Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neteisėtų prokurorų ir policijos pareigūnų veiksmų, neteisėto baudžiamojo persekiojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo baudžiamasis persekiojimas yra neteisėtas.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas užtruko per ilgai, ir kad jis užsitęsė dėl pareigūnų kaltės, ieškovas aktyviai naudojosi teise apskųsti visus priimamus sprendimus bei teikti prašymus. Tai, jog procesas pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka, nepatvirtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti.

Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodo, kad iš prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ieškovas nebuvo nuteistas (ar teisiamas), jam nebuvo taikytas suėmimas ar kitokia kardomoji priemonė, jis šioje byloje nebuvo sulaikytas (jam nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės), dėl kurių atsakomybė už žalą atsiranda pagal CK 6.272 straipsnį. Ieškinį ieškovas grindžia pareigūnų (policijos tardytojo ir prokuroro) neteisėtais veiksmais, kuriais jis buvo persekiojamas be jokio pagrindo (jam nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla, per ilgai nenutraukta, tyrėja su juo elgėsi neteisėtai – spaudė prisipažinti padarius nusikaltimą, neetiškai kreipėsi į jį kreipiniu „tu“, o ne „jūs“, kalbėjo su juo nepagarbiai, pakeltu tonu, žinia apie jo baudžiamąjį persekiojimą buvo paskelbta viešai). Dėl to jis susirgo ir buvo moraliai sugniuždytas.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 2 dalis prie valdžios institucijų priskiria pareigūnus, atliekančius valdžios funkcijas. Ieškovo teigimu, neteisėtus veiksmus atliko policijos ir prokuratūros pareigūnai ir ieškinys grindžiamas CK 6.271 straipsniu. Pagal Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose numatytas funkcijas. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas šio įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys. Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustatyta, kad policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Taigi išeitų, kad atsakomybė už prokuratūros ir policijos pareigūnų veiksmus, kai jie viršija įstatymais apibrėžtas jiems pareigas, t. y. atlieka neteisėtus veiksmus, kurie nėra išvardinti CK 6. 272 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta tokia pat, kaip ir už kitų valstybės tarnautojų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus. Ieškiniu prašoma pripažinti pareigūnų (prokuroro ir tyrėjos) veiksmus neteisėtais atliekant ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo užbaigtas Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tyrimo metu ieškovui nebuvo taikytas suėmimas ar kitokia kardomoji priemonė, jis šioje byloje nebuvo sulaikytas (jam nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės), byla teisme nebuvo nagrinėjama. Todėl ieškovas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neprašė. Nors ieškovo nurodomi pareigūnų veiksmai siejasi su baudžiamojo persekiojimo veiksmais, tačiau jie nukreipti į šių veiksmų neteisėtumą, pareigūnų etikos pažeidimus ir dėl to sutrikusia jo sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nenumato išimčių dėl bylų teismingumo tais atvejais, kai yra skundžiami prokuratūros ir policijos pareigūnų veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra visiškai aiškus bylos teismingumo klausimas. Taigi, teisėjų kolegijai iškilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, nuspręsta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu.

Ieškovas aptariamu atveju jam padarytą žalą sieja su vykdytu baudžiamuoju procesu ir jame atliktais ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmais. Baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Pažymėtina, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Todėl aptariama byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartis Nr. T-270/2012, priimta byloje D. P. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. T-83/2012, priimta byloje O. K. v. M. M..).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neteisėtų prokurorų ir policijos pareigūnų veiksmų, neteisėto baudžiamojo persekiojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys