Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas,

suimtam perduotinam D. S.

Lietuvos Respublikos BPK 74 str. 2 d. tvarka išnagrinėjo suimto perduotino asmens D. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas nutarė D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietį, perduoti Ispanijos Karalystei pagal Nacionalinio teismo Penktojo centrinio tyrimo teismo 2006-01-17 išduotą Europos arešto orderį siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 386 str., 623 str. 4 d. ir 74 str. Ta pačia nutartimi D. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo 2006 m. gegužės 4 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Ispanijos Karalystės kompetentingos išduoti Europos arešto orderį EAO teisminės institucijos - Nacionalinio teismo Madrido penktojo centrinio tyrimo teismo teisėjo 2006 m. sausio 17 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr.50/05-E dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. S. suėmimo ir perdavimo Ispanijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti už jos teritorijoje padarytas dvi nusikalstamas veikas.

Europos arešto orderyje nurodyta, kad D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, turinčias Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 386 str. numatyto nusikaltimo (pinigų padirbinėjimas) ir 623 str. 4 d. bei 74 str. numatyto tęstinio baudžiamojo nusižengimo (sukčiavimas) požymius, tai yra - įtariamas tuo, kad 2002 m. gruodžio 12 d. ryte, turėdamas tikslą iškeisti vieną iš padirbtų 50 eurų banknotų, įėjo į „Fotos Mario“ įstaigą, esančią Noveldos mieste, kurioje bandė įsigyti APS formato juostelę, tačiau to padaryti nespėjo, nes tarnautoja pastebėjo, kad banknotas suklastotas (kitas įtariamasis A. V. po kelių minučių kitoje prekybos įstaigoje Noveldos mieste realizavo 50 eurų suklastotą banknotą, kurio serijos numeris buvo X65645256131).

Pas įtariamąjį D. S. (ir A. V.) automobilyje „AUDI 100“, (duomenys neskelbtini), kuriuo jis važinėjo, buvo rasti ir paimti viso 68 suklastoti 50 eurų vertės banknotai.

Už pirmąją nusikalstamą veiką Ispanijos Karalystės baudžiamasis kodeksas numato bausmę, kurios maksimali riba - laisvės atėmimas iki 12 metų. Už antrąją nusikalstamą veiką, numatytą Ispanijos karalystės baudžiamojo kodekso 623 str. 4 d. ir 74 str., t.y. tęstinį baudžiamąjį nusižengimą yra numatytas areštas arba alternatyvi bausmė – bauda.

Siekiant užtikrinti D. S. perdavimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., 2006-04-14 policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas Kaune, o 2006-04-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, šiam asmeniui paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dvidešimčiai dienų, terminą skaičiuojant nuo 2006-04-15. Kauno apygardos teismo 2006-05-04 nutartimi buvo atmestas perduotino D. S. gynėjo skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-04-15 nutarties.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. S. perdavimo Ispanijos Karalystei, nutarė perduoti D. S., Ispanijos Karalystei pagal Nacionalinio teismo Penktojo centrinio tyrimo teismo 2006-01-17 išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 50/05-E siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 386 str., 623 str. 4 d. ir 74 str. Ta pačia nutartimi D. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo 2006 m. gegužės 4 d.

Teismas nutartyje nurodė, kadangi D. S. atsisakė būti perduodamas pagal Europos arešto orderį Ispanijos Karalystei, jis perduotinas ne supaprastinta tvarka (BPK 75 str.), o BPK 73 str. numatyta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka. Pagal šio straipsnio nuostatas yra nustatytos visos formalios sąlygos perduoti minėtą asmenį Ispanijos Karalystei, t.y. išduotas Europos arešto orderis bei gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimas, taip pat yra pateikti dokumentai, patvirtinantys aplinkybes, kurioms esant asmuo gali būti perduotas baudžiamajam persekiojimui už kitoje valstybėje įvykdytas nusikalstamas veikas. Be to, nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime ir Lietuvos Respublikos BK 9¹ str., kurie neleistų perduoti Lietuvos Respublikos piliečio D. S. Ispanijos Karalystei.

Nutartyje teismas taip pat įžvelgė BPK 122 str. 5 d. numatytą suėmimo pagrindą ir nurodė, kas siekiant užtikrinti, jog pagal Europos arešto orderį prašomas perduoti asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų, būtina pratęsti jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą.

Vilniaus apygardos teismas nesiaiškino, ar dėl analogiškos nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, nėra pradėtas baudžiamasis procesas Lietuvoje, ar nusikalstama veika nėra padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pan. Teismas, anot perduotino asmens, turėjo išsiaiškinti, kad Ispanijos Karalystėje jis buvo gana trumpą laiką ir padirbinėti pinigus Ispanijoje jis būtų neturėjęs jokios galimybės. Teismas posėdžio metu nenagrinėjo nei vieno Europos arešto orderio nevykdymo pagrindo, o tik formaliai konstatavo, kad tokių pagrindų nėra. Dėl šios priežasties teismo nutartis dėl perdavimo Ispanijos Karalystei yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir nemotyvuota.

Toliau skunde nurodoma, kad Europos arešto orderis yra nevienareikšmiškas. Šiame dokumente nurodyta, kad orderį išdavė Nacionalinio baudžiamojo teismo centrinio ikiteisminio tyrimo teismo Nr. 5 teisėjas, o skundžiamoje nutartyje minimas ir Nacionalinio teismo Madrido penktojo centrinio tyrimo teismo teisėjo išduotas orderis, ir Nacionalinio teismo Penktojo centrinio tyrimo teismo išduotas orderis, todėl nesuprantama, kokia institucija išdavė Europos arešto orderį byloje Nr. 50/05-E ir ar ši institucija tokia, kokia nurodyta teismo 2006-05-04 nutartyje, yra teisminė. Todėl neaišku, kuriai Ispanijos Karalystės institucijai asmuo turėtų būti perduotas pagal skundžiamą nutartį.

Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad Europos arešto orderyje nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Sukčiavimas orderyje nėra pažymėtas, kaip ir nepažymėtas netikros valiutos platinimas. Anot perduotino asmens, šios aplinkybės turėjo sukelti teismui abejonių, kadangi orderyje nurodytos veikos aplinkybės (banknotų pateikimas) ir jų teisinis įvertinimas (pinigų padirbinėjimas, jų pagaminimas bei pateikimas Ispanijoje ir sukčiavimas) nesutampa. Iš orderio aprašymo galima suprasti, kad Ispanijos Karalystės pareigūnai neturi jokių duomenų apie pinigų padirbinėjimą Ispanijos teritorijoje. Perduotino asmens atžvilgiu pareigūnai tik turi duomenų, kad jis bandė pakeisti vieną banknotą. Teismas nesiaiškino, ar toks veiksmas tiek pagal Ispanijos Karalystės BK, tiek pagal LR BK apskritai gali būti laikomas pinigų padirbinėjimu, kadangi asmenį prašoma perduoti būtent dėl tokios veikos, t.y. dėl valiutos padirbinėjimo. Šiems prieštaravimams pašalinti Vilniaus apygardos teismas galėjo pasinaudoti BPK 73 str. 4 d. suteikta teise pavesti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo.

Perduotinas D. S. taip pat skunde nurodo, jog teismas 2006-05-04 nutartimi neteisėtai patenkino prokurorės pareiškimą ir pratęsė kardomojo kalinimo - suėmimo terminą vienam mėnesiui. Anot perduotino asmens, BPK normos nesuteikia teisės Vilniaus apygardos teismui spręsti kardomųjų priemonių klausimo, neturint bylos savo žinioje. Vilniaus apygardos teismas 2006-05-04 savo žinioje tokios bylos ir negalėjo turėti, kadangi tą pačią dieną, t.y. 2006-05-04, klausimas dėl kardomosios priemonės - suėmimo buvo sprendžiamas Kauno apygardos teisme. BPK 73 str. 3 d. numato vienintelį atvejį, kuomet Vilniaus apygardos teismas turi teisę spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės, t.y. priimdamas nutartį atsisakyti perduoti asmenį, kuris yra suimtas, pagal Europos arešto orderį, Vilniaus apygardos teismo teisėjas išsprendžia ir kardomosios priemonės klausimą.

Toliau skunde nurodoma, kad 2006-05-04 pratęsti perduotino asmens kardomojo kalinimo – suėmimo terminą turėjo teisę tik apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, o ne Vilniaus apygardos teismas. Tokiu būdu suėmimo termino pratęsimo klausimas turėjo būti sprendžiamas BPK 127 str. nustatyta tvarka, t.y. apylinkės teisme.

2006-05-04 teismo nutartyje nėra konkretizuojami suėmimo termino pratęsimo faktiniai ir įstatyminiai pagrindai. Vilniaus apygardos teismas 2006-05-04 nutartyje nenurodė ir nemotyvavo nei vieno iš kardomojo kalinimo – suėmimo termino pratęsimo pagrindų.

Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į BPK 72 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad asmenims, kuriuos prašoma perduoti pagal Europos arešto orderį, gali būti taikomos ir kitos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. Perduotinas asmuo D. S. nurodo, jog veika, dėl kurios jis yra prašomas perduoti, buvo padaryta 2002 metais. Nuo to laiko jis gyveno ir dirbo Lietuvoje, niekur nesislapstė. Darbovietėse jis yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Aukštesniojo teismo posėdyje perduotinas asmuo D. S., jo gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti.

Suimto perduotino asmens D. S. skundas patenkinamas iš dalies.

Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodyta asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka ES 2002 m. birželio 13 d. Tarybos paagrindų sprendimo (2002/584/TVR) 8 str. 1 d. nurodytus formos ir turinio reikalavimus ( BPK 17¹ str. 1 d. ).

Sprendžiant perdavimo klausimą nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir kaltės įrodymai nėra tiriami, perduodančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija pasitiki gauta iš kitos ES šalies teisminės institucijos informacija, todėl dėl skundo argumentų, liečiančių šiuos klausimus, šioje nutartyje nėra pasisakoma. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos, informacija apie gautą Europos arešto orderį, jo turinį D. S. buvo pateikta jau 2006-04-27 gavus iš jo sutikimą būti perduotam iš Lietuvos Respublikos supaprastinta tvarka Tie patys klausimai buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos 2005-05-04 teismo posėdyje bei teismuose D. S. suėmimo klausimus, todėl nepagrįstas D. S. skundo teiginys, kad perdavimo dokumentai jam nėra žinomi, teismo posėdžio metu apie juos kalbėta nebuvo. Antra vertus, perduotinas asmuo skunde gana detaliai išdėsto argumentus dėl arešto orderio turinio, kas duoda pagrindą teigti, jog šis dokumentas jam tikrai yra žinomas. Jokie kiti Ispanijos Karalystėje vykdomo baudžiamojo persekiojimo procesiniai dokumentai perdavimo pagal Europos arešto orderį atveju prašomajai šaliai neprivalo būti pateikiami ir neprivalo būti tikrinamas jų pagrįstumas ir teisėtumas. Aukštesniojo teismo nuomone šiuo atveju pateikta informacija apie D. S. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą Europos arešto orderį priimti ir pagal BPK 73 str. 4 d. nuostatas reikalauti papildomos informacijos nėra jokio pagrindo.

Kaip matyti iš pateiktos Europos arešto orderio medžiagos, joje yra pažyma apie D. S. teistumą. Šis dokumentas bei duoti teisme generalinės prokuratūros tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorės paaiškinimai, jog Lietuvos Respublikai nėra perduotas D. S. baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2002-12-12 Ispanijos Karalystėje leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra neperdavimo pagrindų, numatytų BK 9¹ str. 4 d. 1-2 punktuose.

Dėl skunde keliamų klausimų, susijusių su išdavusios orderį teisminės institucijos tinkamumu, pasakytina, kad šį orderį byloje Nr. 50/05-E yra išdavęs Madride esančio Nacionalinio teismo penktojo centrinio tyrimo teismo teisėjas. Sutinkamai su 2003 m. gruodžio 17 d. Ispanijos Karalystės pranešimu Nr. 16232/03 dėl ES 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) 6 str. aiškinimo, šios šalies narės tinkama išduodančioji orderį teisminė institucija – tai visi teisėjai bei teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, kuriose gali būti priimtas sprendimas sulaikyti asmenį. Todėl nėra pagrindo manyti, kad Europos arešto orderis byloje Nr. 50/05-E buvo išduotas netinkamos išduodančiosios teisminės institucijos.

Skunde daugiausiai yra kritikuojamas pačio orderio turinys, tačiau nenurodoma, kokius konkrečius įstatyminius pagrindus, leidžiančius ar įpareigojančius neperduoti D. S. baudžiamajam persekiojimui, vykdomam Ispanijos Karalystės teismo, perduotinas asmuo įžvelgia. Aukštesniojo teismo nuomone šiuo atveju D. S. perduoti pagal Europos arešto orderį neleidžiančių sąlygų, ir pagrindų tokių, kokie numatyti BK 9¹ str. 3 d., 4 d., pagrįstai nenustatyta. Todėl Vilniaus apygardos teismo nutartis šioje skundžiamoje dalyje laikytina teisėta ir pagrįsta.

