Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-11 · Administracinė byla Nr. I-5048-244/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
I-5048-244/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05789-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
N. M.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5048-244/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05789-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui N. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir Ligoninė) pateikti išsamų atsakymą, kuriose gyvenamosiose patalpose jis buvo laikomas, jų dydį bei miegamų lovų skaičių.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Ligoninė pateikė neišsamų ir tikrovės neatitinkantį atsakymą į prašymą suteikti informaciją: nebuvo nurodyta dar viena gyvenamoji kamera, kurioje jis buvo laikomas nuo 2015-04-01 iki 2015-04-05, o laikotarpiu nuo 2014-09-10 iki 2014-09-16 netiksliai nurodytas miegamų vietų skaičius.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad atsakovė atsiliepime teismui pateikė visą pareiškėjo prašomą informaciją, tačiau 24 kameroje buvo 9 , o ne 8 lovos, kaip nurodė atsakovė.

Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Ligoninėje nerenka ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali. Pažymėjo, kad išsamiai išanalizavus gydymo stacionare istoriją Nr. 944-475 nustatyta, jog pareiškėjas taip pat buvo gydomas ir 20 kamerų tipo palatoje. Tai buvo pažymėta ne tituliniame gydymosi stacionare istorijos lape (kaip įprastai), o vidiniuose lapuose. Ligoninė skundus ir prašymus nagrinėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Mano, kad Ligoninės raštai, pateikti pareiškėjui, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 18 str. 4 d., atsakovė neprivalo kurti dokumentų ar informacijos rinkmenų pagal nuteistojo prašymą, jeigu tai susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Skundo tyrimo metu Ligoninės administracija 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-5876 informavo Kalėjimų departamentą apie pareiškėjo buvimą kamerų tipo patalpose. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde prašė teismo įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę pateikti išsamų atsakymą, kuriose gyvenamosiose patalpose jis buvo laikomas, jų dydį bei miegamų lovų skaičių.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 6 d. pareiškėjas Ligoninės administracijai pateikė prašymą suteikti informaciją, kada ir kokiose gyvenamosiose patalpose buvo apgyvendintas, kiek tuo pat metu su juo buvo laikoma asmenų, koks yra kamerų plotas bei įrengta miegamų vietų. 2015 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo įteiktas atsakymas Nr. 7-626, kuriame nurodoma, kokiose kamerose pareiškėjas buvo.

2015-11-03 pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl informacijos. Kalėjimų departamentas 2015-11-27 sprendimu Nr. 2S-5492 nurodė, kad tokios informacijos surinkimas ir susisteminimas pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų.

Atsakovė teigia, kad Ligoninėje nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje.

Pažymėtina, kad asmens teisė gauti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Atvejai, kada gali būti atsisakyta teikti informaciją, įvardyti šio įstatymo 16 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms. Taip pat Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atvejai, kada šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, yra netaikomas: 1) informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu, išskyrus informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestį; 2) informacijai, į kurią valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi pramoninės nuosavybės teises ar trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises; 3) informacijai, kuria disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės biudžeto išlaikomi transliuotojai; 4) informacijai, kuria disponuoja mokyklos, bibliotekos, mokslinių tyrimų įstaigos; 5) informacijai, kuria disponuoja muziejai, teatrai ar koncertinės įstaigos, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos įstaigos; 6) informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais; 7) informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai; 8) kai asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti informacijos, kurios jis prašo, panaudojimo tikslą; 9) kai viešojo administravimo institucijos informacija tarpusavyje keičiasi tarnybinės pagalbos atvejais.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų nurodytas įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (nagrinėjamai bylai aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2012 m. liepos 25 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012). Šių taisyklių 4 punkte yra apibrėžtos sąvokos. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės 2015-10-23 raštas Nr. 7-623 yra atsakymas į pareiškėjo 2015-10-06 prašymą (atsižvelgiant į minėtų Taisyklių 4 punkte pateikta atsakymo sąvoka) (b. l. 31). Toks atsakymas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse keliamus reikalavimus.

Teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje įvardyti minėti principai bei detalizuotas šių principų turinys, t. y. nurodyta, jog šie principai – tai: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Taisyklių 47.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas.

Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis.

Įvertinus atsakovės 2015-10-23 raštą Nr. 7-623, pažymėtina, kad atsakovė, atsakydama į pareiškėjo prašymą, konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Ligoninėje nerenkama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad tik išsamiai išanalizavus gydymo stacionare istoriją Nr. 944-475 nustatyta, jog pareiškėjas taip pat buvo gydomas ir 20 kamerų tipo palatoje. Apie tai buvo pažymėta ne tituliniame gydymosi stacionare istorijos lape (kaip įprastai), o vidiniuose lapuose.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2015-10-23 raštu Nr. 7-623 pateiktas atsakymas atitinka Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje įvardyto informacijos išsamumo principo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo manymu, atsakymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to jis kreipėsi į teismą reikalaudamas įpareigoti atsakovę atsakyti į prašymą, nepažeidžiant teisės aktų. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė visą trūkstamą informacija pateikė tik atsiliepime teismui. Teismas daro išvadą, kad visa Ligoninės turima informacija pareiškėjui yra pateikta ir žinoma. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su faktu, jog atsiliepime nurodyta, kad 24 kameroje buvo 8, o ne 9 lovos, kaip jis nurodė, negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovę pateikti išsamų atsakymą, kuriose gyvenamosiose patalpose jis buvo laikomas, jų dydį bei miegamų lovų skaičių.

Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo remiantis jame nurodytais pagrindais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasEgidija PuzinskaitėLiudmila Zaborovska