Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8-393/2006 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

a) pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teises į 8.667 Lt vertės namų valdą, registro Nr.60/76102 - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, ir jo priklausinius: 960 Lt vertės ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1m, 4.985 Lt vertės ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, 600 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), žemėjimas plane 5I1m, 326 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I1m, ir 1.239 Lt vertės lauko tualetą ir šulinį, (duomenys neskelbtini), 928 Lt vertės 0,2800 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

b) pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teises į: 1.600 Lt vertės (po 800 Lt ) dvi kiaules, 90 Lt vertės 9 vištas, 2.000 Lt vertės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), 1.000 Lt vertės šaldytuvą „Hansa“, 200 Lt vertės televizorių LG, 700 Lt vertės dujinę viryklę, 100 Lt vertės (po 50 Lt) dvi lovas, 500 Lt vertės sekciją, 100 Lt vertės (po 50 Lt ) du dujų balionus, 25 Lt vertės karutį, 50 Lt vertės bordo spalvos kilimą, 80 Lt vertės elektrinį grąžtą, 150 Lt vertės svetainės baldų komplektą, 1.500 Lt vertės traktorių T-16, 500 litų vertės plūgą, 1.200 Lt vertės šienapjovę, 300 Lt vertės arklinį grėblį, 500 Lt vertės šaldiklį „Snaigė“, 50 Lt vertės skalbimo mašiną „Viatka“, 100 Lt vertės sofą, 300 Lt vertės kreizą, 1.700 Lt vertės pjūklą „Husgvarna“, 100 Lt vertės vežimą, 700 Lt vertės traktorines lėkštes, 300 Lt vertės arklinį kultivatorių, 100 Lt vertės arklinį plūgą, 500 Lt vertės plūgą, 50 Lt vertės šmirgelį, 200 Lt vertės akselinę, 400 Lt vertės 1.000 kg miežių, 200 Lt vertės 500 kg kvietrugių, ir po 50 Lt vertės tris spintas;

c) ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 2 buliukus (po 200 Lt) vertės, 2 didelius bulius, kuriuos jis yra pardavęs 2004-06-08 UAB „Agrovet“ už 2.718,70 Lt, 600 vertės kultivatorių, 800 Lt vertės šienapjovę, 100 Lt vertės gręžimo stakles ir 100 Lt vertės kompresorių.

pripažinti, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi susirado kitą moterį ir ją paliko;priteisti iš ieškovo 20.000 Lt neturtinei žalai atlyginti;pripažinti atsakovei nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pažymėto 1A1m, pastato-viralinės, (duomenys neskelbtini), pažymėto 2I1p, pastato-garažo, (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), pažymėto 4I1m, pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), pažymėto 5I1m, pastato-ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), pažymėto 6I1m, šulinio, lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini),nustatyti atsakovei teisę naudotis gyvenamojo namo kambariu 1-4/24,67 kv.m, virtuve 1-3/24,02 kv.m, priestato patalpomis su įėjimu 1-1/2,36 kv.m ir 1-2/6,12 kv.m,nustatyti, kad ūkiniais pastatais bei kiemo įrenginiais ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai,pripažinti atsakovei nuosavybės teises į kilnojamojo turto dalį: 4.000 Lt vertės 2 karves, 400 Lt vertės buliuką, 1100 Lt vertės dvi kiaules, 90 Lt vertės 9 vištas, 2.000 Lt vertės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), 700 Lt vertės šaldytuvą „Hansa“, 200 Lt vertės televizorių LG, 200 Lt vertės dujinę viryklę, 50 Lt vertės lovą, 50 Lt vertės sekciją, 50 Lt vertės dujų balioną, 25 Lt vertės karutį, 50 Lt vertės kilimą, 80 Lt vertės elektrinį grąžtą, 4.000 Lt vertės traktorių MTZ-80, 150 Lt vertės svetainės baldų komplektą.

