Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant atsakovės atstovei Rasai Pačkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji suinteresuoti asmenys – V. Ž., UAB ,,Senasis Merkurijus“, UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus miesto teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui pateikė ieškinį, reikalaudama įpareigoti Tauriją Želnienę savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinio (duomenys neskelbtini) priestatą (toliau - Priestatas), atlaisvinti bendro naudojimo rampą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę. Nesutikdami su Inspekcijos reikalavimu, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. 2011-01-03 pateikė Departamentui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą statybai ir atlikti visus būtinus veiksmus, įgalinančius registruoti Priestatą. Departamentas 2011-02-03 raštu Nr. 256-131(2.15.2.36-MP6) ,,Dėl statybos leidimo ir statinio įregistravimo" atsisakė išduoti leidimą, nurodydamas, kad ieškovės, kaip statytojos, teisė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei statomas statinys ant žemės sklypo, priklausančio statytojai nuosavybės teise ar yra valdomas kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tačiau toks Departamento atsakymas prieštarauja statinio įteisinimą reguliuojančioms normoms, neatitinka faktinių aplinkybių. Priestatas niekieno interesų nepažeidė, tuo labiau žemės sklypo savininko. Departamentas neatsižvelgė į tai, kad Priestatas nėra pastatytas ant žemės sklypo, jis stovi ant bendro naudojimosi statinio - rampos, t.y. jau teisiškai įregistruoto kito statinio (Statybos įstatymo (toliau - SĮ) (2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-992) 3 str. 2 d. 3 p.). Todėl įteisinti savavališką statybą pareiškėjai nėra reikalingas žemės sklypo savininko leidimas ar suteikta kitokiais pagrindais žemės sklypo valdymo forma. Negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais yra UAB „Senasis Merkurijus" (nuosavybės teise valdo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 522,25 kv. m. ploto, bei prekybos kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 17,83 kv. m. ploto); UAB „Nekilnojamojo turto fondas" (nuosavybės teise valdo pastatą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1437,63 kv. m. ploto); T. Ž. (nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 471,88 kv. m. ploto). Priestatas užima tik dalį (31,52 kv. m.) bendrojo naudojimosi negyvenamosios paskirties statinio – rampos – ploto, netrukdo kitiems bendrasavininkams naudotis likusia jiems priklausančia lygiaverte rampos dalimi. Pareiškėjos manymu, savavališkos statybos likimas turi būti vertinamas ir kieno nors interesų pažeidimo aspektu, o šiuo atveju niekieno interesai nebuvo pažeisti, todėl reikalavimas nugriauti kokybiškai, laikantis visų reikalavimų, pastatytą Priestatą yra per griežtas ir netikslingas būdas savavališkai statybai pašalinti.

Priestatas buvo įsigytas pareiškėjos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su trečiuoju asmeniu V. Ž. dar 2004-05-06 kartu su pagrindiniu statiniu (2004-05-06 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl Departamentas privalėjo taikyti tą SĮ ir Civilinio kodekso (CK) normą, kuri pagal redakciją galiojo iki 2006-11-01.

SĮ 23 str. 6 d. nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami gauti leidimą statyti naują statinį. Pareiškėja minimų dokumentų nepateikė, todėl jos prašymas negali būti laikomas tinkamu kreipimusi statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pareiškėjai 2011-02-03 raštu Nr. A256-131(2.15.2.36-MP6) buvo pateiktas atsakymas į jos pakartotinį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), juo pakartota raštu Nr. A51-28283-(3.3.16-5 BR4) pateikta informacija. Todėl, atsakovės manymu, skundžiamas raštas nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Departamento 2010-12-29 raštu Nr. A51-28283-(3.3.16.5-BR4) bei 2011-02-03 raštu Nr. A256-131(2.15.2.36-MP6) nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjos teisės ar pareigos. Tai yra tik informacinio pobūdžio pranešimai, pareiškėjai T. Ž. nesukeliantys teisinių pasekmių, kadangi 2010-12-29 rašte Nr. A51-28283-(3.3.16.5-BR4) pateikiama informacija, į kokią instituciją kreiptis, o 2011-02-03 raštu Nr. A256-131 (2.15.2.36-MP6) pareiškėja pakartotinai buvo informuota apie 2010-12-29 rašte Nr. A51-28283(3.3.1615-BR4) išdėstytas aplinkybes. Todėl nurodytų raštų negalima laikyti administraciniais aktais Viešojo administravimo įstatymo (toliau -VAĮ) 8 straipsnio prasme ir šio ginčo negalima laikyti kilusiu dėl teisės viešojo administravimo srityje ABTĮ 3 str. 1 dalies prasme.

Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika (nutartys adm. bylose Nr. A556-357/2009, A502-884/2008, AS8-467/2007) ir nurodo, kad, net teismui pripažinus skundžiamą Departamento raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjai T. Ž. neatsirastų, nes jokios jos teisės ar teisėti interesai šiuo dokumentu pažeisti nebuvo. Minėti raštai susiję tarpusavyje, yra tik informaciniai pranešimai, kuriais pareiškėja buvo informuota, kad ji turėtų kreiptis į kitą instituciją.

Atsakovė, vadovaudamasi SĮ 28 str. 3 ir 4 dalimis, daro išvadą, jog, nors asmeniui suteikiama teisė kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo, šis kreipimasis turi atitikti teisės aktų reikalavimus, be to, statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik tada, kai tai leidžia teisės aktai. SĮ 23 str. 1 d. 1 punktas numato, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį, o SĮ 23 str. 6 dalis nurodo, kokie dokumentai turi būti pateikiami leidimui statyti naują statinį gauti. Vadovaujantis SĮ 3 str. 2 d. l punktu, teisė įgyvendinti statytojos teises yra susijusi su žemės sklypo valdymu nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos nustatytos Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1357 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo". Administracija neturi duomenų apie tai, kad šis valstybinės žemės sklypas būtų išnuomotas ar kitas pagrindais suteiktas T. Ž. ar jai priklausytų nuosavybės teise. Taigi, vadovaujantis SĮ 3 str. 2 d. l punktu, darytina išvada, kad T. Ž. neturi pagrindo įgyvendinti statytojo teisės dėl to, jog nevaldo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės, ar kitais pagrindais.

Pareiškėjos argumentas, kad Priestatas yra pastatytas ne ant žemės sklypo, o ant bendro naudojimosi statinio – rampos, yra nepagrįstas. Atsakovė, remdamasi SĮ 2 str. 2 dalimi, CK 4.2 str. 2 dalimi, daro išvadą, kad Priestatas taip pat yra nekilnojamasis daiktas, neatsiejamai susijęs su žeme, t.y. ir su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjos minima rampa (Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjai, bet UAB „Senasis Merkurijus" (b.l.48-53).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Nekilnojamo turto fondas“ prašo: 1) pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti UAB „Nekilnojamojo turto fondas" turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad su pareiškėjos argumentais, kad savavališkai pastatytas Priestatas nepažeidžia niekieno interesų, nesutinka. UAB „Nekilnojamojo turto fondas" nuosavybes teise valdo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame pastate nuosavybes teise patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ir pareiškėjai T. Ž. Minėto pastato rampa, pažymėta (duomenys neskelbtini), visiems pastato bendraturčiams (suinteresuotiems asmenims) priklauso bendros nuosavybės teise. Vadovaujantis CK 4.75 str., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Remiantis SĮ normomis, leidimui rekonstruoti statinį, rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti yra reikalinga pateikti statinio bendraturčių sutikimus (SĮ 23 str. 8 d. 5 p., 10 d. 4 p.). Tokio sutikimo UAB „Nekilnojamojo turto fondas" pareiškėjai rekonstruoti bendrai priklausantį statinį nėra davusi.

Pareiškėja, žinodama, jog Priestatą neteisėtai pasistatė be bendraturčių sutikimo ir tokiu būdu pažeidė bendraturčių teises ir teisėtus interesus, t.y. neteisėtai užvaldė visiems bendraturčiams bendra nuosavybės teise priklausančią statinio dalį, siekia įteisinti neteisėtą statybą, nors Vilniaus miesto 2-jame apylinkės teisme vyksta ginčas dėl Priestato nugriovimo.

SĮ nuostatos, leidžiančios įsiteisinti neteisėtą statybą, taikomos ir leidimas tokioms statyboms išduodamas tik tada, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, t.y. neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Kadangi pastato bendrasavininkai kategoriškai nesutinka su neteisėtos statybos, dėl kurios UAB „Nekilnojamojo fondas" neteko dalies bendro naudojimo patalpų, įteisinimu, Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti statybos leidimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėti bendrų patalpų savininkų lūkesčiai ir interesai.

