Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes ir Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei ir Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorems Danai Rutkauskaitei ir Rimai Žaltauskaitei , nuteistojo gynejams advokatams Tatjanai Ževžikovai ir Broniui Šimkui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. V. apeliacini skunda del Marijampoles rajono apylinkes teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir nuteistas 8 MGL (1000,-Lt.) bauda;

Nustatyta, kad paskirta bauda turi buti sumoketa per tris menesius po nuosprendžio isiteisejimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. V. nuteistas už tai, jog, budamas itariamuoju baudžiamojoje byloje del kontrabandos ir neteiseto prekiu neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, sieke paveikti liudytoja, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus, t.y. 2003 m. spalio 29 d. 13.12 val., žinodamas, kad Marijampoles rajono apylinkes prokuraturoje 2003 m. spalio 29 d. 13.30 val. tarp jo ir liudytojo A. K. planuojama atlikti akistata del ju parodymuose esanciu esminiu prieštaravimu, telefonu pakviete A. K. susitikti prieš akistata Marijampoleje ir susitikimo metu praše, kad A. K. akistatoje pakeistu parodymus ir sakytu, jog faksogramas i Vokietija siunte ne A. V. pavedimu, o Rusijos firmu pavedimu.

Teiseju kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo gynejo, prašiusio skunda patenkinti, prokurores, prašiusios skunda atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas turi buti atmestas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išsiaiškino bylos aplinkybes, kruopšciai ir objektyviai ivertino visus byloje surinktus irodymus, nuteistojo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1d., kvalifikuota teisingai.

Nuteistojo skundo argumentai, tai, kad liudytojas A. K. negalejo pasakyti kieno ranka buvo parašytas juodraštis ir kieno nurodymu jis siunte faksogramas, paneigti byloje surinktais ir ištirtais irodymais.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teisejo, vertinusio irodymus, vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.

Nuteistojo A. V. kalte del liudytojo A. K. paveikimo, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus, patvirtina nuosprendyje išdestytu ir išanalizuotu irodymu visetas.

Liudytojas A. P. teisme parode, jog, dirbdamas Marijampoles rajono apylinkes prokuraturoje, tyre byla del kontrabandos. 2003 m. spalio 10 d. apklause liudytoja A. K. pagal iš Vokietijos gauta medžiaga. Apklausos metu A. K. parode, kad faksogramas i Vokietija siunte A. V. nurodymu. A. V. 2003 m. spalio 29 d. buvo iteiktas pranešimas apie itarima. A. V. kaltu neprisipažino. Tada liudytojas itariamajam ir jo advokatei pasake, kad bus daroma akistata tarp A. V. ir liudytojo A. K.. Surengtos akistatos metu liudytojo A. K. parodymai skyresi nuo ankstesniuju nuosekliu jo parodymu. Veliau A. K. paaiškino, kad buvo susitikes su A. V. ir jis praše sakyti, kad faksogramas siusti i Vokietija nurode ne A. V., o kažkokios Rusijos firmos. A. K. paaiškino, kad su A. V. susitiko šio prašymu, paskambinus telefonu.

Liudytojas A. K. teisminio bylos nagrinejimo metu nuosekliai parode, jog susitiko su A. V. prie prokuraturos. Jis jam pasake, kad buvo apklausoje, sake, kad klause apie mašinas. A. V. jo praše sakyti, kad mašinos buvo išsiustos ne jo nurodymu. Akistatos metu buvo priminti jo parodymai apie faksogramose nurodytas mašinas. Buvo sakes, kad mašinos buvo išsiustos A. V. nurodymu. Jis akistatos metu sake, kad 100 % negali patvirtinti. Liudytojas parode, jog spalio 10 d. parodymus dave A. V. nurodymu. Teisme jis parode, kad susitikimo metu A. V. praše sakyti, kad ne jo siustos faksogramos, ne jo nurodymu (1t. b.l.134). Parodymus pakeite gailedamas A. V. bei noredamas jam padeti. Gautas faksogramas jis išversdavo ir siusdavo i Vokietija. Faksogramas siunte ir budamas Klaipedoje iš darbovietes. Jas gaudavo iš A. V..