nutraukė tarp šalių 1963-06-16 sudarytą santuoką,priteisė iš ieškovo 10.000 Lt atsakovei neturtinei žalai atlyginti ir 8.068 Lt piniginės kompensacijos;pripažino ieškovui nuosavybės teises į 2.000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) 80 Lt vertės elektrinį grąžtą, 1.500 Lt vertės traktorių T-16, 500 Lt vertės plūgą, 1200 Lt vertės šienapjovę, 300 Lt vertės arklinį grėblį, 500 Lt vertės plūgą, 50 Lt vertės galąstuvą, 400 Lt vertės du buliukus, 2718,70 Lt vertės du bulius ( kuriuos ieškovas jau yra pardavęs ), 600 Lt vertės kultivatorių, 800 Lt vertės šienapjovę, 100 Lt vertės malūną, dvi karves (kurios parduotos už 2.303,60 Lt ), 100 Lt vertės gręžimo stakles ir 100 Lt vertės kompresorių; viso turto už 13.252,30 Lt,pripažino atsakovei nuosavybės teises į 1.600 Lt vertės dvi kiaules (po 800 Lt), 90 Lt vertės 9 vištas, 1.000 Lt vertės šaldytuvą “Hansa”, 200 Lt vertės televizorių LG, 700 Lt vertės dujinę viryklę, 100 Lt vertės dvi lovas, 500 Lt vertės sekciją, 100 Lt vertės du dujų balionus, 25 Lt vertės karutį, 50 Lt vertės kilimą, 150 Lt vertės svetainės baldų komplektą, 500 Lt vertės šaldiklį “Snaigė”, 50 Lt vertės skalbimo mašiną ,,Viatka”, 100 Lt vertės sofą, 150 Lt vertės tris spintas, 100 Lt vertės vežimą, 1.700 Lt vertės pjūklą „Husgvarna“ ir 2.000 Lt vertės traktorių MTZ 80, viso turto už 9.115 Lt;pripažino ieškovui ir atsakovui nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pažymėto 1A1m, pastato-viralinės, (duomenys neskelbtini), pažymėto 2I1p, pastato-garažo, (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), pažymėto 4I1m, pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), pažymėto 5I1m, pastato-ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), pažymėto 6I1m, šulinio, lauko tualeto, (duomenys neskelbtini), paskyrė atsakovei naudotis gyvenamojo namo kambariu 1-4/24,67 kv.m, virtuve 1-3/24,02 kv.m, priestato patalpomis su įėjimu 1-1/2,36 kv.m ir 1-2/6,12 kv.m, kitą dalį gyvenamojo namo patalpų paskyrė naudotis ieškovui,nustatė, kad ūkiniais pastatais bei kiemo įrenginiais ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai,paskyrė atsakovei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingai tenkančiai namų valdos, (duomenys neskelbtini), daliai;pripažino ieškovui nuosavybės teises į 8.667 Lt vertės gyvenamąjį, namą (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, ir jo priklausinius: 960Lt vertės ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1m, 4.985 Lt vertės ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, 600 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), žemėjimas plane 5I1m, 326 Lt vertės ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I1m, ir 1.239 Lt vertės lauko tualetą ir šulinį, (duomenys neskelbtini), su 0,2800 ha ploto 928 Lt vertės žemės sklypu, (duomenys neskelbtini).

Teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 str. 3 d. numato sutuoktinių kaltės prezumpcijas, kurių nenuginčijus bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Kadangi, remiantis liudytojų parodymais, nustatyta, kad atsakovas buvo neištikimas žmonai ir paliko ją, ieškovui nenuginčijus šių aplinkybių, teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl jo kaltės (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-435/2004). Teismas kilnojamąjį turtą šalims paskirstė taip, kaip jie prašė ir sutarė gera valia, išskyrus tai, kad į bendrą dalintiną kilnojamąjį turtą neįtrauktas šiuo metu bevertis turtas: kreizas, traktorinės lėkštės, arklinis kultivatorius, arklinis plūgas, akselinė, 400 kg miežių ir 500 kg kvietrugių. Kadangi šalys nesusitarė dėl vežimo, pjūklo „Husgvarna“ ir traktoriaus MTZ 80, teismas vadovaudamasis, CK 3.117 str. 1 d., šiuos kilnojamuosius daiktus paskyrė atsakovei.