Kadangi pareiškėja skunde teigia, jog savavališkos statybos likimas turi būti vertinamas kieno nors interesų pažeidimo aspektu, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, dėl savavališkos statybos pastato bendraturčių interesai buvo pažeisti, todėl toks statinys turi būti nugriautas, o Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas atsisakyti išduoti statybos leidimą turi būti paliktas galioti (b.l.61-62).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi statybą leidžiančių dokumentų išdavimas nėra Inspekcijos kompetencija, jos atžvilgiu nėra keliami reikalavimai. Inspekcija remiasi SĮ 3 str. 2 dalimi, 23 str. 2 ir 8 dalimis ir nurodo, kad pareiškėja, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalo turėti ne tik dokumentus, patvirtinančius teisėtą žemės sklypo valdymą, bet ir statinio bendrasavininkų sutikimą. Duomenų, kad šios sąlygos būtų įvykdytos, pareiškėja nepateikia (b.l.68-69).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad T. Ž. nuosavybės teise priklauso 471,88 kv. m ploto negyvenamoji patalpa - parduotuvė (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos nuo R2-1 iki R2-5, nuo 2-1 iki 2-8), esanti pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.8-11).

UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (parduotuvė), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l.63-64). Tuo pačiu adresu yra UAB ,,Senasis Merkurijus“ nuosavybės teise valdoma 522,25 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa – parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.60).

Kaip galima suprasti iš į bylą pateiktos pastato inventorizacijos schemos (b.l.65-66), rampa yra pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinys.

2. Atsakovės direktoriaus 2003-12-22 įsakymu Nr. 01A-66-V-1357 yra nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos ir 2228 kv.m plotas, jo naudotojams pasiūlyta ne vėliau kaip per tris mėnesius kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo pirkimo ar nuomos sutarties sudarymo (b.l. 59).

3. Administracijoje 2010-12-15 buvo gautas T. Ž. ir V. Ž. prašymas įregistruoti pastatą, esantį valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (apie 31,52 m²) (b.l.56).

Departamentas 2010-12-20 raštu Nr. A51-28283-(3.3.16.5-BR4) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neregistruoja statinių, kadangi tai nėra savivaldybių funkcija. Šią funkciją vykdo VĮ Registrų centras. Vadovaujantis Žemės įstatymo (toliau - ŽĮ) II skyriumi, bet kokius statybos darbus įstatymų nustatyta tvarka galima vykdyti tik nuosavybės teise ar kita valdymo teise valdomame žemės sklype (b.l.55).

Administracijoje 2011-01-04 buvo gautas T. Ž. ir V. Ž. 2011-01-03 prašymas išduoti leidimą statybai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atlikti visus būtinus veiksmus, įgalinančius įregistruoti statinį (b.l.57).

Į šį prašymą Departamentas atsakė 2011-02-03 raštu Nr. A256-131(2.15.2.36-MP6), kuriame nurodė, kad T. ir V. Ž. 2010-12-29 rašte Nr. A51-28283-(3.3.16.5-BR4) buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis ŽĮ II skyriumi bei SĮ 3 straipsniu, statytojo teisė įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (b.l.58).

4. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos vals­tybinės priežiūros departamentas T. Ž. 2009-09-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11.-170 (b.l.91-92) ir 2009-09-29 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)-11.12-114 (b.l.101) už tai, kad T. Ž., remontuodama jai priklausančias patalpas pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai užėmė bendro naudojimo patalpas – rampą, ją užstatė, užtvėrė ir prijungė prie jai priklausančių patalpų. Minėtais dokumentais konstatuota, kad tokiam remontui yra reikalingas supaprastinta tvarka parengtas projektas, turi būti gautas leidimas, o T. Ž. jokių dokumentų nepateikė. Departamentas 2009-10-01 nuta­rimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11.12-115 T. Ž. pasky­rė 4000 Lt baudą už ATPK 159 str. 3 dalies pažeidimą (b.l.99).

T. Ž. 2009-11-02 buvo surašytas VAVA Te­ritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimas Nr. (100)-11.11-172/2 ,,Dėl savava­liškos statybos padarinių šalinimo“, kuriuo pareikalauta iki 2009-11-31 savo lėšomis nugriauti savavališkai užstatytą statinio dalį, atlaisvinti rampą ir su­tvarkyti statybvietę (b.l.98).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl atsakovės pozicijos pareiškėjos kreipimųsi turinio atžvilgiu.

Atsakovė 1) T. Ž. ir V. Ž. 2011-01-03 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą statybai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertina kaip pakartotinį, į kurį jau buvo atsakyta 2010-12-20 raštu Nr. A51-28283-(3.3.16-5 BR4); 2) atsakovės manymu, skundžiamo rašto negalima laikyti administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio prasme ir šio ginčo negalima laikyti kilusiu dėl teisės viešojo administravimo srityje ABTĮ 3 str. 1 dalies prasme.

Kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens 2010-12-15 bei 2011-01-04 prašymai buvo skirtingo turinio: pirmuoju buvo prašoma įregistruoti pastatą, esantį valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (apie 31,52 m²), antruoju - išduoti leidimą statybai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Todėl pareiškėjos 2011-01-04 prašymą galima vertinti kaip kartotinį tik savavalinio statinio įregistravimo dalyje.