Todel nuteistojo skundo argumentai, kad liudytojas A. K. nepatvirtino kieno nurodymu jis siunte faksogramas yra nepagristi, nes jie paneigti byloje esanciais ir teismo ivertintais irodymais. Liudytojas A. K. teisme parode, jog faksogramas i Vokietija siusdavo A. V. nurodymu.

LR BPK 20 straipsnio prasme jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai, jie laikytini irodymais.

Nuoseklius minetu liudytoju parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinejimo teisme metu, kad A. V. prašymu buvo paveiktas liudytojas A. K., patvirtino ir objektyvus duomenys – 2003-10-29 akistatos tarp A. V. ir A. K. protokolas, kuriame A. K. nepatvirtino 2003-10-10 duotu parodymu, 2003-10-29 papildomas A.-Ketvircio apklausos protokolas, kuriame jis parode, kad A. V. papraše per akistata sakyti, jog ne A. V. jam liepes siusti faksogramas i Vokietija, telefoniniu skambuciu išklotines, kuriose užfiksuota, kad 2003-10-29 13.12 val. A. V. skambino liudytojui A. K., kaltinamojo akto išrašas, iš kurio matyti, kad A. V. buvo kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 64-2-008-04 del kontrabandos ir neteiseto prekiu neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, bei kita bylos medžiaga. Mineti irodymai visi kartu sudaro vieninga irodomaja medžiaga.

Tuo tarpu nuteistojo parodymai, kuriuose teigiama, kad buvo kitokios nusikaltimo aplinkybes, pagristai ivertinti kritiškai, nes jie paneigti išnagrineta bylos medžiaga.

Kita salyga irodymams vertinti – irodymai turi buti vertinami vadovaujantis istatymu. Istatymu pažeidimo vertinant irodymus apeliacines instancijos teismas nenustate.

Nuteistojo skundo motyvai, del LR BPK 301 str. reikalavimu pažeidimo, nepagristi.

LR BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi buti pagristas tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Šios normos esme ta, kad teismas turi teise remtis visais irodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais irodymais, taciau juos visus privalo teisiamajame posedyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitu asmenu parodymus, duotus atliekant ikiteismini tyrima, kai yra esminiu prieštaravimu tarp šiu parodymu ir parodymu duotu teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o taip pat ištirti rašytinius irodymus.

Šioje byloje nenustatyta, kad, vertinant irodymus, teismas buvo šališkas arba pažeide baudžiamojo proceso kodekso normas, taip pat nenustatyta aplinkybiu, duodanciu pagrinda abejoti tokiomis teismo išvadomis, todel kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas LR BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad nuosprendis turi buti pagristas tik tais irodymais, kurie išnagrineti teisiamajame posedyje, nepažeide.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas irodymus, pagristai atsižvelge ir i kaltinamojo akto išraša, iš kurio matyti kad A. V. buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje del kontrabandos ir neteiseto prekiu išvežimo.

Butina atkreipti demesi, kad Kauno apygardos teismas 2007 m sausio 15 d. nutartimi neišteisino A. V., o baudžiamaja byla del kaltinimu pagal LR BK 312 str.2d. (38 nusikalstamos veikos) A. V. atžvilgiu nutrauke, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Nuteistasis A. V., paveikiant liudytoja A. K., baudžiamojoje byloje del kontrabandos ir neteiseto prekiu išvežimo iš Lietuvos Respublikos buvo kaltinamasis. Todel teismo išvada, kad A. V. prašymas melagingai liudyti yra laikytinas poveikiu liudytojui ir kad A. V., prašydamas pakeisti parodymus, sieke palengvinti savo padeti kitoje baudžiamojoje byloje, yra teisinga.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausme, vadovavosi bendraisiais bausmes skyrimo pradmenimis, numatytais LR BK 54 str. Paskirta bausme – bauda nera per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. V. apeliacini skunda atmesti.