Aiškinant ir taikant materialines teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo turto teisinio rėžimo atžvilgiu. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją. Pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant, įrodyti šį faktą liudytojų parodymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-273/2004). Šiai prezumpcijai nuneigti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus tai, kad turtas yra paveldėtas (paveldėjimo teisės liudijimas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 33, 26-7), tačiau tai nenuneigė atsakovės pozicijos. Atsakovė dėl namų valdos padalijimo pateikė nepriklausomų turto vertintojų atliktą turto įvertinimą, kuriame nurodyta, kad namų valda, registro Nr.60/76085 yra verta 46.000 Lt. Teismas vadovavosi šia pateikta ataskaita. Ieškovas tokio vertinimo nepateikė. Nors ieškovas nesutinka, kad namų valda, registro Nr.60/76085 būtų padalinta, nes ji yra paveldėta po jo tėvo P. K. mirties ir priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys 43 metus po santuokos sudarymo išgyveno minėtame name, darė remontą, pastatė naujų ūkinių statinių, šulinį, t.y. jie bendrai ženkliai pagerino šį turtą, ką patvirtina ir visi apklausti liudytojai, taip pat į tai, kad kitas namas, kurį ieškovas prašo paskirti nuosavybėn atsakovei, yra netinkamas gyventi, vadovaudamasis CK 3.90 str. 1 d. (pagal kurią turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu), pripažino šią namų valdą bendrąja jungtine nuosavybe ir paskyrė atsakovei ½ turto dalį. CPK 376 str. 3 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo jų pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai yra susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nors šalys neprašo padalinti 15 ha žemės sklypo, ant kurio yra dalintinas po ½ dalį gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai statiniai bei kiemo įrenginiai, tačiau teismas išsprendė ir šio žemės sklypo dalinimo klausimą, tiesiogiai susijusį su pareikšto ieškinio dalyku. Ieškovui tenkančio turto vertė yra: kilnojamojo – 13.252,30 Lt, nekilnojamojo – 35.000 Lt; atsakovei kilnojamojo turto – 9.115 Lt, nekilnojamojo – 23.000 Lt. Ieškovui tenkanti turto vertė ženkliai didesnė, nei atsakovei, todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.117 str. 1 d., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš ieškovo atsakovei priteisė 8.068 Lt piniginę kompensaciją. Kadangi atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl iš jo, vadovaujantis CK 6.250 str., priteistas 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovei (CK 3.70 str. 2 d.), atsižvelgiant į neturtinės žalos pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, į atsakovo turtinę padėtį ir į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, t.y. į tai, kad šalys santuokoje išgyveno 40 metų, ieškovės dvasinių išgyvenimų trukmė yra didelė, didelę laiko dalį ji jautė pažeminimą, netinkamą elgesį, galimybės ieškovei sukurti naują šeimą yra ribotos dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės.

Teismas kilnojamojo turto padalijimo klausimą išsprendė, pažeisdamas lygių teisių principą, kadangi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas neatsižvelgė į ieškinyje pasiūlytą padalijimą, kuriuo 2.000 Lt vertės automobilis (duomenys neskelbtini) atitektų atsakovei. Ieškovas nesutinka su teismo sprendime nurodytomis kilnojamųjų daiktų vertėmis: arklinio plūgo vertė yra 100 Lt, o traktorinio plūgo - 500 Lt. Teismas abu plūgus įvertino po 500 Lt, tuo padidino ieškovui tenkančio turto vertę. Teismo sprendime nurodyta, kad šalys turėjo 2 šienapjoves, kai, tuo tarpu, antstolio Ž. M. turto apraše nurodyta, kad šalys turėjo vieną 800 Lt vertės šienapjovę. Atsakovei priteistas traktorius MTZ-80, kurį pati atsakovė įvertino 4.000 Lt. Teismas, priteisdamas jai šį traktorių, savavališkai jį įvertino 2.000 Lt. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas yra ūkininkas, turintis apie 30 ha žemės, ir, netekęs minėto traktoriaus, jis praranda galimybę ūkininkauti. Traktorius T-16 nėra skirtas ūkio darbams, tai yra savadarbis traktorius ir skirtas tik nedidelių krovinių pervežimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas kilnojamojo turto padalijimo klausimą išsprendė, pažeisdamas lygių teisių principą.

Nustatyta, jog apylinkės teismas, neatsižvelgdamas nei į ieškovo, nei į atsakovės ieškinio reikalavimus, nuosavybės teises į 2.000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovui, kai, tuo tarpu, abi šalys pageidavo, kad šis automobilis atitektų atsakovei. Sprendimas priteisti šį automobilį atsakovei, kolegijos nuomone, neteisingas ir dėl tos priežasties, kadangi atsakovei priteisto turto vertė ir taip yra mažesnė.

Be to, teismas priteisė ieškovui du plūgus po 500 Lt, nors, kaip matyti iš atsakovės priešieškinio, jame pati atsakovė prašė paskirti ieškovui tik vieną plūgą 500 Lt vertės ir 1 arklinį plūgą 100 Lt vertės, o apie jokį antrą 500 Lt vertės plūgą neužsiminė. Tai, kad pareiškime dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovas prašė priteisti atsakovei iš viso tris plūgus (du 500 Lt vertės plūgus ir 1 arklinį plūgą 100 Lt vertės), kolegijos nuomone, vertintina kaip rašymo apsirikimas. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad teismas, abu plūgus įvertinęs po 500 Lt, be pagrindo padidino ieškovui tenkančio turto vertę.