Pagal 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) Nr. X-736 2 str. 17 dalį administracinė paslauga yra viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Tad T. Ž. ir V. Ž. į atsakovę kreipėsi suteikti jiems administracinę paslaugą – išduoti statybos leidimą (VAĮ 5 str. 3 p. (2008-10-06 įstatymo Nr. X-174 redakcija), 15 str. 1 d. 1 p. (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija)). Todėl dėl prašymo išduoti leidimą statybai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo būti priimtas administracinės procedūros sprendimas (t.y. administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra (VAĮ 2 str. 12 d.)) – išduotas statybos leidimas arba atsisakyta jį išduoti. Šiuo atveju statybos leidimą buvo atsisakyta išduoti, neišdavimą motyvuojant tuo, kad statytojas (t.y. Ž.) žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nevaldo nuosavybės teise, nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakovės 2011-02-03 raštas Nr. A256-131(2.15.2.36-MP6) ir yra administracinės procedūros (neigiamas) sprendimas priimtas dėl prašymo, o ne informacinis raštas.

Dėl skundo reikalavimo pagrįstumo.

2001-11-08 Statybos įstatymo Nr. IX-583 (toliau-SĮ) 3 str. 2 dalyje (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėta, jog atsakovė atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą statyti priestatą SĮ 3 str. 2 d. 1 punkto pagrindu – pareiškėja žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nevaldo nuosavybės teise ir nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Kolegija mano, kad tokia pozicija nėra teisinga, nes, viena vertus, ginčo pastatas yra senos statybos, tad tarp jo savininkų ir žemės savininko yra seniai susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai, antra, rengiant bei derinant statinio rekonstrukcijos (kaip yra šiuo atveju) projektą, žemės savininko teises vykdančios institucijos sutikimas gali būti gautas. Kolegijos nuomone, statybos leidimą pareiškėjai turėjo būti atsisakyta išduoti kitais teisiniais pagrindais.

SĮ 23 str. 1 dalyje (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai inter alia yra: ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį (2 p.); norint tęsti sustabdytą statybą (kaip yra šiuo atveju - įterpta teismo) – leidimas tęsti sustabdytą statybą (6 p.), o pagal 7 dalį leidimui statyti (rekonstruoti) statinį gauti turi būti pateiktas inter alia statybos projektas.

Pagal SĮ 23 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 15 dalį statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina šios institucijos ir subjektai (jų padaliniai): 1) savivaldybės administracija; 2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; 3) saugomų teritorijų direkcijos; 4) regionų aplinkos apsaugos departamentai; 5) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; 6) Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 7) Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija; 8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 9) Radiacinės saugos centras; 10) Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; 11) Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos; 12) Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba; 13) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; 14) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos; 15) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos; 16) už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atsakinga institucija; 17) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai, o pagal to paties straipsnio 17 dalį raštu statinio projektui pritaria: 1) savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas – visais atvejais; 2) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija, atveju; 3) regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, atveju; 4) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais.

Šiuos teisės aktų reikalavimus pritaikius ginčo situacijai, reikia laikyti, kad pareiškėja turėjo parengti statybos (rekonstrukcijos) projektą, šis projektas turėjo būti reikalingų institucijų patikrintas, raštu pritarta šiam statybos (rekonstrukcijos) projektui bei gautas leidimas tęsti sustabdytą statybą.

Pagal SĮ 23 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 dalį šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto.

Pagal SĮ 23 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 6 dalį leidimą tęsti sustabdytą statybą (kaip yra šiuo atveju) išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

SĮ 28 str. 3 dalyje (2009-11-19 įstatymo Nr. XI-501, 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. <...> SĮ 28 str. 4 dalyje (2009-11-19 įstatymo Nr. XI-501, 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Toks reglamentavimas reiškia, kad šiuo atveju patikrinti, ar pareiškėjos žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, gyvenamojo namo statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teisę turi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nes būtent ji, jei būtų raštu pritarta statinio projektui bei gauti reikalingi sutikimai (SĮ 23 str. 17d.), spręstų išduoti ar neišduoti leidimą tęsti sustabdytą statybą.

Įvertinus išdėstytą, nors atsakovė nurodė netinkamą atsisakymo išduoti leidimą statybai (rekonstrukcijai) šioje institucijoje teisinį pagrindą, taip pat siekiant operatyvaus ginčo išprendimo, kolegija mano, jog iš esmės išduoti leidimą priestato statybai (rekonstrukcijai) atsisakyta pagrįstai, tad skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.