 2001-07-12 nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtu lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtintas „aquis“ ir taikomas ES teisminėje praktikoje (pvz. Case 81/72 Commission v Council (1973) ECR 575). Be to, nurodo, kad tuo pačiu buvo pažeistas vidaus tarnybos ypatumų kompensavo principas, įtvirtintas Statuto 3 str. 7 d., nurodant, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

VSDFV rašte visiškai nepagrįstai teigiama, jog aukščiau minėto LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr.530 nuostatos, nustatančios policijos pareigūnų draudimą, prieštarauja Statutui. Šiame įstatyme nėra normos, nustatančios, jog policijos pareigūnai nedraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, todėl jokio prieštaravimo nėra. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros principais, teisės aktus oficialiai aiškinti turi teisę tik juos išleidusi institucija arba teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-08-31 sprendime (adm. b. Nr.A-714-04) konstatavo, kad iki Statuto įsigaliojimo, norminiais teisės aktais buvo sureguliuotas policijos pareigūnų draudimo valstybės biudžeto lėšomis už pakenkimą sveikatai tarnybinių pareigų ėjimo metu klausimas. Įsigaliojus Statutui ir panaikinus LR policijos įstatymą, Statute minėtas klausimas liko neaptartas. Tačiau 2003-04-29 Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatė, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Statutui. Taigi, nebetekus galios LR policijos įstatymui, liko galioti jį įgyvendinęs minėtas Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr.530, kuriame ir toliau numatytas šios socialinės garantijos teikimas policijos pareigūnams.

Atsakovas VSDFV atsiliepime teismui (b.l. 14-16) su pareiškėjo skundu nesutiko bei paaiškino, kad vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 54 str. ir Sąlygų 3, 15, 24 punktais, VSDFV šioje byloje laikytina trečiuoju suinteresuotu asmeniu. VSDFV teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu ir apskaičiuoja mokėtinos draudimo sumos dydį, o valdyba nagrinėja ginčus dėl draudimo sumų dydžio nustatymo ir mokėjimo. Šioje byloje VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, paliko VSDFV Kauno skyriaus sprendimą nepakeistą, naujo sprendimo nepriėmė, taigi, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė teritorinio skyriaus sprendimas.

Iki 2003-05-01 galiojusio LR policijos įstatymo 48 str. buvo numatytas policijos pareigūnų draudimas valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu ir draudimo sumų mokėjimas, o šio įstatymo 48¹ straipsnyje - kompensacijų policijos pareigūnų žūties ar sveikatos sutrikimo atvejais mokėjimas. LR Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr.2088 fondo valdybos teritoriniams skyriams buvo pavesta (atsižvelgiant į institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja, tarnybinio tyrimo komisijos išvadą) priimti sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, ir, įvykį pripažinus draudiminiu, apskaičiuoti draudimo sumą. Kompensaciją apskaičiuoja ir moka institucija, kurioje pareigūnas tarnauja.

Nuo 2003-05-01 iki 2006-10-31 galiojusiame Statute buvo panaikintos normos dėl Vidaus tarnybos pareigūnų (tarp jų ir policijos pareigūnų) draudimo valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu ir draudimo sumų jiems mokėjimo, liko tik normos, reglamentuojančios kompensacijų minėtiems pareigūnams ar kursantams mirties ar sveikatos sutrikimo atvejais mokėjimą (Statuto 40 str.). Tačiau Sąlygose ir po 2003-05-01 išliko normos, nustatančios, kad vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai yra draudžiami valstybės lėšomis ir turi teisę gauti draudimo sumą juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba. Esant tokiai Statuto ir Sąlygose įtvirtintų normų kolizijai, VSDFV teritoriniams skyriams išaiškino, kad įsigaliojus Statutui, draudimo sumos minėtiems pareigūnams neturi būti skaičiuojamos, nes jų profesinę veiklą reglamentuojančiame įstatyme - Statute - nebeliko normų, nustatančių jų draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu draudimo sumoms gauti. Kadangi Statutas nenustato pareigūnų draudimo valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu ir draudimo sumų jiems mokėjimo, remiantis įstatymo viršenybės principu, Vyriausybės nutarimas negali to reglamentuoti kitaip.