Taip pat nustatyta, jog skundžiamu sprendimu 2.000 Lt vertės traktorius MTZ-80 priteistas atsakovei, nors pati atsakovė, prašydama šį traktorių priteisti jai, jį vertino net dvigubai brangiau (4.000 Lt). Be to, teismas šį traktorių atsakovei paskyrė tik dėl tos priežasties, kad atsakovei teko mažesnė turto dalis, o sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau teismas visiškai neanalizavo aplinkybių apie tai, kuriai iš šalių šis turtas yra reikalingesnis. Nors kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso net keturi žemės sklypai (3,80 ha unikalus Nr.5901-0001-0044 Jonkiškės kaime Lazdijų rajone, 15 ha unikalus Nr.5901-0001-0045 Žagarių kaime Lazdijų rajone, 6,40 ha unikalus Nr.5901-0001-0046 Žagarių kaime Lazdijų rajone ir 5,44 ha unikalus Nr.5901-0001-02204 Žagarių kaime Lazdijų rajone), tačiau apylinkės teismas net nesiaiškino, ar nurodytas traktorius nebuvo naudojamas nurodytų žemės sklypų apdirbimui ir ar ieškovas iš tiesų ūkininkauja, o ne verčiasi žemės nuoma, kaip kad nurodė atsakovė.

Apeliantas teigia, kad skundžiamu sprendimu ieškovui nepagrįstai priteistos net dvi šienapjovės (800 ir 1.200 Lt vertės). Nors, kaip matyti iš antstolio Ž. M. 2004-05-07 sudaryto šalių turto apyrašo, jo sudarymo metu buvo rasta tik viena 800 Lt vertės šienapjovė. Ieškovas pradiniais ieškiniais prašė dalinti tik 1 šienapjovę, pripažįstant jam nuosavybės teises į 800 Lt vertės šienapjovę, tačiau, kaip matyti iš priešieškinio, atsakovė prašė paskirti ieškovui jau dvi šienapjoves 2.000 Lt vertės, o pats ieškovas 2006-05-11 pareiškime dėl ieškinio dalyko papildymo (b.l.124-126) taip pat nurodė 2 šienapjoves ir prašė priteisti jam 800 Lt vertės šienapjovę, o atsakovei – 1.200 Lt vertės šienapjovę. Aplinkybių apie tai, kodėl šalių procesiniuose dokumentuose pradžioje buvo nurodyta tik 1 šienapjovė, o vėliau 2, teismas nesiaiškino.

Kolegija pritaria apeliantui, jog teismo sprendimo visiškai nemotyvuota, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viso dalintino nekilnojamo turto vertė yra 58.000 Lt (ieškovui 35.000 Lt ir atsakovei 23.000 Lt).

Kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad atsakovė, siekdama prisiteisti ieškovui pagal registro duomenis asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais (registro Nr.60/76085), priešieškinyje turėjo remtis CK 3.90 str. ir prašyti šį turtą pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, savo iniciatyva taikydamas šią materialinės teisės normą, kolegijos nuomone, nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad šalys gyveno ieškovo tėvui priklausančioje namų valdoje, kurią pagerino. Kadangi nenustatyta, jog pastatų pagerinimai buvo atlikti (ir) po tėvo mirties, todėl kolegija sutinka su apeliantu, jog teismas privalėjo išsiaiškinti, kokia dalis dėl atliktų pagerinimų turėjo tekti ieškovo tėvui, ir kokia šalims, ir tik tą dalį, pripažindamas ją jungtine sutuoktinių nuosavybe, galėjo padalinti, nes mirusiam tėvui tenkanti dalis yra paveldėta ieškovo ir negali būti dalinama tarp šalių. Apeliantas teigia, jog, atsižvelgiant į visų name gyvenusių asmenų įdėtą darbą ir lėšas namo pagerinimui, teismas turėjo pripažinti, kad mirusiam tėvui priklausė 1/3 ginčytinos namų valdos, o šalims 2/3. Taip pripažinus, faktinė ieškovui priklausanti dalis sudarytų 2/3, o atsakovei 1/3 namų valdos. Kolegija konstatuoja, jog, atsakovei nepateikus papildomų įrodymų, iš dalies paneigiančių šį ieškovo pripažinimą ir patvirtinančių aplinkybę, kad esminiai pagerinimai buvo atlikti išimtinai tik šalių darbu ir lėšomis, ieškovo tėvui visiškai prie to neprisidedant ir nesirūpinant savo nuosavybe, šis ieškovo pripažinimas yra pakankamas pagrindas pripažinti 2/3 dalis šio turto jungtine šalių nuosavybe ir priteisti atsakovei 1/3 dalį. Teismas, tik nustatęs teisingas dalis, galėjo vykdyti turto padalijimą bei paskirti naudotis konkrečiomis patalpomis. Dabar gi skundžiamu sprendimu paskirta šalims nuosavybėn po ½ dalį šių pastatų, tačiau jokių argumentų apie tai, kodėl jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo pripažintas visas gyvenamasis namas su priklausiniais, iki mirties 1989-11-10 priklausęs ieškovo tėvui, o ne šalims, ir nesant neginčijamų duomenų, kad visi esminiai pagerinimai buvo atlikti išimtinai tik šalių, ieškovo tėvui visiškai nesirūpinant savo nuosavybe, sprendime nėra.

