- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- TS-43-369/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- G. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017-05-02 nutarimo Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmė subendrinta su to paties teismo 2014-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendis pakeistas – panaikintas bausmės subendrinimas su 2014-10-24 nuosprendžiu, atliktas bausmės įskaitymas, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrintos bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 ir 2015-11-27 (2015-11-27 nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 nuosprendžiu) bei 2016-01-19 (2016-01-19 nuosprendis pakeistas 2016-03-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2014-11-06, bausmės pabaiga 2020-05-05, ½ bausmės faktiškai atliks 2017-08-05, neatliktos bausmės dalis 2017-04-27 – 3 metai ir 8 dienos.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis G. B. pateikė skundą, kuriame nurodytais motyvais prašo panaikinti Komisijos 2017-05-02 nutarimą Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra nepagrįstas – Komisija nutarime nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, tačiau psichologinėje išvadoje pažymėta, kad jis yra adekvatus ir linkęs keistis, be to, per dvejus metus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 20 balų. Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, jog jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra, jis gyventų reabilitacijos centre, dėl ko jis būtų pakankamai prižiūrimas ir nenusikalstų. Nuteistasis nurodė, jog jis nori gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, o tai padaryti gali tik būdamas laisvėje, nes laisvės atėmimo įstaigoje jam nėra sudarytos sąlygos būti „nevartojančioje“ aplinkoje. Taip pat G. B. nurodė, kad jis nori pradėti naują gyvenimo etapą, sukurti šeimą, išsigydyti priklausomybę narkotikams, o tai jis gali padaryti, tik išėjęs į laisvę. Jis šiuo metu jau yra susiradęs vietą reabilitacijos centre, kuris sutinka jį priimti ir jame būtų įrengta speciali įranga, būtina intensyvios priežiūros taikymui. G. B. pažymėjo ir tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, lankė visas įmanomas socialinės reabilitacijos programas, mokymus, baigė dvylika klasių, tačiau Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, į tai visiškai neatsižvelgė. G. B. taip pat pažymėjo ir tai, jog jis nepagrįstai nebuvo perkeltas į Pusiaukelės namus, nors komisijos balsai pasiskirstė po lygiai, tačiau šios komisijos pirmininkas balsavo prieš jo perkėlimą ir taip dar labiau sumažino jo motyvaciją keistis, nes toks komisijos, sprendusios dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą, sprendimas įrodo, jog nesvarbu, ką jis (nuteistasis) bedarytų, tai lieka neįvertinta.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. B. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs G. B. asmens bylą nustatė, kad Komisija 2017-05-02 nutarimu Nr. 59-76 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisytą neizoliuotą nuo visuomenės.
Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę pagal nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 2 dalis) padarymą (bausmė paskirta, subendrinus su ankstesniais G. B. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, kuriais jis buvo nuteistas ir už sunkių nusikaltimų padarymą – BK 182 straipsnio 2 dalis). Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis anksčiau teistas 19 kartų, nuteistajam vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas – bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, taikytas 6 kartus lygtinis paleidimas, 6 kartus taikytas straipsnis, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Naujas nusikalstamas veikas G. B. padarydavo tik išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos. G. B. padarytiems nusikaltimams būdingas modelis. Nuteistasis savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta. Iš nuteistojo asmens byloje esančio 2017-04-04 Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir, nors nuteistasis deklaruoja, kad nori išsigydyti šią priklausomybę, tačiau jis narkotikus vartojo ir pataisos įstaigoje. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017-02-15 nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nurodoma, jog 2016-12-20 G. B. buvo vartojęs narkotines medžiagas bei 2016-12-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T-N 3424/2016(01). Nuteistasis išreiškia aiškią poziciją, jog nori gydytis priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nutarime, asmuo priklausomybės ligų gydymąsi sieja tik su jo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, o vertindamas galimybę gydytis priklausomybių reabilitacijos centre po visos bausmės atlikimo (t. y. nepritaikius Lygtinio paleidimo instituto), abejoja savo pasiryžimu ir motyvacija. Analogiška nuteistojo pozicija atsispindi ir jo teismui pateiktame motyvaciniame laiške, kuriame nuteistasis nurodo, jog jis labai nori gydytis reabilitacijos centre, jeigu jam bus pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o jeigu nebus minėtas institutas pritaikytas, jis nesugebės taip pasikeisti, „reikės tikėtis stebuklo“ ir t.t. Minėta nuteistojo pozicijos rodo, jog nuteistojo noras keistis nėra visiškai nuoširdus ir besąlyginis, o veikiau sąlyginis, manipuliuojant galimybe dalyvauti reabilitacijos programoje, o tokiu būdu ir būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teiginiai, jog, jeigu jis turės atlikti visą jam paskirtą bausmę ir nebus paleistas iš pataisos įstaigos, jis nebebus motyvuotas keistis, gydytis priklausomybės ligas ir pan., kaip minėta, tikrai nerodo nuteistojo pasiryžimo keisti gyvenimo būdą, priimti jam skirtas valstybės poveikio priemones, t. y. bausmę, už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis konkrečių ateities planų, be gydymosi reabilitacijos centre, neturi, pastovios gyvenamosios vietos neturi, darbinės patirties taip pat neturi, artimų socialinių ryšių nepalaiko, o praeityje, kaip minėta, ne sykį nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima ir tai, jog nuteistasis savo problemas įvardina bei supranta kaip sunkiai išsprendžiamas, dėl ko kai kada pritrūksta motyvacijos pradėti arba pabaigti jas spręsti.
G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė 70 balų (25 balai statiniai, 45 balai – dinaminiai). Lyginant su ankstesniais įvertinimais rizika nėra mažėjanti (2016-12-20, 2016-06-13 ir 2015-09-17 atliktų įvertinimų metu nustatyta taip pat vidutinė rizika, ir, nors lyginant su 2015-09-17 atlikto vertinimo rezultatais, šiuo metu rizika yra sumažėjusi, tačiau žymiai nekintanti ir vis dar priskirtina vidutinei).
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo įgyvendinimas sietinas su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesu, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.
Nuteistasis, kuris teistas jau 19 kartų, buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, jog jis geba laikytis įstatymų, nenusikalsti ir gali būti neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta aplinkybė iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, kad būdamas laisvėje jis nesugebėjo laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kartu savo skunde nuteistasis akcentuoja ir tai, kad jis sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei 3 metų bausmės daliai, nuteistasis galimai pakankamai ilgą laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.
Bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su Komisijos nutarime išdėstyta pozicija, jog įvertinus nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, galimybes kontroliuoti jo elgesį lygtinio paleidimo atveju ir atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne sykį yra nepateisinęs jam parodyto pasitikėjimo, praeityje teistas 19 kartų, jo išreiškiamas deklaratyvus noras gydytis priklausomybės ligas, kurį akivaizdžiai sieja iš esmės tik su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymu, o ne su noru apskritai pakeisti gyvenimo būdą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei grupei ir nėra akivaizdas mažėjimo dinamikos, nėra pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis G. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarios, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistojo noras įveikti priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms turėtų, visgi, būti susietas ne su galimybe būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, bet ir su noru keisti gyvenimo būdą, nepaisant to, ar lygtinis paleidimas asmeniui yra taikomas ar ne.
Teismo manymu, nuteistojo G. B. skunde nurodomi motyvai dėl Komisijos 2017-05-02 nutarimo Nr. 59-76 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2017-05-02 nutarimą Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,
nutar i a:
Nuteistojo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), skundą atmesti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-05-02 nutarimo Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.