Konstitucinis Teismas 1996-10-22 nutarime (Žin., 1996, Nr. 104-2385) konstatavo, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje (jos konkrečiame straipsnyje) nurodyta, kad tam tikrą dalyką gali reglamentuoti tik įstatymai, o tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas be jokio įstatyminio pagrindo, toks teisinis reglamentavimas yra Konstitucijos pažeidimas. Konstitucinis Teismas 1997-12-03 nutarime (Žin., 1997, Nr. 112-2849) pažymėjo, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymų normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Taip užtikrinamas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas. Konstitucijos 52 straipsnis nustato, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Aiškinant šią konstitucinę normą, darytina išvada, kad socialines garantijas (socialinio draudimo garantijas) gali nustatyti tik įstatymas - nesant įstatyme nustatytos tam tikros socialinės garantijos, Vyriausybės nutarimu ar kitu poįstatyminiu teisės aktu jos nustatyti negalima. Jeigu tokios garantijos yra nustatytos poįstatyminiame teisės akte, bet ne įstatyme, toks teisinis reguliavimas yra Konstitucijos 52 str. pažeidimas.

Remiantis išdėstytu, VSDFV Kauno skyrius 2007-09-05 sprendimu atsisakė nagrinėti klausimą dėl pareiškėjui G. M. 2005-08-16 įvykusio nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu ir, vadovaudamasis Sąlygomis, apskaičiuoti draudimo sumą dėl patirtos traumos.

Atsakovė taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės klausimą, ar Sąlygų 1.1 ir 1.2 punktai neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Statutui, Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. ir LR Konstitucijos 52 straipsniui.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime teismui (b.l. 24-26) su skundo reikalavimais nesutiko, o savo poziciją iš esmės pagrindė tais pačiais motyvais kaip ir VSDFV.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Kauno rajono policijos komisariato 2005-10-18 nelaimingo atsitikimo aktas Nr.65-V-818 bei 2005-11-10 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.65-I-40 liudija, kad G. M. 2005-08-16 vykdamas į darbą pastebėjo ir savo iniciatyva persekiodamas įtartiną asmenį patyrė kojos traumą (b.l. 39, 48-49).

G. M. VSDFV Kauno skyriui 2007-08-20 pateikė prašymą apskaičiuoti draudimo sumą dėl 2005-08-16 įvykusio nelaimingo atsitikimo (b.l. 32).

VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs G. M. prašymą, 2007-09-25 sprendimu Nr.(12.15)10.V.PN-4604 nustatė, kad dėl pakeliui į tarnybą patirtos traumos apskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjui draudimo išmokos nėra teisinio pagrindo (b.l. 7).

VSDFV 2007-10-08 sprendimu Nr.(11.1.)-I-6467 VSDFV Kauno skyriaus sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 8-9).

Dėl VSDFV 2007-10-08 sprendimo bei VSDFV Kauno skyriaus 2007-09-25 sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo

VSDFV Kauno skyriaus bei VSDFV sprendimais išreikšti atsisakymai paskaičiuoti G. M. draudimo išmokas grindžiami iš esmės nurodant tą vienintelę aplinkybę, jog Statute, įsigaliojusiame 2003-05-01, buvo panaikintos nuostatos apie pareigūnų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės lėšomis ir draudimo išmokų jiems mokėjimą, todėl Sąlygų nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

