Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, padarymą 20 parų administraciniu areštu už tai, kad jis 2016 m. balandžio 26 d. apie 1.40 val., būdamas neblaivus (2,63 prom.), prie (duomenys neskelbtini), nuo renovuojamo namo pavogė 1 paką putų polistirolo (šiloporo) 11,25 Eur vertės, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11,25 Eur turtinę žalą.Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad pažeidimas įrodytas bylos medžiaga ir skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta tik į sunkinančių aplinkybių buvimą, kadangi lengvinančių nenustatyta, be to, pažeidėjas ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka, pakartotinai vėl nusižengė. Apeliaciniu skundu R. J. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą panaikinti ir išnagrinėti jo administracinę bylą, atsižvelgiant į tai, kad vagystės jis nepadarė, o paką rado, nes jis mėtėsi kaip šiukšlė prie renovuoto namo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atsiliepime prašoma R. J. skundo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą, kadangi teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, o nuobaudą paskyrė numatytos sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, neprisipažino, teigė, kad paką paėmė kaip nereikalingą daiktą, šiukšlę. Pas nieką nepaklausė ar galima paką paimti, nes pažeidimas įvyko naktį.Tokią apelianto versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.ATPK 50 straipsnyje numatyta, jog smulkaus svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, - užtraukia baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, tačiau pažeidimas įrodytas policijos pareigūno A. L. tarnybiniu pranešimu, kuriame paaiškinta, jog 2016 m. balandžio 26 d., 1.40 val. prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėtas R. J., kuris nešėsi paką putplasčio suvyniojęs į paklodę. Jam nustatytas 2,63 promilės girtumas. Pažeidimas įrodytas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo A. Š. paaiškinimu, jog buvo atliekami fasadų šiltinimo darbai adresu (duomenys neskelbtini) ir medžiagas sandėliavo prie namo esančioje teritorijoje, kurias 2016 m. balandžio 25 d. atsivežė ir per naktį paliko prie minėto namo. Pako vertė 11,25 Eur. Be šių objektyvių įrodymų, kita rašytinė bylos medžiaga nepaneigė pažeidėjo kaltės, kurios tyčia akivaizdi ir nekelianti abejonių. Skundo argumentai, kad apeliantas nevogė pako, o tik pasiėmė rastą ir kaip jis vertina „šiukšlę“ prie renovuoto namo, prieštarauja bylos medžiagai. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, mano, kad apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai ir nesant jo tyčios. Nenustatė teismas ir tų aplinkybių, dėl ko policijos pareigūnas ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas turėtų siekti apkalbėti apeliantą. Spręstina, jog pažeidimo sudėties objektyvių ir subjektyvių požymių visuma nustatyta, todėl ir pažeidimas inkriminuotas apelianto atžvilgiu tinkamai. Teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. J. padarytas pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti griežtesnio pobūdžio nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad teismas tinkamai vadovavosi bendromis nuobaudos skyrimo taisyklėmis, įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (R. J. eilę kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, pakartotinai vėl nusižengė, kas rodo jo sistemingą nusiženginėjimą), lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 8 punktai) egzistavimą, todėl paskirta nuobauda - administracinis areštas yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui nuobauda ir manytina, kad ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti galioti ir R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.