Šiuo atveju D. S. yra prašomas suimti ir perduoti siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą Ispanijos Karalystėje dėl nusikalstamų veiksmų realizavus parduotuvėje vieną 50 eurų netikrą banknotą bei kartu su kitu įtariamuoju A.V. pas save ir automobilyje „Audi“, kurio valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), laikius dar 68 vienetus netikrų 50 eurų nominalų banknotus. Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 386 str. numatyta, jog asmuo už sąmoningą netikrų pinigų pagaminimą bei realizavimą baudžiamas laisvės atėmimo bausme viršijančia vienerius metus. Laisvės atėmimo bausmėmis tokios veikos baudžiamos ir pagal Lietuvos Respublikos BK (BK 213 str.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog D. S. negali būti perduotas baudžiamajam persekiojimui už orderyje nurodytą antrąją nusikalstamą veiką: tęstinį baudžiamąjį nusižengimą sukčiavimą, kuri yra numatyta Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 623 str. 4 d.(623.4o) ir 74 str., kadangi už šį baudžiamąjį nusižengimą nėra iš viso numatyta laisvės atėmimo bausmė.

ES Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) 2 str.numatyta, jog Europos arešto orderis gali būti išduotas tik už veiką, baustiną pagal išduodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas - bent 12 mėnesių. LR BK 9¹ str. 2 d. esantis privalomasis neišdavimo pagrindas taip pat numato, jog Lietuvos Respublikos pilietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Dėl šios D. S. negali būti perduotas Ispanijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti už veiką, numatytą Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 623 str. 4 d. ir 74 str. Žemesnysis teismas šio neišdavimo pagrindo tinkamai nepatikrino.Todėl nutartis šioje dalyje naikintina.

Skundo dalyje dėl D. S. suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo yra dėstomi suprantami ir logiški motyvai dėl to, kad perduotino pagal Europos arešto orderį asmens D. S. suėmimo klausimus, vadovaujantis skunde nurodytomis BPK nor­mų nuo­sta­to­mis, privalėjo spręsti apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, o ne Vilniaus apygardos teismas. Tačiau tokios išvados negalima daryti vienareikšmiškai ir neginčijamai. Suėmimo pratęsimo tvarka Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant asmens perdavimo klausimą ir priėmus sprendimą perduoti asmenį BPK nėra aiškiai ir vienprasmiškai sureglamentuota. BPK 123 str. 6 d., 127 str. 9 d. numato galimybę pratęsti suėmimą ir teismui, kurio žinioje yra byla. Tuo, kaip rodo asmenų perdavimo teisminė praktika, ir naudojasi vykdanti asmenų perdavimą Lietuvoje institucija – Generalinė prokuratūra, kurios atstovai prašymuose dėl asmens perdavimo kartu Vilniaus apygardos teismo prašo spręsti ir perduotino asmens suėmimo pratęsimo klausimus. Pratęsiant suėmimą šioje skundžiamoje nutartyje būtent ir vadovaujamasi BPK 127 str. Skunde nėra motyvuojama, jog ši procesinė norma pratęsiant suėmimą yra netinkama, kad sprendžiant perduotino asmens suėmimo pratęsimo klausimą perdavimo medžiagai esant Vilniaus apygardos teisme, negalima vadovautis BPK 127 str. 9 d. Kita vertus, priešingai negu nurodoma skunde, skundžiamoje nutartyje yra nurodytas ir suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 5 d. Apygardos teismo nutartyje jis pagrįstai įžvelgtas. Jeigu tarptautinės sutarties pagrindu yra gaunamas ir vykdančiosios teisminės institucijos yra vykdomas asmens perdavimas baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį, atsiranda ir sąlygos nustatyti šį specialųjį suėmimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 7 punkte yra nurodyta, kad BPK 122 str. 1 ir 5 dalyse numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų nustatymo. Todėl, nors D. S. ir turi pastovią gyvenamą vietą, iki suėmimo dirbo, neturi teistumo, pagrindas, numatytas BPK 122 str. 5 dalyje, yra nustatytas tinkamai. Paskirtos kitos švelnesnės kardomosios priemonės šioje proceso stadijoje, kai teismo priimtas sprendimas asmenį perduoti, gali būti nepakankamos užtikrinti įsipareigojimus kylančius iš tarptautinės sutarties, t.y užtikrinti perduotino asmens dalyvavimą vykdant užsienio valstybės prašymą jį suimti ir perduoti.

Todėl, aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 str. 2 d., 130 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria suimtasis D. S. perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 623 str. 4 d. ir 74 str.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria D. S. perduotas Ispanijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui pagal Nacionalinio teismo Penktojo centrinio tyrimo teismo 2006-01-17 išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 50/05-E už orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 386 str. bei tą nutarties dalį, kuria D. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo 2006 m. gegužės 4 d.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.