Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, I. S., Ž. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, antstolės pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0177/19/00632, Nr. 0177/19/00875, Nr. 0177/19/00957, Nr. 0177/19/01037, Nr. 0177/19/01093, Nr. 0177/19/01297, Nr. 0177/19/01629, Nr. 0177/19/00474, Nr. 0177/19/00597, Nr. 0177/19/00874 nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00632 vykdo 2019 m. balandžio 16 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00875 vykdo 2019 m. birželio 4 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 106 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00957 vykdo 2019 m. birželio 18 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01037 vykdo 2019 m. liepos 2 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01093 vykdo 2019 m. liepos 9 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01297 vykdo 2019 m. rugpjūčio 20 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01629 vykdo 2019 m. spalio 22 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00474 vykdo 2020 m. gegužės 6 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 80 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00597 vykdo 2020 m. birželio 4 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00874 vykdo 2020 m. liepos 29 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 16 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai. Vykdydama minėtus vykdomuosius dokumentus antstolė Asta Stanišauskaitė nustatė, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis, skolininkas yra vedęs Ž. S., Vedybų sutarčių registre duomenų apie galiojančias asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis, nėra, skolininkas nedirba, banko įstaigose skolininkas piniginių lėšų neturi, sąskaitos areštuotos, antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. balandžio 23 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), ir skolininkui ir jo sutuoktinei Ž. S. priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės Ž. S. darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas, ir 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančio turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CPK 667 straipsnio 1–2 dalis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pagal CK 3.87 straipsnį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

Nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės Ž. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pagal Vedybų sutarčių registro duomenis sutuoktiniai skolininkas ir Ž. S. nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, sutuoktinių turtui taikomos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės Ž. S. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos, kitų pajamų) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso ½ dalis sutuoktinės Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos, kitų pajamų).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.