LR Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime, aiškindamas ar Statuto II skyriaus 8 skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“ (2003-04-29 redakcija) (nurodyta apimtimi ir nurodytu aspektu), inter alia 40 straipsnis (2003-04-29 redakcija), neprieštaravo Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad: Statuto 3 str. 8 d. nustatyta, jog „pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui“; pagal Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. – iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statutui. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad įsigaliojus Statuto patvirtinimo įstatymui, policijos pareigūnams, kurie į tarnybą buvo priimti iki 2003-05-01, buvo išlaikytos jų iki tol turėtos socialinės garantijos, nustatytos LR policijos įstatymo 48 ir 48¹ straipsniuose (1998-06-09 redakcija), – kompensacijos jų žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais ir policijos pareigūnų gyvybės ir sveikatos privalomasis draudimas valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu. Šių argumentų pagrindu LR Konstitucinis Teismas priėjo išvados, kad Statuto II skyriaus 8 skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“ (2003-04-29 redakcija), inter alia 40 str. (2003-04-29 redakcija), ta apimtimi ir tuo aspektu, kad juose nebuvo eksplicitinių nuostatų, reglamentuojančių policijos pareigūnų, kurie buvo priimti į tarnybą iki 2003-05-01, gyvybės ir sveikatos privalomąjį draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu, neprieštaravo Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad Sąlygų (2002-12-23 redakcija) inter alia 14, 15 punktų (2002-12-23 redakcija) atitiktis Statuto 40 str. (2003-04-29 redakcija) negali būti kvestionuojama vien dėl to, kad Sąlygose (2002-12-23 redakcija), inter alia 14, 15 punktuose (2002-12-23 redakcija), nustatytas policijos pareigūnų, kurie į tarnybą buvo priimti iki 2003-05-01, gyvybės ir sveikatos privalomasis draudimas valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu yra grindžiamas ne Statuto 40 straipsniu, nes šis Statuto straipsnis buvo skirtas kompensacijoms, mokamoms policijos pareigūno žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Sąlygos (2002-12-23 redakcija), inter alia 14, 15 punktai (2002-12-23 redakcija), tuo aspektu, kad Statuto 40 straipsnyje (2003-04-29 redakcija) nebuvo eksplicitinių nuostatų, reglamentuojančių policijos pareigūnų, kurie į tarnybą buvo priimti iki 2003-05-01, gyvybės ir sveikatos privalomajį draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu, neprieštaravo Statuto 40 straipsniui (2003-04-29 redakcija).

Atsižvelgus į minėtame LR Konstitucinio teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, sprendžiama, jog VSDFV 2007-10-08 sprendimas bei VSDFV Kauno skyriaus 2007-09-25 sprendimas grindžiami netinkamu teisės normų taikymu bei aiškinimu, todėl yra neteisėti ir naikintini.

Dėl įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių iš esmės išspręsti draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje paskaičiavimo bei išmokėjimo pareiškėjui klausimą

Teismui pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2008-03-20 raštas patvirtina, kad atsižvelgus į minėtame LR Konstitucinio Teismo 2007-11-22 nutarime pateiktus išaiškinimus, atsakovė pakeitė savo poziciją bei, vadovaudamasi Sąlygų nuostatomis, apskaičiavo G. M. 412,80 Lt dydžio draudimo išmoką dėl 2005-08-16 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos (b.l. 66-67).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad VSDFV Kauno skyriui įvykdžius veiksmus, kurie buvo vienais iš skundo reikalavimų, šioje dalyje išnyko ginčo dalykas, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą iš esmės išspręsti draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje paskaičiavimo bei išmokėjimo klausimą, yra atmestinas

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

LR ABTĮ 44 str. d. nurodoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 45 str. 1d. sakoma, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

G. M. teismui nepateikė jokių paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas dėl šių išlaidų priteisimo yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 45 str. 2d., 88 str. 1, 2p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007-10-08 sprendimą Nr.(11.1.)-I-6467 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2007-09-25 sprendimą Nr.(12.15)10.V.PN-4604.

Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėEgidija SmalakienėHalina Zaikauskaitė