Be to, apeliantas nesutinka, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra padalintas šalims po 7,5 ha kiekvienam, nes šis žemės sklypas 1992-10-21 Lazdijų valdybos potvarkiu buvo grąžintas ieškovui ir yra jo asmeninė nuosavybė. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, atsakovei yra paskirta dalis, proporcinga tenkančiai namų valdos (duomenys neskelbtini), daliai, žemės sklypo, kurio(duomenys neskelbtini), kurio plotas yra ne 15 ha, kaip nurodo teismas sprendimo motyvuose, o 3,8 ha, ir šis žemės sklypas yra ūkinės paskirties, o ne žemės sklypas, esantis po namų valdos pastatais, kaip nurodė teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas suklydo, nustatydamas sklypą, ant kurio stovi atsakovei paskirta dalis gyvenamojo namo su priklausiniais. Be to, byloje nėra 1992-10-21 Lazdijų valdybos potvarkio Nr.573-v, todėl kolega negali konstatuoti ir aplinkybės, kad nurodytas 15 ha žemės sklypas yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Konstatavus, kad šis sklypas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kolegijos nuomone, atsakovei galėtų būti paskirta tik atitinkama namų valdai (duomenys neskelbtini) priskirta šio žemės sklypo dalis (apeliacinės instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad šios namų valdos dokumentai yra tvarkomi), esant atitinkama atsakovės reikalavimui dėl namų valdos žemės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Apeliantas nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl teismas į dalintiną turtą įtraukė gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), kuris buvo jam grąžintas kaip nacionalizuotas turtas, priklausęs jo tėvui. Kolegija pripažįsta, jog sprendimo dalis, kuria ieškovui pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į šiuos pastatus bei į santuokoje šalių pagal 2006-03-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį įgytą 0,28 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), visiškai nemotyvuota, vien dėl ko teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Beje, byloje net nėra pateiktas 1996-07-17 apskrities valdytojo įsakymas Nr.439, kurio pagrindu šie pastatai įregistruoti ieškovo vardu, todėl kolegija neturi jokių galimybių nuspręsti dėl šio turto trauktinumo į sutuoktinio turto balansą.

CK 3.60 str. 3 d. nustatytas sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo apibrėžimas nustato, kad sutuoktinis yra laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, kai jis pažeidžia pamatines bendro gyvenimo vertybes, kurių viena iš jų yra sutuoktinio ištikimybė. Kadangi ši aplinkybė laikytina sutuoktinio kaltės įrodymu, antram sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį šį faktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neginčija aplinkybės, kad jis paliko šeimą ir šiuo metu gyvena su kita moterimi, o byloje nėra kitokių duomenų, kurios paneigtų ieškovo kaltę, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog tokiais veiksmais atsakovei yra padaryta neturtinė žala. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra sudėtinė naikintino teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo dalis, todėl kolegija nepasisako dėl priteisto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, palikdama pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėsiančiam bylą, atsakovės patirtos neturtinės žalos dydį nustatyti iš naujo, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir į ieškovo elgesį ir geranoriškumą atsakovės atžvilgiu proceso metu.

Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, suklydo, neteisingai ir nepakankamai motyvuotai nustatė šalių dalintino turto kiekį bei jo vertę, kas galimai įtakojo teismo nukrypimą nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 1 ir 2 p.), kolegija teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Be to, kolegija pažymi, jog 2006-10-30 sprendimas, kurį kolegija panaikina, jau yra iš dalies įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą iš esmės, privalo išspręsti ir šio sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą (CPK 762 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.