Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-4792-603/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-13
Bylos Nr.
2-4792-603/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00760-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4523-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00760-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 103.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad jį reiškia kriminalinei Lietuvai ir kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui, kt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, pateikdamas Civilinio proceso kodekso reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo, todėl jo ieškinys nepriimamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 2-287-157/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 str. 290 str., 291 str., teismas

nutarė:

Ieškovo A. B. ieškinį atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė